Svastopolis, archyvinė nuotrauka

Prancūzijos kultūros ministerija "pripažino" Sevastopolį Rusijos miestu

49
(atnaujinta 19:17 2018.05.14)
Sevastopolio muziejaus adresas buvo norodytas ministerijos tinklalapyje su prierašu "Rusijos Federacija"

VILNIUS, gegužės 14 — Sputnik. Prancūzijos kultūros ministerija savo oficialioje svetainėje pavadino Sevastopolį Rusijos miestu. Tarnyba parengė žemėlapį, kuriame nurodomi tarptautinės akcijos "Muziejų naktis-2018" dalyviai, nurodant muziejų aprašymus ir adresus.

Tarp dalyvių buvo Michailo Krošickio vardo Sevastopolio meno muziejus. Nuorodoje teigiama, kad muziejaus adresas "Prospekt Nakhimova, 9, Sevastopolis, Rusijos Federacija".

Krymas ir Sevastopolis tapo Rusijos regionais po 2014 metų kovo mėnesio referendumo. Prijungimą prie Rusijos teritorijos palaikė 96,77% ir 95,6% Sevastopolio gyventojų.

Maskva ne kartą teigė, kad Krymo gyventojai nubalsavo už prijungimą prie Rusijos teritorijos demokratiškai, atsižvelgdami į tarptautinę teisę ir Jungtinių Tautų Organizacijos įstatus. Tačiau Ukraina vis dar laiko Krymą savo, bet laikinai okupuota teritorija. Rusijos prezidento teigimu, Krymo klausimas "uždarytas visiems laikams".

49
Tegai:
interaktyvus žemėlapis, Sevastopolis, Prancūzija, Krymas
Dar šia tema
ES išplėtė sankcijas Rusijai dėl rinkimų Kryme
Porošenka nori atimti iš Krymo gyventojų Ukrainos pilietybę
Ukrainos televizijos kanalas parodė žemėlapį su "dingusiu" Krymu
Lietuvos URM pasiekė tikslą: "Euronews" paminėjo "Krymo aneksiją"
Lietuvos URM pareiškė, kad "Euronews" "neteisingai" pasakoja apie Krymą
Šuo

Šeimininkų užmirštas šuo grįžo namo nuėjęs 60 kilometrų

(atnaujinta 19:12 2020.10.31)
Nuvažiavusi apie 60 kilometrų, šeima sustojo pailsėti degalinėje. Kol vyras su žmona prižiūrėjo kūdikį, jie manė, kad šuo liko automobilyje. Bet kai šeima atvyko pas savo artimuosius, paaiškėjo, kad šuns nebėra su jais

VILNIUS, spalio 31 — Sputnik. Šuo, kurį šeimininkai netyčia pamiršo degalinėje, esančią 60 kilometrų nuo Kinijos Hangdžou miesto, Džedziango provincijoje, grįžo namo po 26 dienų. Tai praneša "Lenta.ru" su nuoroda "All India Roundup".

Šuns šeimininkas Cju išvažiavo iš miesto aplankyti savo artimųjų. Šeima su savimi pasiėmė augintinį — septynerių metų šunį vardu DuDu.

Nuvažiavę apie 60 kilometrų, jie sustojo pailsėti degalinėje. Cju sakė, kad kol jis su žmona prižiūrėjo kūdikį, jie manė, kad šuo liko automobilyje. Bet kai šeima atvyko pas savo artimuosius, paaiškėjo, kad šuns nėra su jais.

Kitą dieną jie skubėjo atgal į degalinę ir bandė surasti šunį, tačiau jo nebuvo. "Mes tikėjomės, kad jis išgyvens ir suras gerą šeimininką, kuris jį priglaus", — sakė vyras.

Bet DuDu nepasidavė. Po 26 dienų jis pasirodė prie savininkų namo slenksčio. "Jis sulyso, bet vis tiek buvo tas pats. Jo akys spindėjo. Laimei, jis nenukentėjo. Nors pirmą dieną po grįžimo DuDu buvo pavargęs, nuo to laiko jis tapo energingesnis", — sakė jis.

