Angela Merkel, archyvinė nuotrauka

"Alternatyva Vokietijai" padavė ieškinį prieš Merkel

257
(atnaujinta 12:13 2018.05.19)
Dešinioji Vokietijos partija kreipėsi į Konstitucinį Teismą dėl Merkel migracijos politikos

VILNIUS, gegužės 19 — Sputnik. Vokietijos dešinioji partija "Alternatyva Vokietijai" (AfD) pateikė Konstituciniam Teismui skundą prieš kanclerę Angelą Merkel dėl Vyriausybės migracijos politikos. Apie tai rašo laikraštis "Zeit" su nuoroda į partijos teisininką Štefaną Brandnerą.

Pasak jo, skundas buvo pateiktas balandžio 14 dieną Karlsrue miesto Konstituciniam Tesmui.

Skunde teigiama, kad, rengdama migracijos politiką, Vyriausybė pažeidė Bundestago teisę dalyvauti, sprendžiant šį klausimą.

Todėl "AdG" reikalauja patikrinti Merkel sprendimą atidaryti sieną su Austrija pabėgėliams, priimtiems 2015 metų rugsėjį.

"Šis skundas gali pakeisti pasaulį. Ir jis pakeis pasaulį, jei jis atneš pageidaujamą rezultatą", — sakė Branderis. Jis pridūrė, kad tada Merkel turėtų kuo greičiau palikti kanclerės postą.

Pasak Vidaus reikalų ministerijos, 2015 metais į Vokietiją atvyko apie 900 000 pabėgėlių ir migrantų, o tai paskatino dešiniųjų judėjimą šalyje. Dėl to migrantų srautas per metus buvo apribotas iki 200 tūkstančių žmonių. Migracijos politika buvo viena iš ginčytinų temų derybose dėl naujos Vokietijos Vyriausybės formavimo.

Tuo pačiu metu "Alternatyva Vokietijai" per 2017 metų priešrinkiminės kampanijos metu pažadėjo, kad pradės tyrimą dėl kanclerės Merkel "atvirų durų" politikos.

257
Tegai:
migracijos krizė, pabėgėliai, Alternatyva Vokietijai, Angela Merkel, Vokietija
Temos:
Pabėgėlių krizė (98)
Dar šia tema
Paksas: ES yra atsakinga už problemas, susijusias su migracija
Mes nepabėgsime nuo pabėgėlių
Merkel sutiko priimti 200 000 pabėgėlių per metus
Branduolinis ledlaužis Jamal
 

"Vakarai pasipiktinę": "Die Welt" įvertino Rusijos strategiją Arktyje

(atnaujinta 11:28 2020.10.26)
Anksčiau pranešta, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas kovo mėnesį patvirtino naują Arkties strategiją iki 2035 metų, kuri numato aktyvią ekonominę regiono plėtrą

VILNIUS, spalio 26 — Sputnik. Vakarų šalys piktinasi Rusijos politika Šiaurės jūrų kelio atžvilgiu, tačiau jos nieko negali padaryti, rašo žurnalistas Feliksas Aikas (Felix Eick) Vokietijos laikraščio "Die Welt" straipsnyje.

Autorius primena, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas kovo mėnesį patvirtino naują Arkties strategiją iki 2035 metų, kuri numato aktyvią ekonominę regiono plėtrą.

"Be to, Kremlius nori apgyvendinti apsnigtą ir vos tinkamą ekonominei veiklai Tolimąją Šiaurę ir yra susirūpinęs karine savo sienų, kurios plečiasi dėl globalinio atšilimo, apsauga", — sako jis.

Pasak žurnalisto, nors Rusija negali reikšti pretenzijų į Arktį, ji naudojasi "manevravimo erdve" — reikalauja sumokėti už naudojimąsi Šiaurės jūrų keliu ir ketina suteikti leidimą juo vykti tik "vidaus laivynui", tai yra, laivams, pastatytiems Rusijos laivų statyklose ir plaukiantiems su Rusijos vėliava.

"Vakarai yra pasipiktinę, bet jie negali nieko padaryti: Maskva kontroliuoja šį prekybos kelią. Užsienio laivybos kompanijos yra priverstos pripažinti jos de facto monopoliją, taip pat dėl Rusijos ginkluotųjų pajėgų buvimo regione", — rašo straipsnio autorius ir priminė, kad Rusijos ekonominė zona tęsiasi 200 kilometrų į šiaurę nuo šalies teritorinių vandenų ir apima didžiąją dalį Šiaurės jūrų kelio.

Praėjusių metų gruodį įsigaliojo Prekybinės laivybos kodekso pataisos, pagal kurias laivams, plaukiojantiems su Rusijos vėliava, suteikiama išimtinė teisė vykdyti angliavandenilių, išgautų Rusijos teritorijoje ir pakrautų į laivus, esančius Šiaurės jūrų maršruto akvatorijoje, gabenimą jūra iki pirmojo iškrovimo ar perkrovimo taško. Tas pats pasakytina apie naftos, gamtinių dujų, įskaitant SGD, taip pat dujų kondensato ir akmens anglių gabenimą.

Pagal Vladimiro Putino dekretą, pasirašytą 2018 metais, krovinių pervežimas Šiaurės jūrų keliu iki 2024 metų turėtų siekti 50 milijonų tonų per metus. Siekdama užtikrinti krovinių srauto augimą Šiaurės jūrų maršrutu, Rusija aktyviai plėtoja savo branduolinių ledlaužių parką, neturintį analogų pasaulyje. Spalio 21 dieną buvo užsakytas 22220 projekto "Arktika" pagrindinis atominis ledlaužis. Dar du tokie laivai bus pradėti eksploatuoti 2021–2022 metais.

JAV Gynybos departamentas pernai Kongresui pristatė "Arkties doktriną", kuria buvo siekiama užblokuoti Rusijos Šiaurės jūrų kelią. Dokumente sakoma, kad Arktis "tiesiogiai veikia JAV nacionalinį saugumą". Pagrindinis Vašingtono tikslas yra "dislokuoti žūtbūtines, atsparias, lanksčias kovines pajėgas, galinčias suteikti konkurencinį pranašumą šiame pagrindiniame regione".

2020 metų gegužę pirmą kartą per 25 metus į Barenco jūrą įplaukė JAV karinio jūrų laivyno Šeštojo laivyno karo laivų grupė. Remiantis oficialia Pentagono informacija, tuo siekiama "užtikrinti saugumą sunkiomis gamtos sąlygomis ir išlaikyti laivybos laisvę ir nuolatinę sąjungininkų sąveiką".

Anksčiau Rusijos užsienio reikalų ministerija pažymėjo, kad NATO valstybės narės, prisidengusios kaltinimais Rusijai Arkties "militarizavimu", toliau ten telkė savo karines pajėgas. Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu teigė, kad NATO noras pademonstruoti jėgą didinant žvalgybinės veiklos intensyvumą šalia Rusijos sienų kelia Maskvai nerimą.

Tegai:
Arktis, JAV, Rusija
Dar šia tema
Ekspertas įvertino, kaip JAV rinkimų rezultatai paveiks santykius su Rusija
Lukašenka ir Pompėjas kalbėjosi apie pagrindinę Baltarusijos sąjungininkę
Džo Baidenas

Baidenas pripažino Rusiją didžiausia grėsme JAV

(atnaujinta 08:43 2020.10.26)
Jis pridūrė, kad JAV požiūris nulems, ar šalys "ir toliau bus konkurentės, ar viskas peraugs į rimtesnes varžybas jėgų pusiausvyros atžvilgiu"

VILNIUS, spalio 26 — Sputnik. Kandidatas į JAV prezidentus Džo Baidenas pavadino Rusiją didžiausia grėsme JAV tarptautinėje arenoje.

"Manau, kad šiuo metu didžiausia grėsmė Amerikai, žlugdanti mūsų saugumą ir aljansus, yra Rusija. Antra, manau, kad Kinija yra didžiausia konkurentė", — interviu CBS sakė Baidenas.

Jis pridūrė, kad JAV požiūris nulems, ar šalys "ir toliau bus konkurentės, ar viskas peraugs į rimtesnes varžybas jėgų pusiausvyros atžvilgiu".

Spalio pradžioje kandidatė į viceprezidentus Kamala Haris teigė, kad Baidenas "primes Rusijai atsakomybę" už bet kokią grėsmę JAV kariams. Rugsėjo pradžioje pats Baidenas teigė, kad Maskva aktyviausiai bando paveikti artėjančius JAV rinkimus ir todėl yra pagrindinė grėsmė.

