Šaudymas Berlyno katedroje, nuotrauka iš įvykio vietos

Šaudymas Berlyno katedroje: yra nukentėjusių

27
(atnaujinta 13:12 2018.06.04)
Vienas iš katedros lankytojų pradėjo elgtis agresyviai ir mojavo peiliu, taip jis sukėlė paniką šventovėje

VILNIUS, birželio 4 — Sputnik.  Policijos pareigūnai pradėjo šaudyti sekmadienį Vokietijos sostinės katedroje, praneša vietos žiniasklaida.

Incidentas įvyko apie 16:00 (17:00 Lietuvos laiku). Policija iš Berlyno katedros gavo skambutį, kuriame buvo pranešta, kad vienas iš lankytojų mojuoja peiliu ir elgiasi neadekvačiai.

Katedra buvo apsupta, daugiau nei 100 lankytojų teko evakuoti.

Ramybės pažeidėjas, pasirodo, buvo 53 metų Austrijos pilietis. Policijos pareigūnai bandė jį sulaikyti, tačiau vyras pradėjo priešintis. Vienas iš teisėsaugos pareigūnų buvo priverstas panaudoti ginklą. Pažeidėjas buvo sužeistas į koją, tačiau šaudymo metu nukentėjo antras policininkas. Abu nukentėjusieji buvo nugabenti į ligoninę.

​Niekas iš katedros lankytojų nenukentėjo. Miesto policijos duomenimis, terorizmo versija nėra svarstoma, incidento priežasčių tyrimas tęsiasi.

Berlyno katedra yra didžiausia evangelikų bažnyčia Vokietijoje ir yra sostinės centre.

27
Tegai:
šaudymas, Berlinas, Vokietija
Dar šia tema
JAV mokiniai priešinasi reikalavimui nešioti permatomas kuprines
Kalifornijoje, YouTube būstinėje, moteris apšaudė žmones
Floridoje paauglys pradėjo šaudyti mokykloje
Maskvoje gamyklos savininkas pradėjo šaudyti iš baimės bankrutuoti
Rusijos vakcina nuo koronaviruso, archyvinė nuotrauka

Rusija gavo paraiškų dėl "Sputnik V" vakcinos įsigijimo daugiau nei 50 šalių

(atnaujinta 22:33 2020.12.03)
Rusijos užsienio reikalų ministerija tvirtina, kad pristačius vakciną JTO preparatu susidomėjo dar daugiau tarptautinės rinkos dalyvių, todėl greitai prasidės didelių apimčių skiepų gamyba

VILNIUS, gruodžio 3 — Sputnik. Rusijos tiesioginių investicijų fondas (RDIF) iš daugiau nei 50 šalių gavo paraiškas dėl 1,2 milijardo koronaviruso vakcinos "Sputnik V" dozių įsigijimo, pranešime nurodė Užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova.

Ji priminė, kad trečiadienį, vykstant 31-ajai JT Generalinės Asamblėjos specialiajai sesijai, įvyko Rusijos vakcinos pristatymas, kuris sukėlė didelį tarptautinių partnerių susidomėjimą.

"Norėčiau pasakyti dar keletą žodžių apie Rusijos tiesioginių investicijų fondo ir Gamalėjaus instituto darbą. Jie stengiasi ne tik išplėsti minėtos vakcinos "Sputnik V" gamybą masinei vakcinacijai Rusijoje, bet ir įgyvendinti technologinį perėjimą, kad prasidėtų rusiško preparato gamyba užsienio šalyse ir jo pristatymas į tarptautines rinkas", — sakė Zacharova.

Dieną anksčiau Rusijos nuolatinės misijos JT ir Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai pristatė preparatą virtualiame renginyje "Sputnik V: skiepai nuo COVID-19".

Vakcina nuo koronaviruso
© Sputnik / Кирилл Брага

Sveikatos apsaugos ministras Michailas Muraška sakė, kad po registracijos bandymai atliekami Rusijoje, Baltarusijoje, Indijoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose ir Venesueloje, be to, svarstomas išbandymo Brazilijoje ir kitose šalyse klausimas. Jis pabrėžė, kad "Sputnik V" parodė "galingą imuninį ir antikūnų atsaką".

Savo ruožtu Rusijos tiesioginių investicijų fondo vadovas Kirilas Dmitrijevas pridūrė, kad fondas pateikė paraišką patvirtinti "Sputnik V" 40-yje šalių ir dirba su šių šalių reguliavimo institucijomis. Jis teigė, kad vakcina kainuos mažiau nei dešimt dolerių už dozę, bus "daug pigesnė nei kai kurios mRNR vakcinos".

"Sputnik V"

Vasaros pabaigoje Rusijos sveikatos apsaugos ministerija užregistravo pirmąją pasaulyje vakciną COVID-19 profilaktikai, kurią sukūrė Gamalėjaus tyrimų centras. Preparatas buvo pavadintas "Sputnik V".

Jis paremtas tirta ir išbandyta žmogaus adenovirusinių vektorių platforma. Pagrindiniai šiuo metodu sukurtos vakcinos privalumai yra saugumas, veiksmingumas ir ilgalaikių neigiamų pasekmių nebuvimas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nurodė ministro pirmininko pavaduotojai Tatjanai Golikovai pradėti šalyje plataus masto skiepijimą, pirmiausia žmonių iš rizikos grupių, "visų pirma gydytojų ir mokytojų". Procedūra bus savanoriška ir nemokama.

Sputnik V: pirmoji užregistruota vakcina nuo COVID-19
© Sputnik
Sputnik V: pirmoji užregistruota vakcina nuo COVID-19
Tegai:
COVID-19, koronavirusas, skiepai, vakcina, Sputnik V
Temos:
Vaistų ir vakcinos nuo COVID-19 sukūrimas
Dar šia tema
Lietuvos Vyriausybė apsvarstys galimybę įsigyti dar vieną vakciną nuo COVID-19
Didžioji Britanija patvirtino koronaviruso vakciną
ES nori bendradarbiauti su JAV kurdama vakcinas nuo COVID-19
Sputnik radijo mikrofonas

"Baltnews" ir "Sputnik Latvija" žurnalistai kaltinami ES sankcijų pažeidimu

(atnaujinta 22:28 2020.12.03)
Pas žurnalistus ketvirtadienį vyko kratos, konfiskuota technika ir susisiekimo priemonės. Jie pasirašė pasižadėjimą neišvykti iš šalies

VILNIUS, gruodžio 3 — Sputnik. Portalų "Baltnews" ir "Sputnik Latvija" darbuotojams pareikšti kaltinimai dėl ES sankcijų režimo pažeidimo, po apklausų jie pasirašė pasižadėjimą neišvykti iš šalies, pas juos atliktos kratos, praneša Sputnik.

Iš žurnalistų taip pat konfiskuota technika ir susisiekimo priemonės.

Pasak agentūros, Latvijos piliečiams pareikšti įtarimai dėl šalies Baudžiamojo kodekso 84 straipsnio pažeidimo, jiems gali grėsti bausmė nuo piniginės baudos iki laisvės atėmimo.

"Pagal Latvijos, Lietuvos ir Estijos versiją, MIA "Rossija segodnia" yra taikomos asmeninės Europos Sąjungos sankcijos, įvestos agentūros generaliniam direktoriui Dmitrijui Kiseliovui 2014 metais", — rašoma Sputnik "Telegram" pranešime.

Naujienų agentūros "Baltnews" vadovas Andrejus Starikovas teigė, kad žinoma, jog Latvijoje buvo ieškomi mažiausiai šeši žurnalistai, su kai kuriais iš jų nepavyksta susisiekti.

"Vyksta teisinis chaosas. Už sankcijų režimo pažeidimą gresia laisvės atėmimas iki aštuonerių metų arba bauda. Represijų mastai yra tokie, kad suprantame, jog tai nėra tik Latvijos iniciatyva", — RIA Novosti cituoja Starikovą, su nuoroda į Sputnik radiją.

Jis priminė, kad šiandien Facebook užblokavo "Baltnews" puslapį, nenurodydama šio sprendimo priežasties, o kitą dieną portalo rangovas Londone negalėjo gauti pinigų dėl sąskaitos įšaldymo.

Rusijos nuolatinis atstovas ESBO Aleksandras Lukaševičius, archyvinė nuotrauka
© Фото предоставлено постоянным представительством России при ОБСЕ

"Ir šiandien mes sužinojome apie mūsų žurnalistų paieškas ir sulaikymus. Mes žinome apie mažiausiai šešis žmones, su kai kuriais iš jų nepavyksta susisiekti", — sakė agentūros vadovas.

Latvijos žurnalistų sąjungos narė Ala Berezovskaja anksčiau sakė, kad kratos buvo atliktos pas Andrejų Jakovlevą ir jo žmoną Iriną, taip pat pas publicistą Vladimirą Lindermaną. Be to, ji pasakojo, kad kitas žurnalistas Andrejus Solopenka buvo nuvežtas į Latvijos valstybės saugumo tarnybą.

Vėliau informacija apie Lindermano sulaikymą pasirodė oficialiame Latvijos "Rusų sąjungos" partijos puslapyje.

"Šiandien garsaus publicisto ir visuomenės veikėjo Vladimiro Lindermano bute buvo atlikta krata ir paimta visa įranga — kompiuteris, telefonas, diskai ir banko kortelės. Pats Vladimiras buvo sulaikytas ir dabar tardomas Valstybės saugumo tarnyboje. Kratos ir sulaikymo priežastys nežinomos. Manome, kad toks, jau kelis kartus pasikartojęs požiūris į asmenį, kuris tiesiog išreiškia savo pažiūras, kurios skiriasi nuo valstybės pozicijos, yra nepriimtinas", — rašoma partijos pranešime.

Situaciją Latvijoje pakomentavo Rusijos nuolatinė misija prie ESBO.

"Mes esame susirūpinę dėl gaunamos informacijos, kad "Baltnews" ir "Sputnik Latvija" darbuotojams pagal baudžiamąjį straipsnį buvo pareikšti įtarimai dėl ES sankcijų režimo pažeidimo ir pas juos vykusių kratų. Rygoje dar vienas šiurkštus ESBO įsipareigojimų dėl žodžio laisvės ir galimybės naudotis informacija pažeidimas", — sakoma pranešime.

Panaši situacija praėjusiais metais buvo ir Estijoje. Gruodį Sputnik Estija darbuotojai gavo Policijos ir sienos apsaugos departamento laiškus su tiesioginiais grasinimais iškelti baudžiamąją bylą prieš juos, jei jie nenutrauks darbo santykių su MIA "Rossija segodnia" iki šių metų sausio 1-osios.

Šie veiksmai neva pateisinami nuo 2014 metų kovo 17 dienos Europos Sąjungos taikomomis sankcijomis daugeliui fizinių ir juridinių asmenų, galimai susijusių su Ukrainos įvykiais.

Tačiau ES sankcijos buvo įvestos ne prieš MIA "Rossija segodnia", į kurią įeina Sputnik, bet asmeniškai prieš agentūros generalinį direktorių Dmitrijų Kiseliovą.

Estijos užsienio reikalų ministerijos vadovas Urmas Reinsalu ketvirtadienį RIA Novosti sakė, kad jo šalis vykdo ES sankcijų politiką ne prieš Sputnik, o atsižvelgdama į Kiseliovui nustatytas asmenines sankcijas.

Sputnik Estija žurnalistai buvo priversti tai padaryti ir nuo sausio 1 dienos perėjo prie darbo nepaprastuoju režimu.

Tegai:
MIA "Rossija segodnia", sankcijos, ES, Latvija, Baltnews, Sputnik
Temos:
Vakarų kampanija prieš Sputnik ir RT
Data

Kokia šiandien diena: gruodžio 4-osios šventės

(atnaujinta 22:43 2020.12.03)
Nuo gruodžio 4 dienos iki metų galo lieka 27 dienos, dienos ilgis — 07 val. 36 min. Savo vardadienį šiandien švenčia Barbora, Lingailė, Osmundas, Vainotas

Gruodžio 4 yra 338-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, šiais keliamaisiais metais — 339-a. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 27 dienos.

2020 metų gruodžio 4 dieną saulė teka 08:20, leidžiasi 15:56, dienos ilgis — 07 val. 36min.

Šv. Barbora

Gruodžio 4-oji — Šv. Barboros varduvės.

Šv. Barbora laikoma globėja visų, kurie mirė ne sava mirtimi, t.y. per nelaimingą atsitikimą, ypač nuo gaisro. Taip pat tikima, kad jai meldžiantis apsisaugoma nuo žaibo, gaisrų.

Anot legendos, Barbora buvusi Mažosios Azijos turtuolio Dioskuro dukra. Tėvas labai saugojo dukrą ir net uždarė bokšte, kad jos nesuviliotų nuolatiniai gerbėjai. Barbora įtikėjo, apsikrikštijo ir buvo už šį poelgį tėvo pasmerkta. Romėnų valdžia ją kankino ir nukirsdino tėvo kardu. Tikima, kad po jos mirties tėvą nutrenkė žaibas.

Barbora vaizduojama su karūna ant galvos, su suknele ir ilgu apsiaustu. Dažniausiai ji kairėje rankoje laiko kalaviją, o dešinėje taurę arba palmės šakelę.

Savo vardadienį šiandien švenčia Barbora, Lingailė, Osmundas, Vainotas.

Ši diena istorijoje

1533 metais sulaukęs 3 metų amžiaus Ivanas IV, vėliau persivadinęs Ivanu Rūsčiuoju, tapo Rusijos caru.

1642 metais mirė kardinolas Rišeljė — faktinis Prancūzijos valdovas Liudviko XIII karaliavimo metais.

1679 metais sulaukęs garbingo 91-erių metų amžiaus mirė žymus anglų filosofas Tomas Hobsas.

1791 metais Londone pradėtas leisti seniausias pasaulyje sekmadieninis laikraštis "Observer".

1892 metais gimė Ispanijos diktatorius (1936–1975) generolas Fransiskas Frankas.

1918 metais Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Vudrovas Vilsonas atvyko į Paryžiaus taikos konferenciją, kur buvo aptartos Versalio Taikos sutarties pasirašymo sąlygos.

1980 metais lėktuvo katastrofoje netoli Lisabonos žuvo Portugalijos premjeras Fransiskas Sa Karneiras.

1991 metais Libane paleistas laisvėn ilgiausiai įkaitu laikytas amerikietis: žurnalistas Teris Andersonas nelaisvėje išbuvo 2 454 dienas.

1994 metais teroristas viename Stokholmo naktinių klubų nužudė tris ir sužeidė 21 lankytoją.

1998 metais Turkijos vyriausybės daliniai per susirėmimus pietrytinėje šalies dalyje nukovė 22 kurdų sukilėlius.

2010 metais populiariausios, 29 metus rodytos Vokietijos televizijos laidos "Wetten, dass...?" ("Norite lažintis ... ?") buvo nuspręsta neberodyti, kai vienas varžybų dalyvis, milijonams žiūrovų stebint tiesioginę transliaciją, buvo sunkiai sužeistas.

Tegai:
šventės
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai