Angela Merkel, archyvinė nuotrauka

"Alternatyva Vokietijai" padavė ieškinį prieš Merkel

256
(atnaujinta 12:13 2018.05.19)
Dešinioji Vokietijos partija kreipėsi į Konstitucinį Teismą dėl Merkel migracijos politikos

VILNIUS, gegužės 19 — Sputnik. Vokietijos dešinioji partija "Alternatyva Vokietijai" (AfD) pateikė Konstituciniam Teismui skundą prieš kanclerę Angelą Merkel dėl Vyriausybės migracijos politikos. Apie tai rašo laikraštis "Zeit" su nuoroda į partijos teisininką Štefaną Brandnerą.

Pasak jo, skundas buvo pateiktas balandžio 14 dieną Karlsrue miesto Konstituciniam Tesmui.

Skunde teigiama, kad, rengdama migracijos politiką, Vyriausybė pažeidė Bundestago teisę dalyvauti, sprendžiant šį klausimą.

Todėl "AdG" reikalauja patikrinti Merkel sprendimą atidaryti sieną su Austrija pabėgėliams, priimtiems 2015 metų rugsėjį.

"Šis skundas gali pakeisti pasaulį. Ir jis pakeis pasaulį, jei jis atneš pageidaujamą rezultatą", — sakė Branderis. Jis pridūrė, kad tada Merkel turėtų kuo greičiau palikti kanclerės postą.

Pasak Vidaus reikalų ministerijos, 2015 metais į Vokietiją atvyko apie 900 000 pabėgėlių ir migrantų, o tai paskatino dešiniųjų judėjimą šalyje. Dėl to migrantų srautas per metus buvo apribotas iki 200 tūkstančių žmonių. Migracijos politika buvo viena iš ginčytinų temų derybose dėl naujos Vokietijos Vyriausybės formavimo.

Tuo pačiu metu "Alternatyva Vokietijai" per 2017 metų priešrinkiminės kampanijos metu pažadėjo, kad pradės tyrimą dėl kanclerės Merkel "atvirų durų" politikos.

256
Tegai:
migracijos krizė, pabėgėliai, Alternatyva Vokietijai, Angela Merkel, Vokietija
Temos:
Pabėgėlių krizė (98)
Dar šia tema
Paksas: ES yra atsakinga už problemas, susijusias su migracija
Mes nepabėgsime nuo pabėgėlių
Merkel sutiko priimti 200 000 pabėgėlių per metus
Vilniaus oro uostas

Vilniaus oro uosto pasprukęs Interpolo ieškomas rusas sulaikytas Latvijoje

(atnaujinta 10:49 2020.07.02)
Antradienio vakarą rusas atskrido iš Talino į Vilnių. Atliekant patikrą, vyras savavališkai pasišalino

VILNIUS, liepos 2 — Sputnik. Bendradarbiaujant Lietuvos ir Latvijos pasieniečiams trečiadienį popiet Daugpilio regione buvo sulaikytas leidimą gyventi Estijoje turintis Rusijos pilietis, kuris vakar pasišalino iš Vilniaus oro uosto nebaigus dokumentų patikros, praneša Valstybės sienos apsaugos tarnyba.

Antradienį vėlai vakare Vilniaus oro uoste pasieniečiai tikrino reisu iš Talino atskridusių keleivių dokumentus. Tarp jų buvo ir leidimą gyventi Estijoje turintis Rusijos pilietis (gimęs 1969 metais). VSAT pareigūnams jo dokumentai sukėlė įtarimų, todėl keleivis buvo sustabdytas ir išskirtas iš bendro keliautojų srauto.

Detalią patikrą toliau vykdę pasieniečiai nustatė, kad tarptautinę šio asmens paiešką dėl ekonominio pobūdžio nusikaltimo Interpolo kanalais yra paskelbusi Rusija. Kol vyko kontrolės procedūros, vyras pasišalino iš oro uosto. Jo dokumentai liko pas VSAT pareigūnus.

