Rusijos ambasadorius Varšuvoje Sergejus Andrejevas, archyvinė nuotrauka

RF ambasadorius paaiškino, kodėl Lenkijai negrąžino Kačinskio Tu-154 fragmentų

49
(atnaujinta 15:54 2018.02.09)
Diplomatas pabrėžė, kad Lenkija ir toliau didina įtampą aplink katastrofą netoli Smolensko, kad padarytų spaudimą Rusijai

VILNIUS, vasario 9 — Sputnik. Lėktuvo Tu-154, kurio katastrofos metu žuvo Lenkijos prezidentas Lechas Kačinskis, fragmentai lieka Rusijoje, nes Lenkija dar nebaigė tyrimo, papasakojo interviu RIA Novosti Rusijos ambasadorius Varšuvoje Sergejus Andrejevas.

Pagal Rusijos įstatymus, iki visų procesinių veiksmų pabaigos nuolaužos turi likti Rusijoje.

"Grąžinimo į Lenkiją prezidento lėktuvo nuolaužų tema pernelyg politizuota, aplink ją dirbtinai kuriamas padidintas ažiotažas, tarsi šis klausimas turi tam tikrą simbolinę reikšmę. Tuo tarpu praktiniu požiūriu klausimas, kur yra nuolaužos — Rusijoje arba Lenkijoje — esminės reikšmės neturi", — sakė Andrejevas.

Kaip pabrėžė ambasadorius, Lenkijos tyrėjai ir ekspertai gavo visišką prieigą prie nuolaužų visuose tyrimo etapuose. Visi Tu-154 fragmentai, įskaitant "juodas dėžes", buvo išsamiai išnagrinėti abiejų šalių atstovų.

"Įtampa, kuri dėl to didinama, — tiesiog viena iš spaudimo priemonių", — pridūrė pašnekovas.

Kaip pabrėžė Andrejevas, iškyla klausimas, kodėl Lenkijos tyrimas dar nebaigtas. Katastrofos aplinkybės ir detalės yra aiškios nuo 2011 metų — po Tarpvalstybinio aviacijos komiteto (TAK) pranešimo publikacijos ir lenkiškos "Millerio komisijos". Nuo tada nebuvo nustatyta jokių faktų, dėl kurių kiltų abejonių dėl išvadų.

"Tačiau Lenkijos valdžios institucijos tyrimo nenutraukia, pateikia vis naujas versijas — todėl ir Rusijos tyrėjai priversti tęsti savo darbą ir spręsti visa tai", — sakė Andrejevas.

2010 metų balandžio 10 dieną žuvo Smolensko apylinkėse, nukritus prezidentiniam lėktuvui. Kačinskis kartu su kitais aukštais Lenkijos pareigūnais keliavo į Katynės žudynių minėjimą.

49
Tegai:
lėktuvo katastrofa, Tu-154, Lechas Kačinskis, Lenkija, Rusija
Dar šia tema
Maišiagaloje atsirado Lecho Kačinskio vardo aikštė
Lietuvos lenkai nori įamžinti Lecho Kačinskio atminimą Vilniuje ir Maišiagaloje
Prieš Dudos apsilankymą Lietuvoje, Šnipiškėse atsirado Lecho Kačinskio gatvė
Protestai Minske, archyvinė nuotrauka

Baltarusijos VRM įvardijo, kada protestų metu gali būti panaudotas karinis ginklas

(atnaujinta 15:22 2020.10.28)
Ministras pabrėžė, jog niekas nesako, kad kariniai ginklai bus naudojami prieš taikiai mitinguojančius protestuotojus

VILNIUS, spalio 28 — Sputnik. Baltarusijos vidaus reikalų ministras Jurijus Karajevas, komentuodamas galimybę teisėsaugos pareigūnams panaudoti karinius ginklus prieš neteisėtų veiksmų dalyvius, teigė, kad sabotažą, teroro aktus ir išpuolius prieš saugumo pajėgas reikia nutraukti visomis priemonėmis, rašo RIA Novosti.

Opozicijos protestuotojai Minske, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Евгений Одиноков

"Kariniai ginklai pirmiausia taikomi slopinant nusikaltėlių veiksmus, kai visi kiti metodai jau išbandyti. Ir šiame pareiškime nėra nieko blogo", — sakė Karajevas interviu su politologu Aleksandru Sosnovskiu, kurį jo "Telegram" kanale paskelbė Baltarusijos žurnalistų sąjunga.

Ministras pabrėžė, kad niekas nesako, jog kariniai ginklai bus naudojami prieš taikiai mitinguojančius protestuotojus.

"Žmogus sukelia sabotažą ar teroro aktą. Jis užpuola policijos pareigūną. Jis ne tik priešinasi, bet ir naudoja smurtą. Natūralu, kad jis turi būti sustabdytas pasitelkus visą turimą pareigūno arsenalą: nuo fizinės jėgos iki karinės ginkluotės", — sakė Karajevas.

Sekmadienį opozicija surengė protesto veiksmus įvairiose Baltarusijos vietovėse. Didžiausia akcija įvyko Minske, kur protestuotojai surengė eitynes. Saugumo pajėgos, naudodamos specialią įrangą, sustabdė šią akciją Orlovskajos gatvės rajone ir sulaikė jos dalyvius.

Po rugpjūčio 9 dieną Baltarusijoje vykusių prezidento rinkimų, kuriuos šeštąjį kartą laimėjo Aleksandras Lukašenka, kuris, CRK duomenimis, surinko 80,1 % balsų, šalyje prasidėjo masiniai opozicijos protestai. Opozicija mano, kad laimėjo Svetlana Tichanovskaja. Malšindamos protestuotojų, kurie nesutiko su balsavimo rezultatais, veiksmus saugumo pajėgos naudojo ašarines dujas, vandens patrankas, garsines granatas, gumines kulkas.

Protesto akcijos tęsiasi iki šiol, didžiausios — savaitgaliais. Be to, mitinguoja ir Lukašenkos, kurio inauguracija įvyko rugsėjo 23 dieną, šalininkai.

Tegai:
protestai, Baltarusija
Rusijos jūrų laivynas

Rusijoje išbandyta nauja priešpovandeninė raketa

(atnaujinta 15:18 2020.10.28)
Bandymas buvo atliktas atliekant kvalifikacinius serijinius raketos bandymus ir buvo pripažintas sėkmingu

VILNIUS, spalio 28 — Sputnik. Rusijos jūreiviai iš fregatos "Admiral Kasatonov" Barenco jūroje išbandė naują priešpovandeninę raketą, trečiadienį pranešė Šiaurės laivyno spaudos tarnyba, praneša RIA Novosti.

Kokia raketa buvo išbandyta, nenurodyta.

Rusijos vakcina nuo COVID-19
© Sputnik / РФПИ и Центр имени Гамалеи

"Naujausios Šiaurės laivyno fregatos "Admiral Kasatonov" paleido priešpovandeninę raketą Barenco jūroje esančio laivyno poligone. Bandymas buvo atliktas atliekant kvalifikacinius serijinius produkto bandymus ir buvo pripažintas sėkmingu", — sakoma pranešime.

Vienas iš Šiaurės laivyno atominių povandeninių laivų stebėjo torpedą, kuri nuo raketos atsiskyrė jau po vandeniu. Taip pat šaudyti padėjo priešpovandeninis orlaivis Il-38, sraigtasparnis Ka-27 ir "Kola" flotilės torpedos valtis.

"Atlikdami raketų paleidimą, fregatos koviniai ekipažai užtikrintai parodė karinės technikos kokybę, didelį profesionalumą ir pasirengimą jūrinėms operacijoms", — pridūrė spaudos tarnyba.

Tegai:
Rusijos karinis jūrų laivynas, laivynas, Rusija
Dar šia tema
Rusija JT iškels klausimą dėl JAV pretenzijų į Mėnulio išteklius
Rusijos URM Vakarų reakciją į Putino pasiūlymą dėl INF sutarties pavadino neatsakinga