Rusija ne kartą neigė kaltinimus bandymais paveikti demokratinius procesus įvairiose šalyse, o prezidento spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas juos pavadino "absoliučiai nepagrįstais". Užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, kalbėdamas apie tariamą Rusijos kišimąsi į rinkimus skirtingose ​​šalyse, teigė, kad nėra jokių tai patvirtinančių įrodymų.

Pekino ir Vašingtono santykiai pastaruoju metu pablogėjo dėl įvairių priežasčių, tokių kaip koronaviruso pandemija, tautinių mažumų teisių padėtis KLR, Pekino atsisakymas dalyvauti derybose dėl ginklų kontrolės ir prieštaravimai prekybos klausimais. Be to, Baltieji rūmai ėmėsi daugybės priemonių, kad sumažintų grėsmę JAV nacionaliniam saugumui, kuri, pasak Vašingtono, kyla iš Kinijos technologijų kompanijų.

JAV prezidento rinkimai vyks lapkričio 3 dieną. Į valstybės vadovo postą pretenduoja dabartinis respublikonų prezidentas Donaldas Trampas ir demokratas Džo Baidenas.

Tegai:
JAV, Rusija, Džo Baidenas
Dar šia tema
Lukašenka ir Pompėjas kalbėjosi apie pagrindinę Baltarusijos sąjungininkę
Putinas papasakojo apie bendradarbiavimą su JAV kovoje su terorizmu
Maxima

Klaipėdos "Maximos" darbuotojai nustatyta COVID-19 liga

(atnaujinta 11:43 2020.10.26)
Nuo šiandienos dvylikoje šalies savivaldybių, kuriose įvedamas karantinas, apsiperkantiems "Maximos" parduotuvėse bus galimybė nemokamai gauti vienkartinę veido kaukę

VILNIUS, spalio 26 — Sputnik. Šeštadienį Klaipėdoje esančios "Maxima X" parduotuvės darbuotojai nustatytas koronavirusas, praneša prekybos tinklo spaudos tarnyba.

Ši darbuotoja paskutinį kartą darbo vietoje buvo spalio 21 dieną. Jai testas dėl COVID-19 buvo atliktas spalio 24 dieną.

Prekybos tinklo "Maxima" atstovai nurodo, jog šiuo metu neturi žinių, kad daugiau uostamiestyje esančios "Maxima X" parduotuvės, Naikupės gatvėje 18, darbuotojų jaustų COVID-19 infekcijai būdingus simptomus.

Vyras, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Кирилл Каллиников

"Darbuotoja, kuriai yra diagnozuotas susirgimas COVID-19 infekcija, šiuo metu gydosi namuose. Epidemiologinės diagnostikos metu nustatyta, kad ji galėjo turėti artimą kontaktą su trimis kolegomis, dirbančiais toje pačioje "Maxima X" parduotuvėje. Darbuotojai saviizoliavosi. Artimo sąlyčio su pirkėjais COVID-19 apsikrėtusi darbuotoja neturėjo", — sakė prekybos tinklo "Maxima" komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė.

Prekybos tinklas "Maxima" savo esamus ir būsimus darbuotojus yra apdraudęs specialiu draudimu nuo koronaviruso. Darbuotojai yra aprūpinti būtinomis apsaugos priemonėmis — medicininėmis kaukėmis ar apsaugos skydeliais, pirštinėmis, dezinfekciniais rankų skysčiais.

Nuo spalio 26 dienos dvylikoje šalies savivaldybių, kuriose įvedamas karantinas, apsiperkantiems "Maximos" parduotuvėse bus galimybė nemokamai gauti vienkartinę veido kaukę.

Iš viso nuo koronaviruso pandemijos pradžios COVID-19 susirgimai yra diagnozuoti 32 "Maximos" darbuotojams, iš kurių 23 darbuotojai yra visiškai pasveikę ir sugrįžę į darbus. Iki šiol dėl COVID-19 yra ištirti 818 prekybos tinklo "Maxima" darbuotojai. Šiuo metu 33 darbuotojų testo atsakymų dar laukiama.

Tegai:
koronavirusas, Maxima LT
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Daugiau nei dešimt tūkstančių: Lietuvoje patikslinta COVID-19 statistika
Įvardyta, kiek lietuvių turėtų pasiskiepyti, kad šalyje susidarytų populiacijos imunitetas
Įvardytos pavojingos savarankiško COVID-19 gydymo pasekmės