Linas Linkevičius ir Petro Porošenko, nuotrauka iš įvykio vietos

Linkevičius patikino Porošenko, kad Lietuva remia ir rems Ukrainą

45
(atnaujinta 11:28 2018.06.21)
Į Kijevą darbo vizito išvykęs Linkevičius išreiškė tvirtą paramą Ukrainos nepriklausomybei, suverenitetui bei teritoriniam vientisumui

VILNIUS, birželio 21 — Sputnik. Birželio 20 dieną Kijeve su darbo vizitu besilankantis užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius susitiko su Ukrainos prezidentu Petro Porošenko ir išreiškė tvirtą paramą Ukrainai, rašoma URM pranešime spaudai.

"Sveikinu Ukrainos politinę valią stiprinti kovą prieš korupciją, svarbu įgyvendinti priimtus įstatymus", — sakė Linkevičius.

Linkevičius su Ukrainos prezidentu taip pat aptarė pasirengimą ES-Ukrainos viršūnių susitikimui, kuris vyks liepos 9 dieną, bei NATO viršūnių susitikimui, kuriame taip pat dalyvaus Ukrainos ir Sakartvelo vadovai.

Birželio 21 dieną ministras Linkevičius Kijeve susitiks su Ukrainos ministru pirmininku Volodymyru Hroismanu, Nacionalinės gynybos ir saugumo tarybos sekretoriumi Oleksandru Turčynovu, užsienio reikalų ministru Pavlo Klimkinu.

Birželio 22-23 dienomis Linkevičius lankysis Ukrainos Luhansko srityje.

Lietuva palaiko Ukrainos valdžią, remia Ukrainos europinės ir euroatlantinės integracijos siekius. Pernai, rugpjūčio pabaigoje, Kijevas viešai pareiškė, kad mirtino ginklo paramą gavo tik iš Lietuvos.

Pagal nutarimą "Dėl Lietuvos Respublikos karinių vienetų dalyvavimo tarptautinėse operacijose" Lietuva teisiniais pagrindais gali siųsti karius į Ukrainą mokymo tikslais.

2018 metų sausio 1 dieną įsigalioja naujas LR Seimo patvirtintas mandatas, kuris nustato, kokiose tarptautinėse operacijose iki 2019 metų pabaigos dalyvaus Lietuvos kariai. Karinėje mokymo operacijoje Ukrainoje jos ginkluotųjų pajėgų mokymo tikslais 2018 metais ir toliau dalyvaus apie 40 Lietuvos karių.

45
Tegai:
parama, Petro Porošenka, Linas Linkevičius, Ukraina, Lietuva
Dar šia tema
Lietuva ketina įvesti kvotas užsienio darbuotojams dėl ukrainiečių antplūdžio
Lietuva palaikys Ukrainos eurointegracinius siekius, pareiškė Seimo pirmininkas
''Broliška pagalba'': Lietuva skatina ginkluotą konfliktą Ukrainoje
Karoblis: Lietuva pasieks, jog Ukraina dalyvautų NATO viršūnių susitikime
Lietuva skyrė lėšų humanitarinei pagalbai Ukrainai
Lietuva į Ukrainą siunčia karo instruktorius
Vašingtonas

NI prognozuoja "milijonų amerikiečių" žūtį per susidūrimą su Rusija

(atnaujinta 18:38 2021.04.17)
Analitiko teigimu, klaidinga ar neteisinga JAV ir Rusijos ketinimų interpretacija "gali sukelti katastrofą"

VILNIUS, balandžio 17 — Sputnik. Vašingtonas susidurs su "didele strategine nesėkme", jei tiesiogiai susidurs su Maskva dėl padėties pietryčių Ukrainoje, rašė "Wikistrat" analitikas Gregas Lawsonas straipsnyje "The National interest".

Jo nuomone, klaidinga ar neteisinga JAV ir Rusijos ketinimų interpretacija "gali sukelti katastrofą".

"Rusija yra didžiulė atominė valstybė. Dabar ji yra vienintelė atominė valstybė, galinti per trumpą laiką nužudyti dešimtis milijonų amerikiečių. Tai reikia suvokti... Tai nėra perdėta", — sakė jis.

Straipsnio autorius mano, kad JAV gali pradėti atvirą konfrontaciją su Rusija, kai tai "gyvybiškai svarbu šaliai". Tačiau, analitiko teigimu, padėtis pietryčių Ukrainoje neatitinka šio reikalavimo. Be to, dėl konflikto su Maskva Vašingtonas ir jo sąjungininkai gali būti "pažeidžiami Pekino".

"Stodami į konfrontaciją su Rusija dėl Ukrainos, mes esame pažeidžiami Kinijos agresijos. Nardymas į Europą suteiks Kinijai puikią galimybę pasinaudoti mūsų išsiblaškymu", — sako autorius.

Jis taip pat vadina strateginės klaidos Ukrainos narystės NATO klausimo išsaugojimą, nes, pasak jo, tai sukėlė daug problemų santykiuose tarp Vakarų ir Rusijos.

Anksčiau Ukrainos prezidentas Vladimiras Zelenskis sakė, kad pokalbyje su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu jis aptarė padėties pablogėjimą šalies rytuose ir teigė, kad NATO yra vienintelis būdas užbaigti konfliktą Donbase. Jis išreiškė nuomonę, kad veiksmų plano dėl narystės aljanse pateikimas Ukrainai "bus tikras signalas Rusijai".

Zelenskis taip pat informavo Stoltenbergą apie Rusijos kariuomenės "traukimą" prie Ukrainos sienų ir jų pasirengimo puolamiems veiksmams didinimą. Ukrainos lyderis paragino NATO narius daugiau dėmesio skirti saugumo klausimams Juodojoje jūroje ir sustiprinti karinį buvimą Juodosios jūros regione.

Pokalbyje su RIA Novosti aljanso atstovas sakė, kad NATO vykdo "atvirų durų" politiką naujų narių priėmimo atžvilgiu, tačiau tikisi, kad Ukraina imsis vidaus reformų ir plėtos savo gynybą pagal standartus. aljanso. Be to, agentūros pašnekovas pabrėžė, kad "NATO tvirtai palaiko Ukrainos suverenitetą ir teritorinį vientisumą“. Be to, Šiaurės Atlanto aljansas yra susirūpinęs dėl "besitęsiančios Rusijos destabilizacijos Rytų Ukrainoje, įskaitant jos pastaruosius karinius veiksmus ir besitęsiančius paliaubų pažeidimus".

Rusija ne kartą pareiškė, kad nėra vidinio Ukrainos konflikto šalis, ir yra suinteresuota Kijeve įveikti politinę ir ekonominę krizę. Prezidento spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas taip pat pažymėjo, kad Rusija, nebūdama konflikto šalis, negali užtikrinti visapusiškos paliaubų Rytų Ukrainoje, tačiau naudojasi savo įtaka susitarimams įgyvendinti. Peskovas atkreipė dėmesį į tai, kad Rusija perkelia karius savo suverenioje teritorijoje ir savo nuožiūra.

Tegai:
konfliktas, NATO, Ukraina, Rusija, JAV
Vindzoro pilis

Britanija atsisveikina su princu Filipu: jis bus palaidotas Vindzoro pilies koplyčioje

(atnaujinta 17:17 2021.04.17)
Balandžio 17 dieną, šeštadienį, Didžiojoje Britanijoje Karalienė Elžbieta II ir karališkoji šeima atsisveikina su Edinburgo kunigaikščiu, princu Filipu

VILNIUS, balandžio 17 — Sputnik. Karalienės Elžbietos II vyras, 99-erių princas Filipas mirė prieš aštuonias dienas Vindzoro pilyje.

Pastaraisiais mėnesiais princo sveikata šlubavo, vasario viduryje jis buvo mėnesiui patekęs į ligoninę, kur jam atlikta širdies procedūra. Kovo 16-ąją britų karalienės vyras buvo išrašytas iš ligoninės.

Yra žinoma, kad princas Filipas atsisakė valstybinių laidotuvių, pasirinkęs mažiau prabangias. Laidotuvių planus pakoregavo ir koronaviruso pandemija. Pagal taikomus karantino ribojimus, atsisveikinime  gali dalyvauti iki 30 žmonių. 

Šeštadienio ceremonijoje dalyvauja karalienė Elžbieta II ir vaikai: princas Čarlzas su žmona Kamila, princas Haris, kurio žmona liko Amerikoje, princas Viljamas su žmona Kaite ir kiti šeimos nariai.

Atsisveikinimas su princu vyksta Vindzoro pilyje, amžinojo poilsio jis atguls Šv. Jurgio koplyčioje. Pagal laidotuvių planą, karstas su princo palaikais į Šv. Jurgio koplyčią buvo gabentas pagal princo pageidavimus modifikuotu "Land Rover" automobiliu.

Filipas bus palaidotas Šv. Jurgio koplyčioje Vindzoro pilyje. Tačiau po karalienės mirties jo kūnas turi būti perlaidotas Jurgio VI atminimo koplyčioje kartu su ja.

Princas Filipas Mauntbatenas gimė 1921 metų birželio 10 dieną Graikijoje. Graikijos karaliaus Jurgio I anūkas ir princo Endriu sūnus. Po to, kai 1922 metų rugsėjį princo Endriu vyresnysis brolis Konstantinas I atsisakė sosto, princo Filipo šeima buvo ištremta iš Graikijos.

Tegai:
karališkoji šeima, Jungtinė Karalystė
Temos:
Karališkosios naujienos
Dar šia tema
Britų žiniasklaida papasakojo apie paskutines princo Filipo dienas
Paaiškėjo, kodėl Megan Markl nepanoro atsisveikinti su princu Filipu
Kol mirtis mus išskirs: paaiškėjo paskutinis princo Filipo noras
Prezidentas Gitanas Nausėda su žmona Diana sodina medžius

Lietuvos prezidentas su žmona dalyvavo medžių sodinime 

(atnaujinta 18:35 2021.04.17)
Valstybės vadovė pasakojo, kad jis su komanda vos per kelias valandas pasodino beveik dešimt tūkstančių medžių

VILNIUS, balandžio 17 – Sputnik. Šeštadienį Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ir jo žmona Diana Nausėdienė dalyvavo medžių sodinime. Apie tai valstybės vadovas pranešė savo paskyroje Facebook

Pasak jo, šeštadienį jie su komanda vos per kelias valandas pasodino beveik dešimt tūkstančių medžių.

Президент Литвы Гитанас Науседа с супругой Дианой сажают деревья
Prezidentas Gitanas Nausėda su žmona Diana sodina medžius

"Yra daug prasmės sodinti mišką, po kurio laiko matyti, kaip jis auga, įsivaizduoti, kaip po jį vaikščios mūsų vaikai. Ne tik miškai, bet ir žalesni miestai daro mūsų šalį stipresnę ir atsparesnę klimato pokyčių iššūkiams", — parašė Nausėda.

Президент Литвы Гитанас Науседа с супругой Дианой сажают деревья
Prezidentas Gitanas Nausėda su žmona Diana sodina medžius

Prezidentė pakvietė Lietuvos žmones žalinti šalį. Jis pažymėjo, kad jei kiekvienas Lietuvos žmogus per metus pasodintų bent po vieną medį, po dešimt metų Lietuvos miškuose oštų kokiais 30 milijonų medžių daugiau.

Tegai:
medžiai, Lietuva
Dar šia tema
Nausėda: kiti mokslo metai turi būti kontaktiniai ir saugūs
Saugomų rūšių sąrašas sutrumpėjo: išleista nauja Lietuvos raudonoji knyga
Aplinkos ministerija sustabdė elnių medžioklę Punios šile