Julija Skripal, archyvinė nuotrauka

Rusijos ambasada JK pakomentavo Julijos Skripal pranešimą

56
(atnaujinta 20:11 2018.05.24)
Pasak Rusijos ambasados Londone atstovo, Julija Skripal "perskaitė iš anksto parašytą tekstą", kuris anksčiau buvo parengtas anglakalbio asmens

VILNIUS, gegužės 24 — Sputnik. Rusijos diplomatai pakomentavo vaizdo įrašą su Julijos Skripal pranešimu. Pasak jų, kyla klausimų apie jos išlaikymo sąlygas.

Kaip paaiškino Rusijos ambasados Londone atstovas RIA Novosti, akivaizdu, kad Skripal "perskaitė iš anksto parašytą tekstą".

Be to, sprendžiant iš kelių posakių, šis tekstas buvo verstas iš anglų kalbos, o originalą parengė anglakalbis.

"Paskelbti Julijos ranka rašyti laiškai dviem kalbomis tik patvirtina šį įspūdį", — sakė diplomatas.

Diplomatinės atstovybės atstovas pridūrė, kad, deramai atsižvelgiant į Julijos privataus gyvenimo ir saugumo interesus, konsulinės sutartys įpareigoja Didžiąją Britaniją suteikti Rusijai galimybę tiesiogiai kalbėtis su Julija Skripal.

Pasak jo, tai yra būtina, siekiant "užtikrinti, kad ji nėra laikoma prieš savo valią ir nedaro pareiškimų, patirdama spaudimą".

Solsberis, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Алекс Макнотон

Iki tol yra priežasčių "įtarti priešingus dalykus". Ambasados atstovas pridūrė, kad diplomatams būtų malonu pamatyti Juliją Skripal, o pranešime, kurį ji skaitė, yra daug naujos informacijos.

Vaizdo įrašas

Savo pranešime naujienų agentūrai "Reuters" Julija teigė, kad tikisi grįžti į Rusiją. Ji taip pat užsiminė apie pagalbą, kurią jai siūlė Rusijos ambasada Londone.

"Esu dėkinga už pasiūlytą pagalbą. Bet šiuo metu nenorėčiau naudotis jų paslaugomis", — sakė ji.

Tuo pačiu metu Julija Skripal pateikė agentūrai raštiškus pareiškimus rusų ir anglų kalbomis.

Skripalio byla

Kovo 4-ąją buvęs Vyriausiosios žvalgybos valdybos (GRU) pareigūnas pulkininkas Sergejus Skripalis ir jo dukra Julija buvo rasti apnuodyti prie prekybos centro Solsberyje. Londonas teigia, kad prie apnuodijimo prisidėjo Rusija.

Maskva kategoriškai neigia visus kaltinimus. Be to, Rusija ne kartą siūlė Britanijai suteikti paramą, tiriant šią bylą. Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad kaltinti Rusiją prisidėjimu prie "Skripalio bylos" be įrodymų yra nepriimtina.

56
Tegai:
Julija Skripal, Rusija
Temos:
Buvusio GRU pulkininko Skripalio nunuodijimas Didžiojoje Britanijoje (110)
Dar šia tema
Londonas paaiškino, kodėl Viktorija Skripal negavo vizos
Skripalis slapta susitiko su Estijos specialiosiomis tarnybomis
Karinės pratybos Estijoje

Estija skelbia, kad Rusijos raketų sistema "kelia grėsmę" visai NATO

(atnaujinta 15:52 2020.07.08)
Atsakydamas Rusijos senatorius Konstantinas Kosačiovas pažymėjo, kad visi įrodymai rodo, jog Rusija ne veltui rūpinasi savo vakarinių sienų saugumu

VILNIUS, liepos 8 — Sputnik. Estijos gynybos ministras Jüris Luikas ir NATO sąjungininkų pajėgų Europoje vyriausiasis vadas Toddas Waltersas aptarė gynybos klausimus ir "izoliavimo politiką" Rusijos atžvilgiu, pranešė Estijos portalas ERR.

Pokalbis vyko vaizdo skambučio formatu.

Estijos gynybos ministras teigė, kad saugumo situacija Baltijos regione nesikeičia. Anot jo, to pavyzdys yra "Rusijos priimta raketų sistema, kelianti grėsmę visam aljansui". Kokia nagrinėjama Rusijos "raketų sistema", nenurodyta.

Luikas taip pat padėkojo Waltersui už NATO "gynybos ir įbauginimo politikos" stiprinimą bei JAV gynybos pajėgų buvimą, ypač Estijoje ir visame Baltijos regione.

"Amerikiečių B-1 ir B-52 orlaivių, taip pat MQ-9 "Reaper" dronų buvimas Estijoje yra aiškus sąjungininkų vienybės ženklas", — Luiką cituoja ERR.

Savo ruožtu Waltersas teigė, kad Estijoje yra "gera infrastruktūra" NATO sąjungininkams.

Maskva pakomentavo tokius Estijos gynybos ministro pareiškimus. Kaip pažymėjo Federacijos tarybos Tarptautinių reikalų komiteto vadovas Konstantinas Kosačiovas, Rusija ir toliau reaguos į JAV karinį buvimą Europoje ir NATO plėtrą, be kita ko, įdiegdama naujas gynybines sistemas.

"Nenustebkite, pone Luikai, kad situacijoje, kai NATO ir toliau skirsto Europos saugumo erdvę į privilegijuotą sau ir likusį principą likusiai daliai, o Estija imsis to neatsakingai, Rusija sureaguos. Būtent taip. Reaguoti ir atsakyti", — rašė jis savo Facebook puslapyje.

Senatorius priminė, kad nuo 1991 metų "Europinė NATO teritorija" išsiplėtė 35 procentais ir maždaug tūkstančiu kilometrų priartėjo prie Rusijos sienų. Be to, bendras NATO šalių karinis biudžetas yra maždaug 20 kartų didesnis nei Rusijos.

Kaip pažymėjo Kosačiovas, nėra nieko stebėtino, kad tokiomis sąlygomis ir laikantis tokios NATO politikos, padėtis Baltijos regione nesikeičia į gerąją pusę.

Tegai:
NATO, Rusija, Estija
Dar šia tema
Ekspertas: Lietuva gali įklimpti į skolas dėl sraigtasparnių iš JAV pirkimo
Kasčiūnas: reikia siekti pagrindinės JAV sąjungininkės regione statuso
Gruzija

Gruzija atvers sienas keliautojams Lietuvos

(atnaujinta 12:03 2020.07.08)
Turistai turės laikytis reikalavimų. Keliautojai turės atvykti į šalį tiesioginiais skrydžiais ir užpildyti specialias elektronines anketas

VILNIUS, liepos 8 — Sputnik. Gruzija netrukus atvers šalies sienas penkioms valstybėms, įskaitant Baltijos šalis. Apie tai pranešė Sputnik Gruzija su nuoroda į šalies premjero patarėją Iraklį Čikovanį.

Pažymima, kad be Lietuvos, Latvijos ir Estijos, į šių šalių sąrašą taip pat įtraukta Vokietija ir Prancūzija. Keliautojai iš užsienio turės laikytis reikalavimų — skristi į Gruziją tiesioginiu skrydžiu ir atvykę užpildyti elektroninę anketos formą, kurioje turės nurodyti pastarųjų dviejų savaičių kelionių istoriją. Taip pat anketoje reikės pažymėti, kur bus Gruzijoje, ir kontaktinius numerius.

Vilnius
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Tuo tarpu premjero patarėjas nenurodė, kada Gruzija pradės priimti lankytojus iš šių šalių.

Nuo liepos 6 dienos į Lietuvą be apribojimų gali atvykti keliautojai iš Čekijos, Kroatijos, Prancūzijos, Lenkijos, Islandijos, Ispanijos, Belgijos, Šveicarijos, Austrijos, Vokietijos, Danijos, Nyderlandų, Slovėnijos, Italijos, Norvegijos, Airijos, Slovakijos, Graikijos, Suomijos, Maltos, Kipro, Vengrijos ir Lichtenšteino. Taip pat apribojimai netaikomi turistams iš kaimyninių Baltijos šalių — Latvijos ir Estijos.

Atvykimas iš Švedijos, Portugalijos ir Liuksemburgo uždraustas.

Užsieniečiai iš trečiųjų šalių gali atvykti į Lietuvą tik gavę atsakingų Lietuvos institucijų leidimą. Turistams iš šalių, kuriose yra didelis užsikrėtimo COVID-19 atvejų rodiklis, 14 dienų saviizoliacija privaloma.

Lietuvoje birželio 17 dieną panaikintas karantinas, kuris buvo įvestas nuo kovo 16 dienos. Dabar respublikoje įvesta nepaprastoji padėtis, vis dar taikomi kai kurie apribojimai. Naujausiais duomenimis, šalyje iš viso nustatyta daugiau nei 1850 koronaviruso atvejų, mirė 79 žmonės.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje nustatyta daugiau nei 11,5 milijono infekcijos atvejų, daugiau nei 537 tūkstančiai žmonių mirė.

Tegai:
koronavirusas, Baltijos šalys, Gruzija
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Sveikatos apsaugos ministerija parengė rekomendacijas keliautojams
"Maximos" sandėlio apsaugos darbuotojas užsikrėtė COVID-19
Užsikrėtimų koronaviruso infekcija atvejų daugiau nei 1850
Plaukiojantis dokas Klaipėdos uoste, nuotrauka iš įvykio vietos

Klaipėdos uostas ruošiasi remontuoti didžiuosius laivus

(atnaujinta 15:36 2020.07.08)
Artimiausiu metu plaukiojantis dokas, kuris yra didžiausias Baltijos šalyse, priims remontui pirmąjį laivą

VILNIUS, liepos 8 - Sputnik. "Vakarų laivų gamykla“ (VLG) įmonių grupė baigia įgyvendinti ketvirtį amžiaus puoselėtą strateginį planą remontuoti "Panamax", "Postpanamax", "Aframax" tipo laivus. Apie tai praneša Klaipėdos uostas. 

Tam skirtas pirmasis plaukiojantis dokas, kuris yra didžiausias Baltijos šalyse ir kurio keliamoji galia siekia 33 tūkst. tonų jau pastatytas į nuolatinę savo vietą. 

Pirmąjį laivą remontui dokas priims artimiausiu metu, užbaigus paskutinius pasiruošimo darbus.

Плавучий док в Клайпедском порту
Plaukiojantis dokas Klaipėdos uoste

VLG įmonių grupės generalinis direktorius Arnoldas Šileika pabrėžė, kad galimybė Klaipėdoje remontuoti "Panamax", "Postpanamax", "Aframax" tipo laivus atsiveria bendrovei durys į naują rinką, kur laukia ženkliai didesnės galimybės. Užbaigus pirmą Malkų įlankos infrastruktūros plėtros projekto etapą, VLG įmonių grupės laivų remonto pajėgumai išaugs net keletą kartų ir ženkliai prisidės prie grupės pardavimų augimo, kas labai svarbu lėtėjant globaliai ekonomikai, teigė jis.

"VLG įmonių grupės veikla pasieks visiškai naują lygmenį, kas leis lygiaverčiai konkuruoti su didžiausiomis Vakarų Europos laivų remonto įmonėmis. Siekdami šio tikslo, per trejus metus, patys į technologijų ir gamybos vystymą investavome 100 mln.Eur, tačiau tokių rezultatų nebūtų be Susisiekimo ministerijos ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos indėlio. Šis projektas neabejotinai yra puikus viešojo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimo pavyzdys, o dabar kartu lauksime grąžos. Planuojame, kad mūsų laivų remonto pajėgumai išaugs keletą kartų, augant gamybos apimtims, bus sukurta net iki kelių šimtų naujų darbo vietų, o iš atvykstančių laivų bus generuojami papildomi mokesčiai valstybei", – pabrėžė Šileika.

VLG įmonių grupės teritorijoje iš viso dirbs du dokai, kurie skirti remontuoti "Panamax“, "Postpanamax" ir "Aframax" tipo laivams. Savo nuolatinėje vietoje jau pastatytas didžiausias Baltijos šalyse plaukiojantis dokas Nr. 12, kurį VLG įmonių grupė įsigijo prieš ketverius metus. Dokas, kurio ilgis siekia 235, o plotis – 45 metrus, jau prieš metus buvo paruoštas eksploatacijai, tačiau darbo pradėti negalėjo, nes nebuvo sukurta tinkama infrastruktūra. 

Netrukus, liepos pabaigoje, į vietą bus pastatytas ir antrasis 30 tūkst. tonų keliamosios galios, "Panamax" tipo laivams remontuoti skirtas dokas Nr. 170, kurį praėjusių metų pabaigoje bendrovė įsigijo iš Rygos laivų remonto įmonės. 

Šiuo metu 201 metro ilgio ir 35 metrų pločio dokas remontuojamas ir atnaujinamas bei vyksta vietos jam paruošimo darbai. Planuojama, kad pirmąjį laivą šis dokas galės priimti jau rugpjūčio viduryje. 

Ir toliau bus eksploatuojamas iki šiol didžiausiu buvęs, o dabar mažiausiu tapęs 200 metrų ilgio, 30 metrų pločio ir 27 tūkst. tonų keliamosios galios VLG įmonių grupės dokas Nr. 219.

Tegai:
Baltijos šalys, Klaipėdos uostas, Klaipėda
Dar šia tema
Žiniasklaida: Klaipėdos uostas į Kuršių marias leido nuotekas su gyvsidabriu
Klaipėdos jūrų uostas papildys valstybės biudžetą 28 mln eurų
Sinkevičius ir Mažeika aptarė inicijuojamą projektą "Klaipėdos uostas — žalias uostas"