Aušvico koncentracijos stovyklaб archyvinė nuotrauka

Lenkija atšaukė baudžiamąją atsakomybę Holokausto įstatyme

52
(atnaujinta 12:45 2018.06.27)
Lenkijos Vyriausybės vadovas siūlo atsisakyti baudžiamosios atsakomybės Holokausto įstatyme

VILNIUS, birželio 27 — Sputnik. Lenkijos Seimas atšaukė baudžiąmąją atsakomybę už šalies ir tautos kaltinimus Holakausto nusikaltimais, praneša RIA Novosti.

Anksčiau Lenkijos ministras pirmininkas Mateušas Moraveckis inicijavo baudžiamosios bausmės už kaltinimus Lenkijai ir jos žmonėms dėl Holokausto nusikaltimų panaikinimą, teigė nuoroda į premjero kanceliarijos vadovas Michalas Dvorčikas.

"Ministras pirmininkas Mateušas Moraveckis kreipėsi į Seimo maršalą su prašymu papildyti Seimo darbotvarkę punktu "Dėl Nacionalinės atminties instituto" įstatymo pakeitimų", — sakė Dvorčikas.

Taip pat, jis nurodė, kad "tikslas buvo ir yra — apsaugoti gerą Lenkijos vardą ir istorinę tiesą", bet Varšuvoje yra veiksmingesnių priemonių — civilinė teisė, o ne baudžiamoji.

Holokausto įstatymas

Kovo 1 dieną Lenkijoje įsigaliojo įstatymas, kuriame baudžiama už "Banderos ideologijos" propagandą ir kaltinamus dėl lenkų tautos įsitraukimo į Holokaustą ir bendrininkavimo su naciais.

Bauda ar laisvės atėmimas iki trejų metų gresia už žodžių junginio "lenkiškos mirties stovyklos" vartojimą ir kitus teiginius, kurie gali būti suprantami kaip bandymas parodyti lenkus kaip nacių bendrininkus, įskaitant Europos žydų genocidą.

Tokia pati bausmė gresia už "Banderos ideologijos" propagandą ir už Voluinės žudynių, organizuotų Ukrainos nacionalistų karo metu, neigimą. Pagal įstatymą, asmuo, kuris "viešai, nepaisant faktų, neigia" jame nurodytus nusikaltimus, yra baudžiamas.

Įstatymas, dar parlamentui svarstant jo projektą, sukėlė labai neigiamą reakciją Ukrainoje, Izraelyje ir JAV. Pavyzdžiui, Tel Avivas baiminasi, kad įstatymas gali paveikti žydus, kurie nukentėjo dėl Lenkijos gyventojų kaltės ir norės apie tai kalbėti.

Pagal šį įstatymą dar nebuvo pradėta nė viena baudžiamoji byla.

52
Tegai:
koncentracijos stovykla, Holokaustas, Lenkija
Dar šia tema
Iš karo aukų atminimo lentelių Lenkijoje nori pašalinti minimus vokiečius
ES piliečiai atskleidė "baisią tiesą apie holokaustą". Dėl to jie persekiojami
Varšuva pasipiktino dėl "lenkiška koncentracijos stovykla" posakio
Margarita Simonian, archyvinė nuotrauka

Simonian sureagavo į penkių RT kanalų draudimą Lietuvoje

(atnaujinta 00:15 2020.07.09)
Ketvirtadienį Lietuvoje įsigalios draudimas transliuoti RT, RT HD, Ispanų RT, RT Documentary HD ir RT Documentary TV kanalus

VILNIUS, liepos 8 — Sputnik. RT ir MIA "Rossija segodnia" vyriausioji redaktorė Margarita Simonian ironiškai pakomentavo draudimą transliuoti penkis RT kanalus Lietuvoje.

"Dmitrijus Kiseliovas neturi nieko bendra su "Russia Today". Dmitrijus Kiseliovas vadovauja naujienų agentūrai "Rossija segodnia". Net jei Google vertėjas jums pasakys, kad "Rossija segodnia" verčiama kaip "Russia Today", — ji parašė savo Telegram kanale.

Ketvirtadienį Lietuvoje įsigalios draudimas transliuoti RT, RT HD, Ispanų RT, RT Documentary HD ir RT Documentary TV kanalus. Praėjusią savaitę Latvijos valdžia priėmė panašų sprendimą, o Estija taip pat svarsto galimybę sekti pavyzdžiu.