Dabar šuo vėl gyvena su šeima ir yra apgaubtas meilės.

Tegai:
šuo
Dar šia tema
Katė po savo laidotuvių grįžo pas šeimininkę
Megan Markl vyras gali prarasti princo titulą
Koronaviruso testas

Mokslininkas įvertino kolektyvinio imuniteto nuo COVID-19 atsiradimo galimybes

(atnaujinta 15:02 2020.10.31)
Anot jo, pirmą kartą jis koronavirusu užsikrėtė atsitiktinai, Maskvos Šeremetjevo oro uoste, o kai pasveiko, stebėjo antikūnų išnykimo greitį, imunitetą ir nusprendė patikrinti, ar įmanoma ligai pasikartoti

VILNIUS, spalio 31 — Sputnik. Žmonija greičiausiai neturi pasikliauti kolektyviniu imunitetu koronavirusui, RIA Novosti sakė du kartus sirgęs COVID-19 virusologas ir Novosibirsko federalinio fundamentinių ir transliacinių medicinos tyrimų centro mokslo darbuotojas Aleksandras Čepurnovas.

Anot jo, pirmą kartą koronavirusu jis užsikrėtė atsitiktinai, Maskvos Šeremetjevo oro uoste, o kai pasveiko, stebėjo antikūnų išnykimo greitį, imunitetą ir nusprendė patikrinti, ar įmanoma ligai pasikartoti.

"Periodiškai kontaktavau su sergančiais žmonėmis, tuo metu buvo kontaktai, bet liga nepasireiškė. Aš sąmoningai nesisaugojau <...> Tai reiškė, kad vis dar egzistuoja tam tikri imuninės gynybos mechanizmai", — sakė jis.

Virusologas paaiškino, kad praėjus kuriam laikui jis vėl užsikrėtė, todėl priėjo prie išvados, kad imuniteto koronavirusui trukmė yra maždaug šeši mėnesiai, priklausomai nuo asmens individualių fiziologinių savybių.

"Abiem atvejais išsivystė abipusis plaučių uždegimas, abiem atvejais gydymas antibiotikais padėjo jo atsikratyti. Viruso nustatymo testas buvo neigiamas, po jo prieš dešimt dienų buvau išrašytas iš ligoninės", — pasakojo jis. Ekspertas pridūrė, kad planuoja eksperimentą aprašyti mokslinėje publikacijoje. Jis neketina vėl kelti sau pavojaus.

"Taigi, greičiausiai nereikia pasikliauti kolektyviniu imunitetu pasveikus po ligos. Tai yra svarbiausias momentas. Dėl to mums reikia arba labai veiksmingo vaisto, arba vakcinos. Vakcina turi būti ilgai išliekanti žmogaus organizme ir ilgą laiką stimuliuojanti imuninę sistemą. Arba tai turėtų būti vakcina, kurią galima periodiškai papildyti. Iš to, ką matome šiandien, tai greičiausiai "negyva" vakcina. Pas mus ją gamina Čiumakovo institutas, o labiausiai šioje srityje pažengė kinai", — sakė Čepurnovas.

Tegai:
mokslininkas, koronavirusas
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Latvijos ūkininkai tapo priklausomi nuo Lietuvos paklausos
PSO paragino stiprinti kovą su koronavirusu židiniu tampančioje Europoje
Data

Kokia šiandien diena: lapkričio 1-osios šventės

(atnaujinta 19:14 2020.10.31)
Nuo lapkričio 1 dienos iki metų galo lieka 60 dienų, dienos ilgis — 09 val. 26 min. Savo vardadienį švenčia Andrius, Emerikas, Floribertas, Milvydė, Žygaudas

Lapkričio 1 yra 305-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, šiais keliamaisiais metais — 306-a. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 60 dienų.

