rian.com.ua

Ukraina pradėjo blokuoti prieigą prie MIA "Rossija Segodnia" šaltinių

25
(atnaujinta 20:15 2018.05.29)
Bandant apsilankyti svetaineje, atsirado užrašas: "Vykdant Ukrainos prezidento 2017 metų gegužės 15 dienos nutarimą, prieiga prie šaltinių yra apribota"

VILNIUS, gegužės 29 — Sputnik. Ukrainos interneto paslaugų teikėjai pradėjo blokuoti prieigą prie MIA "Rossija Segodnia" ir "RIA Novosti Ukraina" šaltinių, praneša korespondentas "RIA Novosti".

Bandant apsilankyti svetaineje, atsirado užrašas: "Vykdant Ukrainos prezidento 2017 metų gegužės 15 dienos nutarimą, prieiga prie šaltinių yra apribota". Be to, blokuojama prieiga prie "R-Sport", "VGTRK", "NTV" ir "REN TV" svetainių.

Sankcijos prieš žiniasklaidą

Gegužės pradžioje Ukraina įtraukė MIA "Rossija segodnia" ir "RIA Novosti Ukraina" į sankcijų sąrašą trejiems metams. Agentūros turtas šalyje bus užblokuotas.

Be to, Ukrainos interneto paslaugų teikėjams nurodyta apriboti prieigą prie svetainių: pоссиясегодня.рф, sputniknews.com, ria.ru, rsport.ria.ru, 1prime.ru, realty.ria.ru ir rian.com.ua.

Reakcija

MIA "Rossija segodnia" generalinis direktorius Dmitrijus Kiseliovas pareiškė, kad Ukrainos valdžios veiksmai — Kijevo režimo bejėgiškumo rodiklis.

Rusijos užsienio reikalų ministerija pavadino Ukrainos valdžios žingsnius "dar vienu politinės cenzūros aktu".

Kijevo veiksmus taip pat pasmerkė Tarptautinė žurnalistų federacija ir žmogaus teisių organizacija "Human Rights Watch", pabrėždamos, kad sankcijos prieš Rusijos žiniasklaidą prieštarauja demokratijos principams.

Višinskio areštas ir kratos

Sankcijos agentūrai tapo Rusijos žiniasklaidos priespaudos Kijeve tęsiniu. Ukrainos saugumo tarnybos sulaikė "RIA Novosti Ukraina" vadovą Kirilą Višinskį. Kratos taip pat vyko "RIA Novosti" biure Kijeve ir kai kurių darbuotojų namuose. 47 asmenys buvo pakviesti į apklausą.

Po dviejų dienų Chersono teismas nusprendė areštuoti Višinskį 60 dienų be galimybės sumokėti užstatą.

Vladimiras Putinas pavadino situaciją su Višinskio sulaikymu "beprecedente". Rusijos ambasada išsiuntė dvi notas Ukrainos užsienio reikalų ministerijai, reikalaudama sustabdyti smurtą prieš žiniasklaidos atstovus.

25
Tegai:
RIA Novosti Ukraina, MIA "Rossija segodnia", Ukraina
Dar šia tema
Kijevas blokuoja MIA "Rossija segodnia" ir "RIA Novosti Ukraina" tinklalapius
Maskvoje surengta "RIA Novosti Ukraina" palaikymo akcija
Višinskio sulaikymas: ką papasakojo "RIA Novosti Ukraina" vadovo žmona
Amerikiečių dainininkė Grimes

Elono Masko mylimoji nusprendė parduoti savo sielą

(atnaujinta 19:22 2020.05.29)
Indie pop žvaigždė Grimes nepradėjo "smulkintis" ir atidarė parodą, kurioje kiekvienas mokus kolekcininkas gali ne tik nusipirkti jos paveikslus, bet ir pasivaržyti dėl dainininkės nemirtingosios dalies

VILNIUS, gegužės 29 — Sputnik. Amerikiečių dainininkė Grimes, kuri neseniai pagimdė vaiką nuo Elono Masko, ir toliau stebina: žvaigždė ketina parduoti savo sielą naujo meno projekto ribose.

2020 metų gegužės pradžioje 32 metų dainininkė pagimdė kūdikį, kurio tėvas — garsusis milijardierius ir "Tesla" bei "Space X" įkūrėjas. Po to internete buvo aptarinėjamas vardas, kurį tėvai davė savo kūdikiui. Neįprasta santrumpa suneramino ne tik gerbėjus, bet ir JAV įstatymus, po to pora turėjo atlikti keletą pakeitimų ir pervardyti savo sūnų.

Kaip pranešė leidinys "Bloomberg", po vaiko gimimo Grimes vėl pasinėrė į kultūrinį gyvenimą ir sukrėtė gerbėjus. Žvaigždė atidarė savo pirmąją parodą, kurioje, be meno eksponatų, pateikė pardavimui ir savo sielą.

Kūrinys "Išpardavimas" — tai yra dainininkės sielos dalelė, patvirtinta pagal visus teisinius kanonus: dokumentą "dėl nuosavybės" parengė patyrę teisininkai ir pati Grimes.

Šaltinio teigimu, žvaigždė iš pradžių planavo parduoti savo sielą už 10 milijonų dolerių, nes ji "nenorėjo, kad kas nors ją nusipirktų". Tačiau dėl dabartinės koronaviruso pandemijos ir ekonominės krizės Grimes nusprendė surengti aukcioną ir leisti gerbėjams savarankiškai įvertinti jos esybę.

Tegai:
JAV, Elonas Maskas
Dar šia tema
Elonui Maskui ir dainininkei Grimes gimė vaikas
Aktorius Sergejus Gluško, archyvinė nuotrauka

Pareiškęs, kad "trūksta pinigų", Tarzanas "susirado darbą"

(atnaujinta 19:20 2020.05.29)
Anksčiau dainininkės Natašos Koroliovos sutuoktinis teigė, kad koronaviruso pandemija paveikė jų šeimos biudžetą

VILNIUS, gegužės 29 — Sputnik. Rusijos aktorius, dainininkas, kultūristas ir "šoumenas" Sergejus Gluško, žinomas slapyvardžiu Tarzan, "Instagram" atsakė kritikams apie pasiūlymą susirasti darbą po to, kai menininkas pasiskundė dėl pinigų trūkumo.

Anksčiau dainininkės Natašos Koroliovos sutuoktinis teigė, kad koronaviruso pandemija paveikė jų šeimos biudžetą. Be to, pasak Gluško, menininkai neturi nė cento, "kitaip nei seneliai".

Aktorius paskelbė nuotrauką, kurioje jis sėdi ant grindų su prijuoste ir skara, o rankose laiko skudurą.

"Aš gavau darbą... pagal profesiją. Gerai išmanau šiuos reikalus. Valykitės kojas prie įėjimo! Palikite purvą už slenksčio", — rašė menininkas.

Tegai:
pinigai, Tarzanas
Vokiečių gatvė, archyvinė nuotrauka

Mokslininkai atskleidė lietuvių psichologinės savijautos pokyčius karantino metu

(atnaujinta 12:58 2020.05.30)
Tyrimas vyko trims etapais, vidutinis tyrimo dalyvių amžius buvo 33 metai, 88 procentai respondentų buvo moterys, tačiau mokslininkai žada toliau stebėti psichologinės savijautos pokyčius, nes manoma, kad daugeliui atveju poveikis gali būti uždelstas

VILNIUS, gegužės 30 — Sputnik. Karantino metu Lietuvos visuomenės psichologinės gerovės lygis beveik nepasikeitė, atskleidė Vilniaus universiteto (VU) Filosofijos fakulteto Psichologijos instituto mokslininkų komandos atliktas tyrimas.

Dviratininkai
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Tačiau kai kurių socialinių grupių atstovai ir pasižymintieji tam tikrais asmenybės bruožais patyrė didesnius savijautos pokyčius,

VU mokslininkų komanda kas dvi savaites analizavo tyrime dalyvavusių 18–69 metų amžiaus savanorių psichologinę savijautą karantino dėl COVID-19 metu. Pirmasis tyrimo etapas vyko karantino laikotarpio pradžioje (kovo 20–23 dienomis), trečiasis tyrimo etapas — balandžio 17–20 dienomis. Visuose trijuose tyrimo etapuose dalyvavo tie patys 567 savanoriai. Vidutinis tyrimo dalyvių amžius — 33 metai, 88 proc. dalyvavusiųjų tyrime — moterys.

Analizuojant duomenis, išryškėjo kelios tendencijos. Pirmiausia, žvelgiant į vidutinius visų tyrime dalyvavusių žmonių duomenis nematyti didelio psichologinės savijautos pokyčio: emocinė būsena iš esmės nepakito, vienišumo pokyčiai taip pat nedideli.

Analizuojant respondentų jaučiamo streso lygį, paaiškėjo, kad beveik 30 proc. respondentų pirmajame etape nurodė jaučią stresą gana stipriai arba labai stipriai, per mėnesį šis procentas sumažėjo ir balandžio pabaigoje gana stipriai arba labai stipriai stresą jaučiantys nurodė apie 24 proc. tyrimo dalyvių.

Kaip teigia tyrimą atlikusios psichologų komandos nariai dr. Vita Mikuličiūtė ir dr. Vytautas Jurkuvėnas, žmonės geba prisitaikyti prie stresinių ar nerimą keliančių situacijų.

"Žmonių prisitaikymo prie nerimą keliančių situacijų būdai yra labai individualūs, mes jų išmokstame dar anksti vaikystėje ir visą gyvenimą juos tobuliname. Taigi nenuostabu, kad bendra suaugusių žmonių emocinė savijauta pakinta nedaug, o su labai aukštais streso lygiais susitvarko didžioji dauguma, išskyrus asmenis, kurie pakliuvo į labai nepalankias aplinkybes ar jų asmenybė linkusi į aukštą streso lygį", — teigia Jurkuvėnas.

Tačiau detaliau analizuojant duomenis atsiskleidė papildomos tendencijos. Skirtingų tyrimo dalyvių psichologinės savijautos pokyčiai karantino metu buvo skirtingi — vieni patyrė gana stiprų savijautos pablogėjimą, kiti — net pagerėjimą. Tai gali priklausyti tiek nuo individualių su karantinu nesusijusių įvykių, tiek nuo asmens situacijos karantino metu.

Nustatyta, kad emocinės būsenos blogėjimas buvo labiau būdingas studentams, mokiniams ir tiems žmonėms, kurie prasčiau vertino savo finansinę padėtį. Analizuojant tyrimo dalyvių asmenybės bruožus, nustatyta, kad žmonės, kurie pasižymi žemu emociniu stabilumu, tai yra dažniau patiria neigiamas emocijas, tokias kaip liūdesys, pyktis, gėda ar kaltė, ir jos dažniau kinta, visuose tyrimo etapuose jautėsi pastebimai blogiau nei tie žmonės, kurie buvo emociškai stabilesni.

Analizuojant vienišumo pokyčius nustatyta, kad jaunesni respondentai vienišumą išgyveno stipriau nei vyresni, bet svarbiausias atradimas buvo tai, kad net keli asmenybės bruožai siejosi su vienišumo jausmo pokyčiais.

Rotušes aikštė, archyvinė nuotrauka
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Ryškiausia sąsaja nustatyta su ekstravertiškumu. Ekstravertiški žmonės yra tie, kurie mėgsta bendravimą, kitus žmones, jiems reikia aktyvios veiklos, stimuliacijos, jaudinančių potyrių. Tuo tarpu introvertiški žmonės gerai jaučiasi bendraudami su mažiau žmonių, nėra tokie aktyvūs. Tyrimo rezultatai parodė, kad karantino metu ekstravertiškesnių žmonių vienišumas didėjo, tuo tarpu introvertiškesių žmonių vienišumo pokyčiai buvo nedideli.

Vienas tyrimo sumanytojų, Psichologijos instituto docentas dr. Antanas Kairys teigia, kad šie rezultatai svarbūs siekiant suprasti, kaip žmonės jaučiasi karantino metu. Pasak jo, nors atrodo, kad labai dramatiškų pokyčių nevyksta, vidutinis psichologinės savijautos lygis nesikeičia, tačiau vieni žmonės patiria didesnius savijautos pokyčius nei kiti.

"Galime kalbėti apie tam tikras socialines grupes, pavyzdžiui, labiau finansiškai pažeidžiamus žmones, kurie stipriau jaučia psichologinės būsenos blogėjimą, bet dar svarbiau yra tai, kad savijautos pokyčiai yra susiję ir su mūsų asmenybės bruožais, o tai reiškia, kad didesnį poveikį gali patirti bet kurio socialinio sluoksnio, amžiaus, lyties žmogus. Dėl to mes neturėtume nuvertinti draugų ar artimųjų užuominų apie blogą savijautą, net jei jie, objektyviai žiūrint, didelių karantino padarinių nepatyrė", — apibendrina docentas.

Mokslininkai žada toliau tyrimą tęsti ir stebėti, kaip keičiasi jame dalyvaujančių žmonių psichologinė savijauta, nes šiuo metu tyrimai rodo, kad poveikis gali būti uždelstas, tai yra pasireikšti praėjus kuriam laikui po įvykio.

Lietuvoje nustatyti 1670 užsikrėtimo atvejai, 1229 žmonės pasveiko, 70 pacientų mirė. Karantinas Lietuvoje paskelbtas kovo 16 dieną, kelis kartus pratęstas šiuo metu jis galioja iki birželio 16 dienos.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užregistruota daugiau nei 5,7 milijono ligos atvejų, mirė daugiau nei 357 tūkstančiai žmonių.

Tegai:
COVID-19, koronavirusas, karantinas, Lietuva
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Paaiškėjo kovos su COVID-19 Lietuvoje pesimistinis scenarijus
Papasakota, kokios procedūros laukia keliaujančiųjų
Kroatija atvėrė sienas Lietuvos piliečiams
Lietuvos ir Lenkijos prezidentai nusprendė po pandemijos veikti kartu