Ukrainos prezidentas Petras Porošenko, archyvinė nuotrauka

Porošenko tikrina, kiek teisėtai Janukovičius neteko prezidento posto

31
(atnaujinta 15:34 2018.06.19)
Vieno iš Aukščiausiosios Rados deputatų nuomone, dabartinis Ukrainos prezidentas bijo, kad jį gali ištikti ankstesnio lyderio likimas

VILNIUS, birželio 19 — Sputnik. Ukrainos prezidentas Petro Porošenko nusprendė apskųsti Konstituciniame Teisme Viktoro Janukovičiaus valstybės vadovo statuso atėmimą, praneša RIA Novosti su nuoroda į oficialų kreipimąsi teismo svetainėje.

Petro Porošenko, archyvinė nuotrauka
Пресс-служба президента Украины

Pasak Porošenko, sprendimas pašalinti Janukovičių buvo neteisėtas ir pažeidė keletą Konstitucijos straipsnių. Visų pirma, prezidentas gali būti pašalintas iš pareigų tik po apkaltos procedūros, kurios 2014 metais nebuvo.

Ukrainos lyderio veiksmus jau sukritikavo Aukščiausioji Rada ir Vyriausybė. Frakcijos "Radikali partija" lyderio Olego Liaško teigimu, tokiu būdu Porošenko bando "pasimatuoti" Janukovičiaus likimą ir, galbūt, netgi ruošiasi bėgti iš šalies.

Pasak ukrainiečių žurnalisto Aleksandro Dubinsky, dabartinis Ukrainos lyderis bijo, kad jį gali nuversti taip pat, kaip ankstesnį lyderį — be apkaltos, kuriai reikia konstitucinės daugumos iš 300 balsų. Janukovičius buvo pašalintas iš prezidento pareigų paprasta balsų dauguma.

2014 meetų vasarį Ukrainoje įvyko valstybės perversmas. Aukščiausioji Rada pašalino Janukovičių iš valdžios, jis buvo priverstas palikti šalį, bijodamas dėl savo gyvybės. Po to parlamentas paskyrė naujus prezidento rinkimus, kuriuose laimėjo Porošenko.

31
Tegai:
Konstitucija, Ukrainos Aukščiausioji Rada, Viktoras Janukovičius, Ukraina
Dar šia tema
Azovo kovotojas atsisakė paspausti Ukrainos prezidento ranką
Porošenka paragino pertvarkyti Černobylio zoną į "naujų technologijų" vietą
Porošenko prašo apsaugoti Ukrainos prezidento rinkimus nuo Rusijos
Porošenko ragina uždrausti Rusijos vėliavą visame pasaulyje
Vilnius jau suvokė: Porošenko išbarstė pasitikėjimo kreditą
Saakašvilis papasakojo apie Porošenko "geležinius pampersus"
Baltarusijos ir Ukrainos siena

Ukraina sustiprino sienos su Baltarusija apsaugą

(atnaujinta 16:18 2021.04.21)
Ukrainos valdžia padidino patrulių pasienyje skaičių ir nurodė padaliniams kuo atidžiau stebėti situaciją pasienio teritorijose

VILNIUS, balandžio 21 — Sputnik. Ukrainos valstybės sienos apsaugos tarnyba daugiausia dėmesio skyrė Baltarusijos ir Ukrainos ruožui. Kita vertus, Ukrainos kariuomenė teigia, kad nėra karių sankaupų, praneša RBC-Ukraina.

Sunkvežimiai
© Sputnik / Алексей Мальгавко

Pasak Valstybės sienos apsaugos tarnybos pranešėjo Andrejaus Demčenkos, nemažas dėmesys visada skiriamas situacijai Baltarusijos ir Ukrainos pasienyje. Dabar situacija išlieka rami.

"Tiesiogiai pasienio linijoje ar netoli sienos neužfiksuojame karinės technikos judėjimo ar karinių vienetų kaupimo. Taip pat nebuvo jokių neįprastų situacijų", — sakė jis.

Savo ruožtu Baltarusijos pasieniečiai budi kasdien, sakė oficialus Baltarusijos organizacinio komiteto atstovas Antonas Bičkovskis.

"Jokios papildomos priemonės neveikia, išskyrus apribojimus dėl antiepidemiologinės padėties", — aiškino jis.

Iki 2021 metų pabaigos Ukraina pasienyje su Baltarusija įvedė papildomas priemones. Kaimyninė šalis tai pateisino sienų režimo laikymosi kontrolės stiprinimu, pažeidimų užkardymu ir nacionalinio saugumo užtikrinimu.

Visų pirma, nuo 22:00 iki 06:00 bet koks darbas šalia sienos, transporto priemonių ir žmonių judėjimas, bet kokie aviacijos ir bepiločių transporto priemonių skrydžiai yra draudžiami. Apribojimai taip pat turi įtakos laivų kelionėms ir nardymo operacijoms pasienio zonoje.

Tegai:
pasienis, Ukraina, Baltarusija
NATO vėliava

Čekija paragino NATO paskelbti bendrą pareiškimą dėl Rusijos

(atnaujinta 13:46 2021.04.21)
Pažymima, kad Čekija apkaltino Rusijos Federaciją "suvereniteto ir nacionalinio saugumo pažeidimais"

VILNIUS, balandžio 21 — Sputnik. Čekija po Rusijos diplomatų išsiuntimo ir Rusijos atsako paragino NATO paskelbti bendrą pareiškimą dėl padėties, praneša šalies Užsienio reikalų ministerija.

"Antradienį, balandžio 20 dieną, Šiaurės Atlanto tarybos posėdyje Čekija informavo savo NATO sąjungininkus apie 18 Rusijos ambasados ​​pareigūnų išsiuntimo priežastis ir vėlesnį Rusijos atsakymą. Čekija padėkojo savo sąjungininkams už iki šiol parodytą solidarumą ir paprašė bendro pareiškimo NATO lygiu", — pranešė ministerija Twitter'yje.

Čekija paprašė savo NATO sąjungininkų šios savaitės pabaigoje surengti dar vieną susitikimą, kuriame būtų aptarti galimi suderinti žingsniai situacijoje su Rusijos Federacija, praneša Čekijos užsienio reikalų ministerija.

Pažymima, kad Čekija apkaltino Rusijos Federaciją "suvereniteto ir nacionalinio saugumo pažeidimais".

"Vėliau Čekijos Respublika paprašė savo sąjungininkų surengti dar vieną Šiaurės Atlanto tarybos posėdį vėliau šią savaitę, kad aptartų kitus galimus suderintus veiksmus", — rašoma Twitter'yje.

Čekijos ministras pirmininkas Andrejus Babišas balandžio 17-osios vakarą pranešė, kad šalies valdžia įtaria Rusijos specialiąsias tarnybas prisidėjimu prie sprogimo šaudmenų sandėlyje Vrbeticoje 2014 metais. Savo ruožtu ministro pirmininko pirmasis pavaduotojas Janas Hamačekas pareiškė, kad 18 Rusijos diplomatų bus išsiųsti iš šalies ir per 48 valandas turi išvykti, o Čekijos policija įtraukė Rusijos piliečius Aleksandrą Petrovą ir Ruslaną Boširovą į ieškomų asmenų sąrašą.

Balandžio 18-osios vakarą Rusija paskelbė apie atsakomąsias priemones. Į Rusijos užsienio reikalų ministeriją iškviestas Čekijos Respublikos ambasadorius Vitezslavas Pivonka buvo informuotas, kad persona non grata paskelbti 20 ambasados ​​darbuotojų, kurie privalo išvykti iš šalies per 24 valandas. Rusijos užsienio reikalų ministerija pabrėžė, kad pareiškimai apie Rusijos specialiųjų tarnybų prisidėjimą prie sprogimo Vrbeticoje yra absurdiški, nepagrįsti ir išgalvoti.

Tegai:
Čekija, Rusija, NATO
Lietuvos ambasados pastatas Vašingtone

Lietuvos vyriausybė patvirtino kandidatus į ambasadorius JAV ir Vokietijoje

(atnaujinta 15:29 2021.04.21)
Respublikos diplomatinės atstovybės šiose šalyse neturi vadovų nuo praėjusios vasaros pabaigos ir nuo praėjusio spalio atitinkamai

VILNIUS, balandžio 21 — Sputnik. Lietuvos vyriausybė patvirtino kandidatus į ambasadorių pareigas JAV ir Vokietijoje. Sprendimas buvo priimtas trečiadienio posėdyje.

Ambasadore JAV buvo paskirta diplomatė Audra Plepytė. Ji bus paskirta nuo gegužės vidurio. Lietuvos ambasadoriumi Vokietijoje buvo patvirtintas Ramūnas Misiulis, kuris taip pat turėtų pradėti eiti pareigas gegužę.

Taip pat pritarta siūlymui skirti Lietuvos nepaprastuoju ir įgaliotuoju ambasadoriumi prie Europos Tarybos Andrių Namavičių, o Rytį Paulauską — ambasadoriumi Jungtinėse Tautose.

Lietuvos ambasada JAV neturi vadovo nuo praėjusios vasaros pabaigos, o Vokietijoje — nuo praėjusio spalio.

Amerikos prekybos rūmai Lietuvoje kreipėsi į Lietuvos vadovą su prašymu užtikrinti ilgalaikės Lietuvos ir JAV partnerystės tęstinumą dar sausio pabaigoje, tačiau derinimo procesas užtruko.

Tegai:
JAV, ambasadoriai, Lietuva