Rygoje šį žingsnį argumentavo tuo, kad RT tariamai priklauso MIA "Rossija segodnia" generaliniam direktoriui Dmitrijui Kiseliovui, kuriam taikomos ES sankcijos.

Iš tikrųjų Kiseliovas yra MIA "Rossija segodnia" generalinis direktorius, o RT vadovauja Margarita Simonian, kuriai netaikomos jokios ES sankcijos. Šios įmonės yra du atskiri juridiniai asmenys, ši informacija jau seniai žinoma ir viešai prieinama.

Kiseliovas anksčiau pažymėjo, kad tokia Latvijos valdžios pozicija liudija jų "kvailumą ir neišmanymą". Jis sakė nuoširdžiai pasijuokęs dėl Rygos sprendimo ir šis draudimas neturi teisinės prasmės. Simonian savo ruožtu taip pat priminė, kad vietos valdžia jau seniai užblokavo "Sputnik" — ir tai netrukdo jam būti veiksmingu šaltiniu.

Baltijos valdžia ne kartą kliudė Rusijos žiniasklaidos darbui. Užsienio reikalų ministerija paskelbė aiškius koordinuotų šių valstybių linijos požymius.

Kaip pažymėta užsienio reikalų ministerijoje, žiniasklaidos priespaudos atvejai Baltijos šalyse "aiškiai parodo, ko verti demagoginiai teiginiai apie Vilniaus, Rygos ir Talino įsipareigojimą laikytis demokratijos ir žodžio laisvės principų".

Rusijos žiniasklaidos priespaudos atvejai Baltijos šalyse
© Sputnik /
Rusijos žiniasklaidos priespaudos atvejai Baltijos šalyse
Tegai:
Rusijos žiniasklaida, RT, Lietuva, Margarita Simonian
Dar šia tema
Lietuvos URM rekomenduoja Radijo ir televizijos komisijai drausti RT programas
Polittechnologas: Baltijos šalys bijo, kad RT privers lietuvius ir latvius susimąstyti
Estija svarsto galimybę uždrausti RT kanalų transliavimą
Rusijos ir Lenkijos siena, archyvinė nuotrauka

Valstybės Dūma paskelbė apie kaimyninių šalių poveikį Kaliningrado gyventojams

(atnaujinta 21:12 2020.07.08)
Kaip priminė deputatas Aleksandras Piatikopas, šis Rusijos regionas yra apsuptas NATO šalių — Lietuvos ir Lenkijos

VILNIUS, liepos 8 — Sputnik. Rusijos įstatymas dėl Rusijos Federacijos teritorijų susvetimėjimo prilyginimo prie ekstremistinės veiklos labai aktualus Kaliningrado sričiai dėl jo geopolitinės padėties.

Tai "RIA Novosti" pareiškė Valstybės Dūmos deputatas Aleksandras Piatikopas.

Dokumentą pateikė Valstybės Dūmos Įstatymų leidybos komiteto vadovas Pavelas Krašeninikovas ir Rusijos Federacijos tarybos Konstitucinių įstatymų leidybos komiteto pirmininkas Andrejus Klišas. Anot Krašeninikovo, į Rusijos Federacijos baudžiamąjį kodeksą bus įtrauktas straipsnis už teritorinio vientisumo pažeidimą. Bausmė už jo pažeidimą — laisvės apribojimas nuo šešerių iki dešimties metų.

Pasak iniciatyvos autorių, įstatymas padės išvengti dviprasmiškos Rusijos Federacijos vientisumo interpretacijos.

Pasak Piatikopo, įstatymo projektas yra "daugiau nei aktualus" Kaliningrado sričiai, nes tai yra ypatingas Rusijos regionas, kurį supa NATO narės — Lietuva ir Lenkija.

"Ir Lietuvos, ir Vokietijos teritorijose yra gana rimtų revanšistinių grupuočių. Akivaizdu, kad Kaliningrado srities gyventojams daroma gana aktyvi kaimyninių valstybių ideologinė įtaka", — teigė deputatas.

Anot jo, iki koronaviruso pandemijos ir po sienų uždarymo Kaliningrado srities gyventojai aktyviai dirbo su kitomis šalimis ekonominėje srityje ir ten keliavo kaip turistai. Atsižvelgiant į tai, kaip sakė Piatikopas, "tam tikri sluoksniai norėtų sužaisti Kaliningrado srities korta".

