Pabėgėlių stovyklos Makedonijos ir Graikijos pasienyje, archyvinė nuotrauka

Makedonija atsisakė atidaryti naujus migrantų centrus

16
(atnaujinta 18:54 2018.06.28)
Dėl savo išsidėstymo Makedonija atsidūrė migracijos krizės centre ir tapo šalimi, per kurią vyksta didžiulis nelegalių migrantų tranzitas

VILNIUS, birželio 28 — Sputnik. Makedonija neturi galimybės atidaryti naujus centrus ir stovyklas migrantų iš Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos priėmimui, pareiškė šalies  vidaus reikalų ministras Oliveras Spasovskis.

Neseniai Balkanų regiono žiniasklaidoje kilo diskusija apie neva egzistuojančius Europos Sąjungos planus statyti Balkanų šalyse, kurios nėra ES narės, dideles stovyklas migrantų priėmimui. Viena iš labiausiai tikėtinų priimančiųjų valstybių vadinama Albanija ir kaimyninė Makedonija.

Ministras Spasovskis pakomentavo šiuos ketinimus konferencijoje "Migracijos krizė ir Balkanų maršrutas", kurią globoja NATO parlamentinė asamblėja Skopjėje.

"Makedonija neturi sąlygų naujų migrantų stovyklų atidarymui. Šalyje jau veikia du tranzito centrai trumpalaikiam buvimui, ir šiuo metu sienų saugumas yra patenkinamo lygio", — cituoja leidinio "Večer" portalas Vidaus reikalų ministerijos vadovą.

"Dėl savo išsidėstymo Makedonijos Respublika ne dėl savo kaltės atsidūrė migracijos krizės centre ir tapo viena iš šalių, kuriai atitiko didžiausia našta. Per mūsų teritoriją 2015 metais ir iki 2016 metų vidurio tranzitu praėjo daugiau nei 800 tūkstančių migrantų, kas yra daugiau nei trečdalis šalies gyventojų", — pabrėžė Spasovskis.

Jis pareiškė, kad po oficialaus "Balkanų migrantų maršruto" uždarymo šis procesas tapo nelegaliu, sustiprėjo žmonių kontrabanda. Makedonijos Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, 2017 metais buvo užkirtas kelias 3,2 tūkst. neteisėto sienos kirtimo bandymams, o per pirmuosius penkis šių metų mėnesius — 3,1 tūkst. sienos pažeidimo bandymams.

Oficialiai "Vakarų Balkanų maršrutas" buvo uždarytas 2016 metais, tačiau užuot kelio Graikija- Makedonija-Serbija-Kroatija migrantai nuvyko į ES valstybes per Albaniją, Juodkalniją bei Bosniją ir Hercegoviną.

16
Tegai:
migrantų centras, neteisėti migrantai, Makedonija
Temos:
Pabėgėlių krizė (98)
Dar šia tema
Italija pareiškė, kad ES gali sužlugti per metus
Į Europą per pirmus tris 2018 metų mėnesius atvyko 20 tūkst migrantų
Paryžiaus policija evakuoja migrantus iš dar dviejų stovyklų
Vladimiras Putinas

Putinas paskelbė apie pirmosios vakcinos nuo koronaviruso registraciją Rusijoje  

(atnaujinta 12:57 2020.08.11)
Anot Rusijos vadovo, viena iš jo dukrų jau buvo paskiepyta nuo koronaviruso ir dabar jaučiasi gerai

VILNIUS, rugpjūčio 11 — Sputnik. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė apie pirmosios koronaviruso vakcinos registraciją Rusijoje.

"Kiek žinau, šį rytą buvo pirmą kartą pasaulyje buvo įregistruota vakcina nuo naujos koronavirusinės infekcijos", — RIA Novosti citavo Putiną sakydamas susitikime su vyriausybės nariais.

Jis paprašė Sveikatos apsaugos ministerijos vadovo Michailo Muraškos apie tai išsamiau informuoti.

"Nors žinau, kad ji veikia gana efektyviai, ji formuoja stabilų imunitetą ir, pasikartosiu, išlaikė visus būtinus patikrinimus", — sakė Putinas.

Jis taip pat teigė, kad viena iš jo dukrų buvo paskiepyta nuo koronaviruso.

"Viena iš mano dukrų pasiskiepijo pati. Šia prasme ji dalyvavo eksperimente. Po pirmosios vakcinacijos jos temperatūra buvo 38, kitą dieną — 37 su trupučiu", — sakė Putinas.

"Po antrosios injekcijos, antrosios vakcinacijos, temperatūra taip pat šiek tiek pakilo ir po to išnyko. Ji jaučiasi gerai, o titrai yra aukšti", — pridūrė prezidentas.

Jis pažymėjo, kad "daugelis žmonių iš viso neturi jokių išorinių simptomų, o po vakcinacijos nėra jokios temperatūros. Apskritai viskas vyksta taip, lyg nieko nebūtų padaryta", — padarė išvadą Putinas.

Rusijos vadovas išreiškė viltį, kad kitos šalys, sekdamos Rusijos pavyzdžiu, sukurs vakcinas nuo koronaviruso.

"Mes užsiregistravome pirmą kartą. Tikiuosi, kad mūsų kolegos užsienyje taip pat judės į priekį ir atsiras daugybė produktų, kurie gali būti naudojami rinkoje, pasaulinėje vaistų, vakcinų rinkoje", — sakė jis.

Sečenovskio universitete birželio 18 dieną prasidėjo klinikiniai vakcinos tyrimai, kuriuos sukūrė Nikolajaus Fedorovičiaus Gamalėjaus vardu pavadintas epidemiologijos ir mikrobiologijos tyrimų centras. Tyrime, kuriame dalyvavo 38 savanoriai, vakcinos saugumas buvo patvirtintas. Pastebėta, kad visiems, kas pasiskiepijo, susiformavo imunitetas infekcijai. Pirmoji savanorių grupė buvo išleista liepos 15 dieną, antroji — liepos 20 dieną.

Ikiklinikiniai COVID-19 vakcinos tyrimai buvo atlikti Rusijos sveikatos apsaugos ministerijos Nikolajaus Fedorovičiaus Gamalėjaus vardu pavadintas epidemiologijos ir mikrobiologijos tyrimų centre ir Gynybos ministerijos 48 tyrimų institute, klinikiniai tyrimai Sečenovo institute ir Burdenko pagrindinės karo ligoninės filiale.

Ji turi patekti į civilinę apyvartą nuo 2021 metų sausio 1 dieną.

Vaistas, skirtas COVID-19, bus pradėtas gaminti dviejose vietose — centre Gamalėjaus ir bendrovėje "Binnopharm", sakė Rusijos sveikatos ministras Michailas Muraška.

"Šiuo metu vakcina bus pradėta gaminti dviejose vietose: Rusijos sveikatos apsaugos ministerijos Gamalėjaus centre ir bendrovėje "Binnopharm". Tuo pačiu metu, padedant Pramonės ir prekybos ministerijai "Sberbank" projekto biurui, rengiami techniniai reglamentai, kaip padidinti produkciją daugybės vidaus atstovų vietose. Tokių yra mūsų šalyje" , — sakė Muraška Rusijos Federacijos prezidento susitikime su vyriausybės nariais.

Be to, pasak ministro, Rusijos tiesioginių investicijų fondas investuoja į vakcinos gamybą ir platinimą užsienyje.

"Kelios šalys jau rodo susidomėjimą ja", — sakė Muraška.

Jis pirmasis pasiūlė skiepyti medicinos darbuotojus ir mokytojus.

Vakcinų kūrimo ir testavimo etapai
© Sputnik /
Vakcinų kūrimo ir testavimo etapai
Tegai:
koronavirusas, vakcina, Rusija
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Papasakota apie aviacijos sektoriaus atsigavimo perspektyvas
Lietuvoje patvirtinta 18 naujų COVID-19 atvejų
Lietuvos ir Libano vėliavos

URM: Lietuva skyrė humanitarinę pagalbą Libanui

(atnaujinta 11:49 2020.08.11)
Pažymima, kad skirtos lėšos bus pervestos Tarptautinei Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio federacijai

VILNIUS, rugpjūčio 11 — Sputnik. Pirmadienį Lietuvos užsienio reikalų ministerija skyrė 50 tūkst. eurų humanitarinei pagalbai Libanui, praneša ministerijos spaudos tarnyba.

Pažymima, kad skirtos lėšos bus pervestos Tarptautinei Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio federacijai.

Pabrėžiama, kad Lietuva paramą Libanui skyrė reaguodama į rugpjūčio 4 dieną įvykusią nelaimę Libano sostinėje Beirute.

Anksčiau buvo pranešta, kad užsidegus uosto sandėliams, Beirutą sukrėtė du galingi sprogimai. Mažiausiai 220 žmonių žuvo, apie 6 tūkst. žmonių buvo sužeista, per 300 tūkst.

Didelė dalis Beiruto gyventojų neteko namų. Smarkiai nuniokoti ištisi Beiruto rajonai, Beiruto uosto teritorija. Sugriautos ar apgadintos 15 ligoninių ir 120 mokyklų. Sunaikintos medikamentų ir medicinos priemonių atsargos. Sunaikinta apie 85 proc. uoste saugotų grūdų atsargų. Skaičiuojama, kad sprogimo padaryta žala Libano sostinei ir gyventojams galimai viršija 12 mlrd. EUR.

ES viena pirmųjų suteikė skubią humanitarinę pagalbą Libanui. Šiuo metu Bendrijos parama nelaimės paveiktai šaliai siekia 63 mln. eurų.

Tegai:
humanitarinė pagalba, sprogimas, Libanas, Lietuva
Dar šia tema
Beiruto gyventoja atliko baladę fortepijonu sugriuvusiame bute
Beiruto pavyzdžiu: Klaipėda perspėjo apie pavojų sandėliuojant salietrą
Kandidatė į Baltarusijos prezidentus Svetlana Tichanovskaja

Tichanovskaja Lietuvoje teks dvi savaites saviizoliuotis

(atnaujinta 14:56 2020.08.11)
Dėl respublikoje įvestų priemonių kovojant su koronaviruso plitimų, kandidatei į Baltarusijos prezidentus būtina saviizoliuotis

VILNIUS, rugpjūčio 11 — Sputnik. Į Lietuvą atvykusi kandidatė į Baltarusijos prezidentus Svetlana Tichanovskaja turės praleisti 14 dienų saviizoliacijoje koronaviruso pandemijos fone, praneša TASS su nuoroda į Sveikatos apsaugos ministeriją.

Miniterijoje pranešė, kad Tihanovskajai saviizoliacijos režimas yra privalomas.

Antradienio rytą tapo žinoma, kad Tichanovskaja išvyko iš Baltarusijos ir yra Lietuvoje. Apie tai paskelbė Lietuvos užsienio reikalų ministerijos vadovas Linas Linkevičius, teigdamas, kad Baltarusijos kandidatė į prezidentus yra "saugi". Praėjusį vakarą buvo pranešta, kad kelias valandas nebuvo žinoma Tichanovskajos buvimo vieta. Ji pati anksčiau buvo pareiškusi, kad nesiruošia išvykti iš šalies.

Po išvykimo moteris įrašė vaizdo pranešimą pavadinimu "Aš išvykau pas vaikus". Jame ji pažymėjo, kad, priešingai nei tikėjosi, kad priešrinkiminė kampanija ją užgrūdino, ji "tikriausiai vis tiek likau silpna moteris, kokia buvau iš pradžių".

Jos teigimu, sprendimas išvykti buvo "labai sunkus", tačiau nei artimieji, įskaitant vyrą, nei jos kampanijos štabas tam neturėjo įtakos. Ji taip pat paragino savo bendraminčius "pasirūpinti savimi" ir pareiškė, kad "gyvenimas nėra vertas to, kas vyksta dabar", ir "vaikai yra svarbiausias dalykas gyvenime".

Sekmadienį Baltarusijoje vyko prezidento rinkimai. Remiantis preliminariais CRK paskelbtais rezultatais, dabartinis valstybės vadovas Aleksandras Lukašenka padidėjo 80,08 proc., Tichanovskaja — antroje vietoje su 10,09 proc.

Netrukus po to, kai sekmadienį buvo uždarytos rinkimų apylinkės ir paskelbti nacionalinės išvežimo apklausos rezultatai, nepatenkintieji rezultatais nuvyko į Minsko centrą protestuoti. Jie vyko ir kituose dideliuose miestuose. Saugumo pajėgoms pavyko stabilizuoti situaciją, tačiau pirmadienį įvyko antroji protestų banga.

Per dvi dienas trukusį protestą žuvo vienas žmogus, keliasdešimt, įskaitant teisėsaugos pareigūnus, buvo sužeisti. Keli tūkstančiai buvo sulaikyti.

Tegai:
prezidento rinkimai, saviizoliacija, Lietuva, Baltarusija, Svetlana Tichanovskaja
Dar šia tema
Liberalai ragina imtis ryžtingų priemonių Baltarusijos atžvilgiu
Šaudymai, OMON ir sulaikymai: antra protestų naktis Baltarusijoje — video
Į Lietuvą išvykusi Tichanovskaja paragino baltarusius neeiti į akcijas