Krymas, archyvinė nuotrauka

Ukrainos jūrininkai grasina Kijevui, kad sugrįš į Krymą būsto

57
(atnaujinta 11:11 2018.04.18)
Kaip pabrėžė Ukrainos karinių jūrų pajėgų kariai, per ketverius metus šalies vadovybė nieko nepadarė, kad išspręstų jų būsto problemą

VILNIUS, balandžio 18 — Sputnik. Ukrainos karinių jūrų pajėgų karininkų, kurie 2014 metais paliko Krymą, grupė kreipėsi su atviru laišku į prezidentą Petrą Porošenko. Apie tai praneša leidinys "Dūmskaja".

Jūrininkai prašo Ukrainos lyderio išspręsti problemą dėl nuosavybės ir tarnybinio būsto, kurį jie paliko po to, kai pakluso Kijevo įsakymui ir paliko pusiasalį.

Nuo to laiko praėjo ketveri metai, tačiau Ukrainos valdžios institucijos taip ir neaprūpino karių butais, sakoma laiške.

Kaip pabrėžia jūrininkai, visą šį laiką jie "vykdė savo pareigas", o dauguma jų dalyvavo karinėje operacijoje Donbase.

"Stebina ciniškas požiūris į karius ir jų šeimos narius, kurie liko savo šalies patriotais", — rašo laiško autoriai.

Karininkai išreiškė viltį, kad vadovybė išspręs šią problemą ir nepastūmės karių išėjus į rezervą grįžti į Krymą ir priimti Rusijos pilietybę, kad jie galėtų išspręsti  būsto problemą.

Krymas tapo Rusijos regionu po 2014 metų kovą įvykusio referendumo, kuriame 96,77% Krymo rinkėjų  ir 95,6% Sevastopalio gyventojų pareiškė norą prisijungti prie Rusijos. Krymo valdžia surengė referendumą po 2014 metų vasarį įvykusio valstybės perversmo. Ukraina iki šiol laiko Krymą laikinai okupuota savo teritorija.

57
Tegai:
jūrininkai, kariai, Krymas, Ukraina
Dar šia tema
JTO atšaukta Rusijos kalba apie tai, kaip ukrainiečiai pažeidžia Krymo gyventojų teises
Žvilgsnis į ateitį: kaip atrodys Krymo tilto trasos ir atomazgos
Kijevas pasiūlė įpareigoti Krymo ir Donbaso gyventojus atsiprašyti
Koronavirusas

Bilas Geitsas sureagavo į gandus apie žmonijos "čipavimą"

(atnaujinta 11:14 2020.06.05)
Bilo ir Melindos Geitsų fondas yra antras pagal dydį paramos teikėjas PSO. 2018–2019 metais jo lėšos sudarė 9,76 % organizacijos biudžeto. Fondas finansuoja mokslinius tyrimus vaistų ir vakcinų srityje

VILNIUS, birželio 5 — Sputnik. Bilas Geitsas, amerikiečių verslininkas ir "Microsoft Corporation" įkūrėjas, teigė, kad teorijos dėl jo dalyvavimo sąmoksle pasauliniame žmonių "čipavime" per daug kvailos, kad jas reikėtų neigti, praneša RIA Novosti.

Nuo koronaviruso epidemijos pradžios socialiniuose tinkluose ir žiniasklaidoje sklido gandai, kad pandemija buvo įtraukta į Bilo ir Melindos Geitsų fondą. Neva siekiama vakciną panaudoti žmonėms "čipuoti" ir stebėti juos visame pasaulyje.

"Aš niekada neužsiėmiau mikroschemomis. Net neįmanoma to paneigti — kiek visa tai yra paika", — susitikime su žurnalistais Geitsą cituoja "Business Insider".

Bilo ir Melindos Geitsų fondas yra antras pagal dydį paramos teikėjas PSO. 2018–2019 metais jo lėšos sudarė 9,76 % organizacijos biudžeto. Fondas finansuoja mokslinius tyrimus vaistų ir vakcinų srityje. 

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija.

Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 6,4 mln. infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 382 tūkst. žmonių.

Tegai:
JAV, koronavirusas
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Vilnius įtrauktas į pačių saugiausių miestų Europoje sąrašą pandemijos fone
Naujų koronaviruso atvejų skaičius Lietuvoje vėl auga — susirgo 7 žmonės
Ligoninė, archyvinė nuotrauka

Maskvoje taikomas eksperimentinis COVID-19 gydymo metodas

(atnaujinta 08:37 2020.06.05)
Skelbiama, kad taikomas gydymo metodas sustiprina antivirusinio ir antibakterinio gydymo poveikį, taip pat sumažina jo šalutinį poveikį

VILNIUS, birželio 5 — Sputnik. Maskvos Sklifosovskio greitosios medicinos pagalbos institutas taiko eksperimentinį metodą, kaip gydyti COVID-19 hiperbariniu deguonimi (HBD), 25 pacientams jau buvo atlikta daugiau kaip 100 tokių seansų, pranešama oficialiame Rusijos sostinės vyriausybės tinklalapyje.

Vilnius
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

"Procedūra siekiama stengtis išvengti paciento prijungimo prie dirbtinės plaučių ventiliacijos aparato. HBD sesijos atliekamos kartu su kita terapija", — teigė Sklifosovskio instituto kovos su koronaviruso infekcija klinikinio komiteto narys Sergejus Petrikovas.

Jau baigtos 108 sesijos. Sklifosovskio greitosios medicinos pagalbos institutas — pirmoji medicinos įstaiga Rusijoje, įdiegusi šią gydymo metodiką pacientams, sergantiems COVID-19, gydyti.

"Gydytojai sako, kad pacientai po sesijų jaučiasi geriau, mažėja dusulys ir padidėja deguonies kiekis kraujyje. Be to, hiperbarinis deguonis sustiprina antivirusinio ir antibakterinio gydymo poveikį, taip pat sumažina jo šalutinį poveikį. Visa tai prisideda prie pacientų sveikimo", — rašoma pranešime.

Per visą laiką Maskvoje buvo nustatyta daugiau kaip 189 tūkst. koronavirusinės infekcijos atvejų, jau išgydyta 94,7 tūkst. pacientų, mirė 2806 žmonės.

Per praėjusią dieną 85 Rusijos regionuose buvo nustatytas 8831 naujas užsikrėtimo atvejis, tarp jų 3 374 (38,2 %) be klinikinių požymių. Iš viso 85 Rusijos regionuose buvo nustatyti 441 108 koronavirusinės infekcijos atvejai.

Rekomendacijos, kaip saugotis nuo koronaviruso infekcijos
© Sputnik /
Rekomendacijos, kaip saugotis nuo koronaviruso infekcijos
Tegai:
koronavirusas, Maskva, Rusija
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Vakarai kaltina Rusiją manipuliavimu koronaviruso statistika
JT generalinis sekretorius paragino visiems užtikrinti vakcinos nuo COVID-19 prieinamumą
Gydytoja: kaukių naudojimas sumažina riziką užsikrėsti COVID-19 dešimtis kartų
Astravo AE, archyvinė nuotrauka

Linkevičius su Baltarusijos užsienio reikalų ministru aptarė Astravo AE klausimus

(atnaujinta 11:19 2020.06.05)
Ministras paragino tęsti dialogą su ES Branduolinės saugos reguliuotojų grupe ir operatyviau reaguoti į EK pateiktus siūlymus dėl streso testų rekomendacijų įgyvendinimo

VILNIUS, birželio 5 — Sputnik. Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius su Baltarusijos užsienio reikalų ministru Vladimiru Makėjumi surengė telefoninį pokalbį, kurio metu aptarė Astravo atominės elektrinės ir būsimų rinkimų Baltarusijoje klausimus. 

Linkevičius pasveikino Baltarusijos užsienio reikalų ministrą tęsiant darbą naujai suformuotoje Baltarusijos Vyriausybėje.

"Informavau ministrą apie Lietuvos Vyriausybės priimtą sprendimą suteikti humanitarinę paramą Baltarusijai kovojant su pandemija bei dar kartą paraginau įgyvendinti Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas", — sakė Linkevičius.

Ministras taip pat paragino tęsti dialogą politiniais ir ekonominiais klausimais ir akcentavo Baltarusijos įsipareigojimus dėl Astravo atominės elektrinės saugumo.

"Priminiau politinius susitarimus dėl statomos atominės elektrinės Astrave ir Baltarusijos pažadą Europos Komisijai įgyvendinti tarptautinių ekspertų rekomendacijas iki elektrinės darbo pradžios", — pabrėžė Linkevičius. 

Ministras paragino tęsti dialogą su Europos Sąjungos Branduolinės saugos reguliuotojų grupe ir operatyviau reaguoti į balandžio mėnesį Europos Komisijos Energetikos direktorato pateiktus siūlymus Baltarusijai dėl streso testų rekomendacijų įgyvendinimo.

Anot Linkevičiaus, Lietuvos interesas — nepriklausoma ir demokratinė Baltarusija. Lietuva ir toliau prisidės prie energijos išteklių importo į šią šalį diversifikavimo. Laukiama į Klaipėdos uostą atvykstančio JAV tanklaivio, atgabensiančio naftos produktų siuntą, skirtą būtent Baltarusijai.

Linkevičius išreiškė viltį, kad artėjantys Baltarusijos prezidento rinkimai vyks laikantis tarptautinių standartų, kad bus sudarytos lygios galimybės visiems kandidatams ir pilietinės visuomenės saviraiškai, bei atkreipė dėmesį į ES šalių, JAV ir Jungtinės Karalystės priimtą pareiškimą šiuo klausimu.

Astravo AE statyba

Baltarusija, dalyvaujant "Rosatom", stato atominę elektrinę Gardino srityje, maždaug 50 kilometrų nuo Vilniaus. Gegužės pradžioje į objektą buvo pristatytas branduolinis kuras pirmajam jėgainės blokui.

Anksčiau Baltarusijos energetikos viceministras Michailas Michadiukas teigė, kad fizinį pirmojo atominės elektrinės bloko paleidimą planuojama pradėti šių metų liepą.

Lietuva aktyviai priešinasi projektui, BelAE vadindama "grėsme" nacionaliniam saugumui. Be to, Vilnius pasisako prieš energijos eksportą iš jėgainės ir visuotinai ragina kaimynines valstybes nepirkti elektros iš stoties.

Daugelis ekspertų pažymėjo, kad aštrus Vilniaus pasipriešinimas BelAE klausimui iš esmės kyla ne dėl techninės ar aplinkosaugos problemos, o dėl "nuoskaudos" už Ignalinos AE praradimą ir iš baimės prarasti savo jau ir taip silpnas pozicijas energetikos rinkoje.

Tegai:
Astravo AE, Baltarusija, Linas Linkevičius
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos
Dar šia tema
Nausėda paprašė EK pirmininkės asmeniškai įsitraukti į Astravo AE klausimus
Nausėda pareikalavo, kad Europos Vadovų Taryba reaguotų į Astravo AE pasirengimą
Ekspertas: Minskas iš Lietuvos atėmė visus kozirius Astravo AE klausimu