Kaip pažymėta, pirmasis dokumento svarstymas Valstybės Dūmoje gali įvykti liepos 14 dieną.

Tegai:
Rusijos Valstybės Dūma, Valstybės Dūma, Kaliningrado sritis
Dar šia tema
Rusijos Valstybės Dūma tikisi, kad JAV nustos bandyti sugriauti PSO sistemą
Rusijos Valstybės Dūma įvertino JAV sankcijų prieš "Nord Stream-2" projektą
"Alibi rusofobijai pateisinti": Dūma įvertino Baltijos šalių pareiškimą dėl TSRS "kaltės"
Vilniaus oro uostas

Lietuvos oro uostuose atgaunamas tempas: auga keleivių ir skrydžių skaičiai

(atnaujinta 19:22 2020.07.08)
Nors pastarojo laikotarpio skrydžių ir keliautojų pikas fiksuotas birželio mėnesį, tačiau dar geresni rodikliai prognozuojami liepos mėnesį

VILNIUS, liepos 9 — Sputnik. Trys tarptautiniai Lietuvos oro uostai apibendrino antrojo ketvirčio rezultatus ir pranešė, jog keleivinė aviacija grįžta į jai įprastas vėžes, rašo įstaigos spaudos tarnyba.

Po COVID-19 sukeltos pandemijos, kurios metu buvo įvestas karantinas, oro uostai kasdien aptarnauja vis daugiau norinčiųjų keliauti, o oro bendrovės atnaujina vis daugiau krypčių. Nors pastarojo laikotarpio skrydžių ir keliautojų pikas fiksuotas birželio mėnesį, tačiau dar geresni rodikliai prognozuojami liepos mėnesį.

Pastebimas augimas

Apžvelgdami antrąjį metų ketvirtį (balandis–birželis), Lietuvos oro uostų atstovai pastebėjo, kad pastarieji trys mėnesiai buvo įtempti ir permainingi. Kovo mėnesį prasidėjusi keleivinės aviacijos stagnacija palaipsniui atsitraukia, o švelnėjantys valstybių keliavimo apribojimai ir gerėjanti situacija pasaulyje tarsi prikėlė ją naujam gyvenimui.

Jei balandžio mėnesį Lietuvos oro uostai bendrai aptarnavo daugiau nei 1400 keleivių, tai gegužę šis skaičius išaugo iki beveik 4300 keleivių, o birželį viso per šalies oro uostus atvyko ir išvyko 42,6 tūkst. keleivių.

Lietuvos oro uostų atstovų teigimu, "pavasarinė oro duobė" sugeneravo daugiau nei pusantro milijono keleivių srauto praradimą (palyginti su praėjusių metų to paties laikotarpio duomenimis), tačiau, nepaisant visko, rezultatai kasdien vis gerėja.

Per antrąjį šių metų ketvirtį bendrai aptarnauta daugiau nei 3 tūkst. skrydžių, pusė jų — birželio mėnesį (1633 skrydžiai), o pagrindiniais šalies oro vartais išlieka Vilniaus oro uostas, pirmąjį vasaros mėnesį aptarnavęs 974 skrydžius.

Iš Vilniaus oro uosto birželį galima buvo rinktis net 22 kryptis, iš Kauno — 6, o iš Palangos — 3.

Liepos prognozės

Kaip prognozuoja Lietuvos oro uostų atstovai, liepos mėnesio rodikliai turėtų dar labiau pakilti į viršų. Prognozuojama, jog liepą viso bus pasiūlyta daugiau nei 70 krypčių, dalis jų visiškai naujos.

Pažymima, jog būtent liepos mėnesis padės aviacijos rinkai atgauti pagreitį, nes ne tik oro bendrovės yra paskelbusios apie grįžimus — taip pat grįžo užsakomieji skrydžiai, siūlydami atostogų pasirinkimus pamėgtomis ir naujomis kryptimis.  

Ekspertų manymu, pasiekti 2019-ųjų rekordinius srautus keleivinė aviacija galėtų kitų metų pabaigoje.

Tegai:
koronavirusas, skrydžiai, Lietuvos oro uostai
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Kasiulevičius mano, kad ES neturėtų skubėti atverti išorinių sienų
Užsikrėtimų koronaviruso infekcija atvejų daugiau nei 1850
Gruzija atvers sienas keliautojams iš Lietuvos