Nord Stream-2, archyvinė nuotrauka

JAV prezidentas pripažino Vokietijos teisę dalyvauti "Nord Stream-2"

40
(atnaujinta 13:10 2018.07.17)
Tačiau Trampas atkreipė dėmesį į tai, kad, nepaisant Berlyno asmeninio pasirinkimo, yra sunkumų, susijusių su jo naryste Šiaurės Atlanto aljanse

VILNIUS, liepos 17 — Sputnik. Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trampas pripažino Vokietijos teisę dalyvauti "Nord Stream-2" projekte, tačiau pabrėžė, kad tai yra sudėtinga dėl to, kad ji yra NATO narė, pranešė RIA Novosti su nuoroda į "Fox News".

"Ji (Vokietijos kanclerė Angela Merkel — Sputnik) moka Rusijai milijardus dolerių. Bet tai yra jų pasirinkimas — Vokietijos. Tai yra jų pasirinkimas. Tačiau sunku (statyti "Nord Stream" — Sputnik), kuomet esi NATO narys", — sakė amerikiečių lyderis, atsakydamas į žurnalistų klausimą dėl JAV požiūrio į Vokietijos sprendimą kartu su Rusijos "Gazprom" statyti dujotiekį.

Trampas spaudos konferencijoje po susitikimo su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu Helsinkyje teigė, kad JAV ketina konkuruoti su "Nord Stream-2" Europos rinkoje per suskystintų gamtinių dujų (SGD) tiekimą.

Rusijos prezidentas patikino savo kolegą, kad Rusija yra pasirengusi išsaugoti Ukrainos tranzitą po naujo dujotiekio paleidimo.

NATO viršūnių susitikime Trampas kritikavo Vokietiją, teigdamas, kad ji moka "milijardus dolerių" už Rusijos dujas, o JAV turi ją apsaugoti nuo Rusijos Federacijos. Vašingtonas daug kartų priešinosi "Nord Stream-2" statybai ir taip pat grasino Europos projekte dalyvaujančioms bendrovėms taikyti sankcijas.

Projektas "Nord Stream-2" apima dvi dujotiekio linijas, kurių bendras pajėgumas yra 55 milijardai kubinių metrų per metus, iš Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą į Vokietiją. Dujotiekį planuojama nutiesti šalia "Nord Stream". Leidimą dujotiekio statybai jau išdavė Vokietija, Suomija ir Švedija. "Nord Stream-2" taip pat turi gauti sutikimą iš Danijos.

Kai kurios šalys — pirmiausia, Ukraina, kuri bijo prarasti pajamas iš Rusijos dujų tranzito, ir JAV, turinti  platų užmojį eksportuoti savo SGD į Europą, — priešinasi projekto įgyvendinimui.

Be to, Latvija, Lietuva ir Lenkija kartu paskelbė, kad nepritaria "Nord Stream-2" statybai. Šių šalių lyderiai įsitikinę, kad tai yra politinis projektas.

Rusija ne kartą pareiškė, kad dujotiekio tiesimas nėra poveikio kai kurioms šalims priemonė. Pasak Vladimiro Putino, Maskvai šis projektas turi tik ekonominę vertę.

Aukščiausiojo lygio susitikimas Helsinkyje

Rusijos ir JAV lyderiai pirmadienį Helsinkyje surengė pirmą pilnavertį susitikimą. Tarp Putino ir Trampo derybos tęsėsi keturias valandas.

Bendroje spaudos konferencijoje Putinas sakė, kad jis ir jo kolega aptarė dvišalių santykių ir tarptautinės darbotvarkės visą spektrą bei netgi pasiekė praktinių susitarimų.

Trampas taip pat teigiamai įvertino susitikimą su Rusijos vadovu. Jis teigė, kad Maskva ir Vašingtonas turėtų rasti galimybę bendradarbiauti.

40
Tegai:
Nord Stream-2, Donaldas Trampas, Vladimiras Putinas
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba (417)
Dar šia tema
"Die Welt" paaiškino, kodėl JAV negalės blokuoti "Nord Stream-2"
Valstybės Dūma pakomentavo Trampo pareiškimą apie "dujotiekio dolerius"
ES ir Rusiją Trampas pavadino JAV priešėmis
Koronaviruso testai

Paskelbta antrosios COVID-19 bangos paplitimo Europoje prognozė

(atnaujinta 21:22 2020.09.23)
Remiantis modeliavimo rezultatais, antrosios bangos pikas įvyks laikotarpiu nuo 2020 metų liepos iki 2021 metų sausio, o užsikrėtusiųjų skaičius bus dar didesnis nei per pirmąją bangą

VILNIUS, rugsėjo 23 — Sputnik. Mokslininkai sukūrė matematinį antrosios koronavirusinės infekcijos bangos vystymosi Europoje modelį. Prognozė daroma visam žemynui ir kiekvienai šaliai atskirai. Darbas buvo paskelbtas "Scientific Reports".

Iki šiol dešimtyje Europos šalių: Belgijoje, Bosnijoje, Kroatijoje, Čekijoje, Graikijoje, Nyderlanduose, Serbijoje, Slovakijoje, Slovėnijoje ir Ispanijoje — oficialiai užfiksuota antrosios COVID-19 bangos pradžia.

Remdamiesi šiais duomenimis, taip pat infekcijos rodikliais ir sergamumu pirmosios bangos metu, matematikai iš Prancūzijos, Italijos ir Danijos, vadovaujami Giacomo Cacciapaglia iš Liono Klodo Bernaro universiteto, sukūrė modelį, kuris numato antrosios bangos dinamiką Europos šalyse.

Remiantis modeliavimo rezultatais, antrosios bangos pikas įvyks laikotarpiu nuo 2020 metų liepos iki 2021 metų sausio, o užsikrėtusiųjų skaičius bus dar didesnis nei per pirmąją bangą.

Kartu tyrėjai pažymi, kad konkretus maksimalaus infekcijos plitimo laikas kiekvienoje šalyje labai priklauso nuo tokių parametrų kaip pirminis infekcijos dažnis, infekcijos lygis, gyventojų išorinių ir vidinių kelionių skaičius ir taikomos priemonės.

Tyrėjai prognozuoja ankstesnes smailes tose šalyse, kur infekcijų lygis jau yra didžiausias. Prancūzijoje ir Norvegijoje pikas turėtų įvykti nuo rugsėjo vidurio iki pabaigos, Italijoje — spalio viduryje, Suomijoje — spalio pabaigoje, JK — lapkričio pradžioje ir Švedijoje — 2021 metų pradžioje.

Mokslininkai pažymi, kad daug kas priklausys nuo socialinio atsiribojimo priemonių, vietos infekcijos židinių kontrolės ir pasienio kontrolės, ypač jei jos bus įgyvendinamos ankstyvosiose ligos plitimo stadijose.

Net ir dabar reali epidemijos situacija kai kuriose šalyse skiriasi nuo modelio prognozių. Pavyzdžiui, Vokietijoje, Danijoje ir Suomijoje sergamumo statistika pastebimai atsilieka nuo prognozės. Pasak autorių, tai reiškia, kad šių šalių valdžia imasi tinkamų priemonių, kad suvaldytų epidemiją, o piliečiai sąžiningai jų laikosi.

Tuo tarpu Kroatijoje naujų atvejų skaičius didėja kiekvieną dieną, nors, remiantis modeliavimo rezultatais, antrosios bangos piką šalis turėjo įveikti rugpjūčio pradžioje.

Tyrėjai modeliui sukurti naudojo standartinį matematinį normalizavimo grupės metodą, kuris leidžia sistemingai sekti fizinės sistemos pokyčius skirtingose ​​erdvinėse skalėse. Tyrėjų teigimu, tai leis lengvai pritaikyti modelį, kai atsiras naujų duomenų, taip pat pagal analogiją kurti modelius kitiems regionams.

Tegai:
Europa, koronavirusas
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Dėl COVID-19 praplėstos asmens apsaugos priemonių sertifikavimo Lietuvoje galimybės
NVSC specialistai rekomenduoja darbą organizuoti nuotoliniu būdu
Sunkvežimių eilės, archyvinė nuotrauka

"Ieško pinigų": kodėl Baltarusijos muitininkai atidarinėja sunkvežimius Baltijos šalių

(atnaujinta 17:29 2020.09.23)
Įspūdingos sunkvežimių eilės prie Baltarusijos sienos su ES šalimis laikosi jau daugiau nei savaitę. Kas ir ko ieško?

VILNIUS, rugsėjo 23 — Sputnik. Baltarusijos sienos kirtimas dabar yra tarsi loterija: kažkas pravažiuoja per dieną, o kiti stovi po keletą dienų, rašo Sputnik Baltarusija su nuoroda į vieną iš Baltarusijos logistikos bendrovių.

Rugsėjo 10 dieną Lietuvos vežėjų asociacija "Linava" paskelbė apie Baltarusijos ketinimą nepriimti krovinių iš Baltijos šalių. Bet Baltarusija paneigė šią informaciją. Vėliau prezidentas Aleksandras Lukašenka pareiškė, kad šalis "priversta uždaryti valstybės sieną su Vakarais". Bet vėlgi oficialūs dokumentai šiuo klausimu nebuvo paskelbti, o kontrolės punktai toliau veikė kaip įprasta. Bet pereiti pasienio kontrolę, naujienų agentūros teigimu, iš tikrųjų tapo daug sunkiau.

"Aš konkrečiai atsakingas už dalinių krovinių gabenimą iš Vilniaus į Rusijos Federaciją, — aiškina vienos Baltarusijos logistikos kompanijos atstovas Jevgenijus. — Praėjusią savaitę siena buvo pereita, kaip sakoma, dėl geros kloties. Bet yra tokių, kurie negalėjo praeiti nuo penktadienio. Ir neaišku, nuo ko tai priklauso".

Vairuotojai sako, kad tikrinamos jų kabinos ir visos prekės iš Europos, jų nuolat klausia apie pinigus, ar jie juos vežasi su savimi. Galbūt tai sutapimas, tačiau Europos Sąjunga neseniai žadėjo skirti 53 mln. eurų protestuotojams paremti. Tuo pačiu Baltarusijos teisingumo ministerija šalyje neregistruotų fondų veiklą, kuri padeda nukentėjusiems protestų metu, laiko neteisėta. Jevgenijus patikslino, kad dabar pasienyje tikrinami beveik visi sunkvežimiai, kroviniai atidaromi pasirinktinai.

"Mano konkretūs automobiliai buvo tikrinami visaip, tik skirtingu lygmeniu: vieni buvo greitai paleisti, o kitus po kelis kartus tikrino rentgenu", — sakė agentūros pašnekovas.

Logistikos įmonės atstovo teigimu, vidutiniškai vienos mašinos prastovos diena kainuoja 100 eurų. Kadangi vėlavimas pasienyje yra laikomas nenumatyta aplinkybe ir klientas nekompensuoja šių nuostolių, daugelis įmonių savo tarifus jau padidino 100–200 eurų.

Prekes iš Baltijos šalių į Rusiją galima pristatyti tiesiogiai per Latviją, tačiau vietiniai kontrolės punktai nėra pritaikyti dideliam transporto priemonių srautui. 

Tegai:
ES, Baltarusija
Dar šia tema
Kontrolės punktai Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje dirba be pokyčių
Lukašenka pasienyje pakabino spynas
Pasienyje su Baltarusija ir Lenkija sulaikyti trys vilkikai su cigarečių kontrabanda
Žvejai valtyje

Vandens telkiniuose dar 17 nemokamų vietų valtims nuleisti

(atnaujinta 20:42 2020.09.23)
Pranešime teigiama, kad projektą nemokamoms vandens transporto priemonių nuleidimo vietoms įrengti Aplinkos ministerija pradėjo 2016 metais

VILNIUS, rugsėjo 24 — Sputnik. Žvejai mėgėjai ir kiti poilsiautojai galės nemokamai naudotis dar 17 naujų nemokamų vietų valtims nuleisti, praneša Aplinkos ministerija.

Patikslinama, kad jos bus įrengtos ties įvairiais Nemuno upės ruožais, Kuršių mariose, Alaušo, Arimaičių, Visagino, Viešinto ir Vilkokšnio ežeruose, Bubių, Kadrėnų ir Angirių tvenkiniuose.

Pranešime teigiama, kad projektą nemokamoms vandens transporto priemonių nuleidimo vietoms įrengti Aplinkos ministerija pradėjo 2016 metais.

"Buvo įrengtos 27 tokios vietos dvylikoje savivaldybių. Tačiau savivaldybių apklausa parodė, kad jų dar labai trūksta. Ypač Nemune, kur vyksta intensyviausia laivyba, gausu žvejų mėgėjų. Todėl iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos papildomai buvo skirta 300 tūkst. eurų, o savivaldybės turi prisidėti ne mažiau kaip 30 proc. savo lėšų", — teigiama pranešime.

Taip pat siekiama sudaryti galimybes tinkamai nuleisti valtis į vandenį, kad tuose vandens telkiniuose nebebūtų žalojama pakrančių augmenija, ardomi krantai, sumažėtų neoficialių automobilių stovėjimo aikštelių.

Tegai:
Aplinkos ministerija, laivai
Dar šia tema
Bus griežtinami reikalavimai dėl laukinių gyvūnų laikymo nelaisvėje
Antrojo kelio statybai ruože Livintai–Gaižiūnai skiriamas papildomas finansavimas