Ukrainos prezidentas Petras Porošenko

SBU pradėjo bylą prieš Porošenko valstybės išdavystę, pareiškė Rados deputatas

63
(atnaujinta 18:30 2018.07.31)
Pasak parlamentaro Vitalijaus Kuprijaus, jam pavyko pasiekti, kad būtų nagrinėjami Ukrainos prezidento veiksmai tik po kreipimosi į teismą

VILNIUS, liepos 31 — Sputnik. Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) atlieka tyrimą dėl prezidento Petro Porošenko valstybės išdavystės, pareiškė savo Facebook paskyroje Aukščiausiosios Rados narys Vitalijus Kuprijus.

Pasak politiko, jis gavo šaukimą į apklausą kaip liudytojas į SBU. Dokumento nuotrauką Kuprijus taip pat paskelbė socialiniame tinkle.

Priežastimi pradėti tyrimo tapo informacija apie tai, kad praėjusių metų rugpjūtį Ukrainos prezidentas padovanojo specialiųjų pajėgų pulkui šimtą snaiperio kompleksų, kurių kaina siekė 500 milijonų grivinų (apie 16 milijonų eurų).

Po to Kuprijus kreipėsi į Gynybos ministeriją su prašymu patikrinti Porošenko veiksmų teisėtumą ir ginklų perdavimo Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms mechanizmus.

Gynybos ministerijoje jam pasakė, kad pagal Susitarimą dėl prekių pirkimo už labdaros pinigus, kariai gavo ne šimtą, o 98 medžioklės ginklų komplektus. Be to, Ukrainos gynybos ministras Stepanas Poltorakas pabrėžė, kad informacija yra valstybės paslaptis, o jos atskleidimas žiniasklaidoje gali pakenkti Ukrainos saugumo interesams.

Kaip pažymi Kuprijus, Porošenko organizavo ir surengė "ginklų, kurie perduodami Ukrainos kariams, demonstravimą, kas, Poltorako teigimu, gali pakenkti Ukrainos nacionaliniam saugumui ir yra karinė paslaptis".

Kuprijus pažymėjo, kad SBU pradėjo tirinėti bylą tik po deputato kreipipomi į teismą.

Be to, politiko manymu, Porošenko galėjo paimti du trūkstančius snaiperio kompleksus ir palikti juos sau ar padovanoti kam nors.

Anksčiau buvęs Ukrainos gynybos ministras Anatolijus Gricenko pareiškė, kad jam gėdą už "įklimpusį į korupciją" Porošenko. Pasak buvusio pareigūno, iki dabartinio Ukrainos prezidento valdymo Briuselis niekada neapkaltino Ukrainą nepakankama kova su korupcija ir nenurodė būtinumo imtis rimto darbo šioje srityje.

63
Tegai:
Ukrainos Aukščiausioji Rada, Ukraina
Dar šia tema
Rados deputatą sukrėtė Ukrainos geografijos vadovėlio turinys
Rados narys paskelbė, kad Ukrainos klausimas pradeda erzinti Europą
Rados narys pasakė, ką sukėlė JAV bandymai supykdyti Ukrainą ir Rusiją
Nord Stream-2

Ekspertas: Lenkijos teisinės pretenzijos neturės įtakos "Nord Stream-2"

(atnaujinta 15:53 2020.08.05)
Net jei "Gazprom" Varšuvai sumokės 50 milijonų eurų, tai iš esmės neturės įtakos dujotiekio tiesimui, mano ekonomistas Stanislavas Mitrachovičius

VILNIUS, rugpjūčio 5 — Sputnik. Net jei "Gazprom" sumokėtų 50 milijonų eurų baudą Lenkijai, tai iš esmės neturės įtakos "Nord Stream-2" tiesimui, interviu Sputnik radijui sakė Rusijos nacionalinio energetinio saugumo fondo ekspertas Stanislavas Mitrachovičius.

"Lenkija mėgina griebtis bet ko, dėl kai kurių Europos Sąjungos įstatymų bruožų. Pavyzdžiui, yra momentų, kai, tarkime, Europos Sąjungoje veikianti įmonė vadovauja tam tikram projektui, kuris neturi tiesioginės įtakos Lenkijai, tačiau tuo tarpu ši įmonė taip pat dirba Lenkijoje... "Gazprom" turi verslą Lenkijoje... Turi viską derinti su Lenkija. O ką reiškia suderinti? Ji sako, duokite mums visus dokumentus, kuriuos tik sugalvojame. "Gazprom" laikosi kitokios pozicijos", — teigė ekonomistas.

Mitrachovičiaus teigimu, Varšuva savo veiksmais gali pakenkti pati sau.

"Jei Lenkija perlenkia lazdą ir ginčijasi su Vakarų Europos įmonėmis, taip pat blogai baigsis Lenkijai, ji toli gražu nėra visagalė. Kraštutiniu atveju "Gazprom" sumokės šiuos pinigus, bet kartoju, jie nepakeis globalios jėgos pusiausvyros, kuri susijusi su tuo ar bus projektas pabaigtas ar ne", — sakė jis.

"Gazprom" apskųs į teismo sprendimą dėl Lenkijos antimonopolinio reguliuotojo (UOKiK) sprendimo, dėl kurio anksčiau paskelbta, kad įmonei skirta 213 milijonų zlotų (apie 50 milijonų eurų) baudą už nebendradarbiavimą "Nord Stream-2" byloje.

UOKiK skyrė Rusijos bendrovei "Gazprom" 213 mln. zlotų baudą už atsisakymą bendradarbiauti "Nord Stream-2" byloje. Tai yra maksimali sankcija, numatyta šalies teisės aktuose už informacijos nepateikimą.

Tegai:
Gazprom, Lenkija, Nord Stream-2
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Dar šia tema
Lenkija skyrė baudą "Gazprom" dėl "Nord Stream-2"
"Gazprom" sureagavo į baudą, kurią skyrė Lenkija prieš "Nord Stream-2"
Danija leidžia "Gazprom" atnaujinti "Nord Stream-2" tiesimą
Kauno oro uostas

EK atsakas Nausėdai: ES šalys turėtų vengti vidaus sienų uždarymo dėl koronaviruso

(atnaujinta 14:31 2020.08.05)
Pasak EK atstovo, "bet kokie laisvo judėjimo ES apribojimai turėtų būti taikomi tik tada, kai to tikrai reikia"

VILNIUS, rugpjūčio 5 — Sputnik. Nepaisant didėjančių užkrėtimų naujuoju koronavirusu atvejų, Europos Sąjungos šalys turėtų vengti vidaus sienų uždarymo. Apie tai TASS antradienį pasakojo Europos Komisijos (EK) atstovas, komentuodamas Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos pareiškimą, kad ES šalys gali grįžti prie sienų uždarymo atnaujinimo klausimo.

"Europos Komisijos nuomonė šiuo klausimu nepasikeitė. Būtina vengti neveiksmingų apribojimų ir ES vidaus sienų kontrolės atnaujinimo, judant į priekį", — sakė jis.

Anot EK atstovo, "bet kokie laisvo judėjimo ES apribojimai turėtų būti taikomi tik tada, kai to tikrai reikia". "Ir jie turi būti sukoordinuoti, proporcingi ir nediskriminuojantys siekiant nustatyti riziką visuomenės sveikatai", — pridūrė jis.

Kaip pirmadienį pareiškė Lietuvos prezidentas, padėtis dėl koronaviruso keičiasi į blogąją pusę, dėl ko "sienos kontrolės klausimas turi būti sekantis etapas". Kaip pažymėjo prezidentas, ES lygiu būtina susitarti dėl tokios priemonės taikymo mechanizmo, kuris būtų vienodai taikomas kaip karantino priemonė.

ES valstybės atidarė vidaus sienas birželio 15 dieną.

Nuo pandemijos pradžios pasaulyje koronavirusu užsikrėtė apie 18,3 milijono žmonių, daugiau nei 695 tūkstančiai žmonių mirė.

Pirmieji «koronakrizės» smūgiai: kiek europiečių tapo skurdesni
© Sputnik /
Pirmieji «koronakrizės» smūgiai: kiek europiečių tapo skurdesni
Tegai:
koronavirusas, Gitanas Nausėda, Europos Sąjunga (ES), Europos Komisija
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Lietuviams priminė, kad viešose uždarose patalpose dėvėti kaukes privaloma
ULAC vadovas papasakojo, kada greitieji testai rodo patikimiausią rezultatą
Lietuvoje — dar viena mirtis nuo koronaviruso
Algirdas Monkevičius, archyvinė nuotrauka

Monkevičius: bendrajame ugdyme reikalingi sisteminiai pokyčiai

(atnaujinta 16:11 2020.08.05)
Be to, Švietimo, mokslo ir sporto ministras akcentavo, kad būtina stiprinti pagalbą mokiniams, besiruošiantiems matematikos, gamtos mokslų egzaminams

VILNIUS, rugpjūčio 5 — Sputnik. Lietuvos bendrajame ugdyme reikalingi sisteminiai pokyčiai, pareiškė Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius, įvertinęs valstybinio matematikos brandos egzamino rezultatus. Apie tai praneša ministerijos spaudos tarnyba.

Trečiadienį Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA) paskelbė valstybinių brandos egzaminų rezultatus. Skelbiama, kad matematikos egzaminą išlaikė 67,61 proc. iš 15241 kandidato. Palyginimui, pernai matematikos egzaminą išlaikė 82,09 proc. kandidatų. 

Reaguodamas į šiuos rezultatus, Monkevičius pareiškė, kad mokiniai turi pradėti mokytis pagal atnaujintas bendrojo ugdymo programas.

"Būtent nuo šių mokslo metų jos bus pradėtos diegti tam tikrose mokyklose, o vėliau tai taps ir visuotina. Mokinius reikia sudominti ir motyvuoti pamėgti matematiką, naujais metodais ugdyti analitinius ir taikomuosius matematinius gebėjimus, kurių, kaip matome, dabar nepakanka", – skelbia ministras. 

Be to, Monkevičius akcentavo, kad nuo rudens būtina stiprinti pagalbą mokiniams, besiruošiantiems matematikos, gamtos mokslų egzaminams. Jis pažadėjo aptarti su savivaldybių, mokyklų vadovais, kaip per mokslo metus užtikrinti papildomas konsultacijas būsimiems abiturientams, vyresnių klasių mokiniams.  

"Klausiama, ar pasiteisins sprendimas didinti valstybės finansuojamų vietų skaičių aukštosiose mokyklose. Atsakau – taip, nes šis sprendimas yra ilgalaikis, brėžiantis valstybės kryptį užtikrinti, kad studijos būtų prieinamesnės visuomenei, nemažinant jų kokybės kartelės", - pažymi ministras Monkevičius.

Prastus matematikos egzamino rezultatus pakomentavo ir Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto prodekano prof. Vytautas Kasiulevičius. Jo teigimu, tai yra koronaviruso pandemijos, dėl kurios mokyklos turėjo pereiti prie nuotolinio mokymo, pasekmės.

Tegai:
matematika, brandos egzaminai
Temos:
Švietimas Lietuvoje
Dar šia tema
Rugpjūtis — laikas suruošti vaikus į mokyklą