2020 metų lapkričio 1 dieną saulė teka 07:19, leidžiasi 16:45, dienos ilgis — 09 val. 26 min.

Visų šventųjų diena

Visoje Europoje žmonės nuo senų laikų tikėjo gyvųjų ir mirusiųjų bendravimu, pastarųjų pagalba savo artimiesiems. Tikėta, kad mirusiųjų vėlės lanko žmones vėlyvą rudenį. Tad ne veltui lapkričio pradžioje minimos net dvi vėlių minėjimo šventės. Lapkričio 1-ąją — Visų šventųjų diena, lapkričio 2-ąją — Vėlinės.

Pirmoji šventė skirta paminėti žmonėms, po mirties paskelbtiems šventaisiais. Tikima, kad šventieji padeda žmonėms, jei jiems meldiesi.

Lapkričio 1 d. Bažnyčia visada skelbė privaloma švente, Vėlinės kai kur Europoje yra darbo, kai kur — nedarbo diena. Prasidėjus Atgimimui, Lietuvoje 1990 m. vasario 9 d. priimtas įstatymas, pagal kurį lapkričio 1-oji paskelbta nedarbo diena. Vėlinės minėtina švente (tačiau darbo diena) paskelbtos 1990 m. spalio 23 d.

Pasaulinė veganų diena

Lapkričio 1-oji paskelbta Pasauline veganų diena. 1994 metais Didžiosios Britanijos veganų bendruomenei suėjo 50 metų.

Veganai — žmonės, kurie maitinasi vien augalinės kilmės maistu. Nuo vegetarų jie skiriasi tuo, kad nevalgo netgi žuvies, kiaušinių, pieno. Jų maisto racioną sudaro vaisiai, uogos, daržovės, grūdai, riešutai, grybai. Tiesa, gydytojai diskutuoja apie tai, ar tokia mityba yra visavertė, jų manymu, veganams vertėtų vartoti įvairių maisto papildų, nors šie teigia, kad tai tikrai nereikalinga.

Tarptautinė kovos su narkomanija diena

1987 m. Jungtinių Tautų Organizacijos Generalinė asamblėja paskelbė birželio 26-ąją Tarptautinė kovos su narkomanija diena.

Ši diena skirta paskatinti kovą su narkomanija, išlaisvinti visuomenę iš priklausomybės nuo kvaišalų. Kasmet narkotikus vartojančių žmonių amžius vis jaunėja.

Narkotikai — tai cheminės medžiagos, sukeliančios centrinės nervų sistemos intoksikaciją (apnuodijimą) ar panašų psichinių funkcijų pokytį. Narkomanija — tai liga, kuri atsiranda dėl trumpalaikio ar sistemingo narkotinių medžiagų vartojimo.

Šiandien savo vardadienį švenčia Andrius, Emerikas, Floribertas, Milvydė, Žygaudas.

Ši diena istorijoje

1512 metais pirmą kartą Vatikane viešai eksponuoti Mikelandželo kūriniai.

1695 — veiklą pradėjo pirmasis bankas Škotijoje — "The Bank of Scotland".

Šią dieną 1755 metais žemės drebėjimo aukomis Lisabonoje tapo mažiausiai 60 000 gyventojų; stichijos metu buvo sugriauti du trečdaliai miesto.

1894 — mirė Rusijos caras Aleksandras III, šalies monarchu tapo Nikolajus II.

1936 — Benitas Musolinis paskelbė Romos-Berlyno sąjungą.

1945 metais britai pranešė, kad nacių lyderis Adolfas Hitleris nusižudė savo bunkeryje Berlyne.

1979 — gimė lenkų kilmės Lietuvos krepšininkai Darjušas ir Kšištofas Lavrinovičiai.

Šią dieną 1993 metais įsigaliojo Mastrichto sutartis, sukūrusi Europos Sąjungą.

Tegai:
šventės
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai