Naftogaz, archyvinė nuotrauka

"Naftogaz" tiki, kad "Nord Stream-2" neigiamai paveiks ne tik Ukrainą, bet visą Europą

23
(atnaujinta 09:50 2018.06.14)
Ukrainos valdžia ir toliau tęsia bandymus įrodyti, kad "Nord Stream-2" kenkia visai Europai

VILNIUS, birželio 14 — Sputnik. "Nord Stream-2" projekto įgyvendinimas Europoje sukels "negrįžtamus" padarinius dujų rinkai, pareiškė "Naftogaz" verslo plėtros direktorius Jurijus Vitrenko įmonės Facebook paskyroje.

Jo nuomone, dujotiekio statyba pažeidžia Europos teisės aktus ir "palaipsniui žlugdys konkurenciją Europos dujų rinkoje," veikiama "Gazprom" dujų šantažo".

Be to, bendrovė kritikavo Vokietiją už poziciją dėl dujų konflikto tarp Rusijos ir Ukrainos 2009 metais.

"Būkime nuoširdūs, Vokietija spaudė mus pasirašyti 2009 metų susitarimą. Jie nenorėjo sužinoti daugiau. Jie buvo patenkinti, kad rusai sakė, jog ši sutartis atitinka Europos taisykles. Ir tada pasirodė, kad ji neturi nieko bendro su Europos taisyklėmis. Tai buvo tikra neokolonijinė politika. Bet Vokietijai tai tinka", — apibendrino Vitrenko.

Anksčiau Ukrainos ministro pavaduotojas laikinai okupuotų teritorijų ir šalies viduje perkeltų asmenų klausimais Georgijus Tukas pareiškė, kad Vokietijos dalyvavimas "Nord Stream-2" projekte neigiamai paveiktų Ukrainą ir visą Vakarų Europą.

Anksčiau Vokietijos prezidentas Frankas Valteris Šteinmajeris sakė, kad Ukraina turėtų nustoti kritikuoti Vokietiją už dalyvavimą dujotiekio projekte.

Kovo pabaigoje Vokietija išdavė leidimus "Nord Stream-2" statyboms ir eksploatacijai.
Lietuva, Latvija ir Lenkija pasirašė bendrą susitarimą prieš "Nord Stream-2" statybas. Šių valstybių vadovų manymu, projektas grindžiamas politiniu sprendimu atsisakyti dujų tranzito per Ukrainos teritoriją. Vėliau prie susitarimo prisijungė Ukraina ir Moldova.

"Nord Stream-2" projektas (antrasis dujotiekis iš Rusijos į Vokietiją Baltijos jūros dugnu) numato dviejų dujotiekio linijų, kurių bendras pajėgumas sieks 55 milijardus kubinių metrų dujų per metus ir apims teritoriją nuo Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą iki Vokietijos, statybas. Naują dujotiekį planuojama pastatyti iki 2019-ųjų pabaigos šalia "Nord Stream".

Rusija daug kartų reikalavo nepolitizuoti dujotiekio statybos temos. Pasak Vladimiro Putino, Maskva vertina projektą tik kaip ekonominį.

23
Tegai:
Nord Stream-2, Ukrainos "Naftogaz", Ukraina
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba (466)
Dar šia tema
Švedija pritarė "Nord Stream-2" statyboms
Vokietijos teismas atmetė aplinkosaugininkų skundą dėl "Nord Stream-2"
Kijevas apkaltino Vokietiją interesų pažeidimu dėl "Nord Stream-2"
"Nord Stream-2" įpareigota imtis priemonių dėl "Gazprom" ir "Naftogaz" ginčo
Maskvos Šeremetjevo oro uostas

Viename Rusijos oro uostų rastas krepšys su padidėjusia fonine radiacija

(atnaujinta 09:14 2020.11.30)
Budėjimo tarnybų duomenimis, personalui ir keleiviams jokios grėsmės nėra, evakuacijos neprireikė. Atliekami papildomi matavimai

VILNIUS, lapkričio 30 — Sputnik. Krepšys su padidėjusia fonine radiacija tikrina Maskvos Šeremetjevo oro uoste, pranešė RIA Novosti avarinių tarnybų atstovas.

Pasak jo, rūšiuojant bagažą, apsaugos jutikliai viename iš krepšių užfiksavo radiacijos fono pokyčius. Budėjimo tarnybos patalpino jį į specializuotą patalpą.

"Grėsmės personalui, keleiviams ir bagažui nėra. Oro uostas veikia įprastu rėžimu, evakuacija nevykdoma. Specialiosios tarnybos vykdo radiacijos tyrimus ir papildomus matavimus", — sakė agentūros šaltinis.

Ekspertai taip pat kreipėsi į "Radon" dėl galimo krepšio utilizavimo, jei būtų patvirtintas radiacijos fono pasikeitimas.

Tegai:
radiacija, oro uostas, Maskva, Rusija
Žvejai

Bedarbiai Latvijos žvejai persikėlė į Rusiją dėl ES politikos

(atnaujinta 07:18 2020.11.30)
Pabrėžiama, kad spalį Europos Sąjunga priėmė sprendimą sumažinti kelių rūšių žuvų žvejybą Baltijos jūroje

VILNIUS, lapkričio 30 — Sputnik. Žvejas Valdis Avotinšas ir jo draugai, likę be darbo, buvo priversti palikti Latviją ir persikėlė į Rusiją. Apie tai jis pasakojo interviu Sputnik Latvija.

Pabrėžiama, kad spalį Europos Sąjunga nusprendė sumažinti kelių rūšių žuvų žvejybą Baltijos jūroje.

Latvijos žvejams, žvejojantiems draudžiamą rytinę Baltijos menkę, buvo leista sunaikinti žvejybos laivus už kompensaciją. Tačiau vyras, ​​tapdamas nerūpestingas, nusprendė palikti šalį, ieškodamas geresnio gyvenimo.

"Rusija labai gerai priėmė ir mane, ir mano bendražygius, kurie kadaise tralais žvejojo ​​Baltijos jūroje, tačiau dėl žiaurios Europos Sąjungos politikos buvo priversti išvežti savo laivus laužui", — sakė jis.

Vyras pabrėžė, kad žvejai už padarytą žalą gavo kompensaciją iš ES, tačiau jie mano, jog tai nepakankama.

"Na, ir ką? Gerai, aš nusipirkau seną vokišką automobilį už dalį pinigų, pravalgiau ir išgėriau dalį pinigų. Bet reikia dirbti, o Latvijoje dabar žvejoti neįmanoma", — sakė šaltinis.

Jis patikslino, kad kartu su bendražygiais jis nusprendė persikelti į Tolimuosius Rytus, kur gyvenimas yra "įdomus ir yra daug darbo".

Tegai:
žvejyba, ES, Rusija, Latvija
Dar šia tema
Už neteisėtą žvejybą Lietuvos gyventojui teks atlyginti daugiau nei 3 tūkst. eurų žalą
Būsimas aplinkos ministras turės išsaugoti Žuvinto turtus, pareiškė Nausėda
Kalėdinės eglutės, archyvinė nuotrauka

Čaplinskas įvertino COVID-19 infekcijos riziką perkant eglutę

(atnaujinta 09:23 2020.11.30)
Pasak jo, apsipirkimas atviroje erdvėje esančioje rinkoje yra daug saugesnis nei uždarame prekybos centre

VILNIUS, lapkričio 30 — Sputnik. Buvęs Užkrečiamųjų ligų ir AIDS (ULAC) vadovas Saulius Čaplinskas įvardijo ar tikslinga drausti prekiauti eglutėmis dėl COVID-19 atvirose erdvėse, apie tai jis rašė savo Facebook paskyroje.

"Nuo kalėdinių eglučių ar mišku kvepiančių eglių šakų, kaip ir jomis atvirose erdvėse prekiaujančių ar jas perkančių žmonių, laikantis gerai žinomų saugumo priemonių (laikytis fizinio atstumo ir dėvėti kaukę) rizikos užsikrėsti COVID-19 ligą sukeliančiu virusu praktiškai nėra", — rašo jis.

Čaplinskas pabrėžė, kad reikia stengtis būti uždarose, nepakankamai vėdinamose patalpose, kuriose yra daug žmonių, nes tokiose patalpose, per kurias plinta virusas, gali susidaryti aerozoliai.

"Jų prisikvėpavus, ilgai būnant tokioje patalpoje, galite užsikrėsti. Tuo tarpu eglučių prekyba atviroje erdvėje (lauke) bus nepavojinga, nes aerozolius greitai išsklaido net menkiausias vėjas", — paaiškino jis.

Čaplinskas pažymėjo, kad šiuo požiūriu prekybos eglutėmis apribojimai bus per dideli, nes jie nėra reikalingi, tačiau kartu atims iš žmonių šventinę nuotaiką, nors Kalėdas ir Naujuosius metus jie jau turi švęsti namuose.

Visoje Lietuvoje vyriausybė atšaukė masines šventes esant epidemiologinei situacijai. Savivaldybės stengiasi kuo protingiau papuošti miestus, nes vietiniai gyventojai ir turistai gatvėmis gali vaikščioti tik mažomis grupėmis. Kalėdinių eglučių įžiebimas transliuojamas per televiziją.

Lietuvoje nustatyta daugiau kaip 60 tūkstančių koronaviruso atvejų. Mirė daugiau nei 490 pacientų. Dabar respublika yra karantine. Nors jis buvo pratęstas iki gruodžio 17 dienos imtinai.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje nustatyta daugiau kaip 62,7 milijono infekcijos atvejų, daugiau nei 1,4 milijono žmonių mirė.

Tegai:
koronavirusas, Saulius Čaplinskas
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Lietuvoje nuo pandemijos labiau nukentėjo moterys
Biologė apibrėžė pagrindinį vakcinų nuo koronaviruso trūkumą