Iškart buvo imtasi paieškos veiksmų, o dėl minėto įvykio VSAT pradėtas tarnybinis patikrinimas, kurio metu bus įvertinti patikrą vykdžiusių pareigūnų veiksmai.

Bėglio ieškantiems pasieniečiams greitai pavyko nustatyti, kad leidimą gyventi Estijoje turintis Rusijos pilietis Vilniuje pasinaudojo taksi paslaugomis.

Pasienyje su Latvija po kelių valandų VSAT pareigūnai sustabdė ir apklausė taksistą, bėglį iš Vilniaus nugabenusį į kaimyninę šalį. Visa surinkta svarbi informacija buvo perduota Latvijos pasieniečiams, kurie toliau bendradarbiaudami su VSAT pareigūnais ėmėsi paieškos veiksmų savo šalyje.

Trečiadienį popiet Latvijos pasieniečiai kolegas Lietuvoje informavo, kad pasitelkus policiją Rusijos pilietis buvo sulaikytas Daugpilio regione.

Tegai:
Interpolas, rusas, Latvija, Lietuva, Vilniaus oro uostas
Dar šia tema
Dėl disponavimo pornografinio turinio dalykais bus teisiamas IT specialistas
Atlikus 40 kratų įvairiomis valiutomis rastas milijonas eurų grynųjų pinigų
Lietuvos policija ieško ruso, kurio paiešką paskelbė Interpolas
Rusijos Konstitucija

Apdorota 100 % balsavimo dėl Rusijos Federacijos Konstitucijos pataisų biuletenių

(atnaujinta 10:32 2020.07.02)
Paskelbta, kiek Rusijos piliečių balsavo už Rusijos Federacijos Konstitucijos pataisų priėmimą, kiek — prieš

VILNIUS, liepos 2 — Sputnik. Rusijos VRK duomenimis, už Rusijos Federacijos Konstitucijos pataisų priėmimą balsavo 77,92 % Rusijos piliečių.

Remiantis duomenimis, pateiktais Rusijos VRK informacijos centre, apdorojus 100 % biuletenių, 77,92 % Rusijos piliečių balsavo už Rusijos Federacijos Konstitucijos pataisų priėmimą, prieš 21,27 %.

Balsavimas dėl Rusijos Federacijos Konstitucijos pataisų buvo numatytas balandžio 22 dieną, tačiau vėliau buvo atidėtas dėl koronaviruso epidemijos šalyje.

Vėliau Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė dekretą dėl naujos balsavimo datos — liepos 1 dienos. Dėl būtinybės atsižvelgti į epidemiologinę situaciją ir gyventojų saugumą buvo nuspręsta, kad Rusijos piliečiai galės balsuoti visą savaitę — nuo birželio 25 iki liepos 1 dienos.

Tegai:
Konstitucija, Rusija
Dar šia tema
Rusijoje vyksta paskutinis balsavimo dėl Konstitucijos pataisų etapas
Putinas sudalyvavo balsavime dėl Konstitucijos pataisų
Udalcovas papasakojo apie balsavimą dėl Rusijos Konstitucijos pataisų Lietuvoje
Rusijos Konstitucijos pataisos: kaip Lietuvoje vyksta balsavimas
"Sputnik Lietuva" sužinojo Lietuvos gyventojų nuomonę apie Rusijos Konstitucijos pataisas
Kalėjimas

Lietuvoje pataisos įstaigų bus lygtinai paleidžiami asmenys

(atnaujinta 11:45 2020.07.02)
Lygtinio paleidimo metu asmenims bus taikomos elgesio pataisos programos, jie privalės nustatytu laiku būti nustatytose vietose, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, įsidarbinti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje

VILNIUS, liepos 2 — Sputnik. Nuo liepos 1 dienos, įsigaliojus naujam teisiniam reglamentavimui, lygtinai iš pataisos įstaigų bus paleidžiami asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, praneša Kalėjimų departamento spaudos tarnyba.

Šiais pakeitimais tikimasi įgyvendinti didesnę baudžiamosios atsakomybės formų įvairovę, nesusijusią su laisvės atėmimu, kad asmenys, jau atlikę dalį bausmės ir linkę daugiau nenusikalsti, turėtų daugiau galimybių įsidarbinti ir atlyginti nukentėjusiesiems padarytą žalą, lengviau integruotųsi į visuomenę.

Kaip teigia Kalėjimų departamento direktorius Virginijus Kulikauskas, bausmių vykdymo sistema žengia į kokybiškai naują etapą, kuriame didesnis dėmesys bus skiriamas nesikalstamo elgesio rizikos mažinimui, sėkmingai nuteistųjų socialinei reabilitacijai.

"Taikant įvairesnes baudžiamosios atsakomybės formas, nesusijusias su laisvės atėmimo bausme, tikimasi pasiekti teigiamų nuteistųjų elgesio pokyčių. Kuo greičiau ir sėkmingiau bausmę atliekantys asmenys integruosis į visuomenę ir darbo rinką, tuo visuomenė jausis saugesnė", — pažymėjo Kulikauskas.

Pasak Kalėjimų departamento direktoriaus, bausmės tikslas yra ne tik nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, bet ir siekti, kad kuo daugiau nuteistųjų permąstytų savo vertybes, paveikti juos, kad ateityje gyventų laikydamiesi visuotinai priimtų teisės ir moralės normų, nebegrįžtų į laisvės atėmimo įstaigas.

Nuo liepos pirmosios iš pataiso įstaigų pradedama lygtinai paleisti asmenis, atlikusius tris ketvirtadalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės ir atitinkančius nustatytus kriterijus (išskyrus nuteistuosius, kurių nusikalstamo elgesio rizika aukšta ir kurie nedaro pažangos, kad sumažintų savo nusikalstamo elgesio riziką). Tačiau bausmių vykdymo sušvelninimo nesulauks asmenys, nuteisti už labai sunkius nusikaltimus. 

Tolesnis lygtinai paleistų nuteistųjų bausmės atlikimas laisvėje vyks nuosekliai prižiūrint Lietuvos probacijos tarnybos pareigūnams. Parengiamasis darbas su šiais asmenimis buvo vykdomas dar jiems esant pataisos įstaigose. Lygtinio paleidimo metu šiems asmenims bus taikomos elgesio pataisos programos, jie privalės intensyvios priežiūros metu nustatytu laiku būti nustatytose vietose, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, jeigu nusikalstamą veiką, už kurią nuteistasis atlieka bausmę, padarė būdamas apsvaigęs nuo šių medžiagų, o darbingo amžiaus – per penkiolika dienų nuo paleidimo įsidarbinti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje. Įstatymų nustatytais atvejais asmenų elgesio kontrolei bus taikomos ir elektroninio stebėjimo priemonės.

Vien pirmąją įstatymų pakeitimų įsigaliojimo dieną Lietuvos probacijos tarnyba perima 162 lygtinai paleistų asmenų priežiūrą.

Lietuvos probacijos tarnybos direktoriaus Vytauto Lamausko teigimu, tarnyba pasirengusi priimti iššūkį ir įgyvendinti naujas įstatymų nuostatas bei dėti visas pastangas, kad nuteistųjų resocializacijos procesas laisvėje būtų kuo sėkmingesnis.

Kalėjimų departamentas kviečia visuomenę, nevyriausybines organizacijas aktyviai prisidėti prie sėkmingo nuteistųjų resocializacijos proceso, pabrėždamas, kad nuo visų bendrų pastangų, tolerantiškumo ir supratingumo priklausys, kiek žmonės bus pasirengę keisti požiūrį į kartą suklupusius žmones.

Tegai:
Lietuva, pataisos namai
Dar šia tema
Teisingumo ministerija papasakojo apie naują nuteistųjų resocializacijos sistemą
Pravieniškių pataisos namuose nuteistųjų priežiūrai įrengtas stacionarus alkotesteris
Išaiškintas tarnybine padėtimi piktnaudžiavęs bausmių vykdymo sistemos pareigūnas