NATO kariai

NATO įvardijo Rusiją kaip pagrindinę grėsmę saugumui

53
(atnaujinta 16:44 2018.08.10)
NATO paviešino vaizdo įrašą, kuriame tarp grėsmių savo saugumui įvardija Rusiją, padėtį Artimuosiuose Rytuose ir Afrikoje, masinio naikinimo ginklų platinimą, kibernetines atakas, energijos nešiotojų tiekimo sritį ir klimato kaitą

VILNIUS, rugpjūčio 10 — Sputnik. NATO savo Twitter paskyroje paskelbė vaizdo įrašą, kuriame Rusija pirmauja tarp grėsmių transatlantiniam saugumui.

"Rytuose Rusija tapo atkaklesnė, kalbant apie neteisėtą Krymo aneksiją ir destabilizaciją Ukrainos rytuose, taip pat karinių pajėgumų didinimą prie NATO sienų", — teigiama vaizdo įraše.

Tarp kitų grėsmių savo saugumui NATO vadina padėtį Artimuosiuose Rytuose ir Afrikoje, masinio naikinimo ginklų platinimą, kibernetines atakas, energijos nešiotojų tiekimo sritį ir klimato kaitą.

Rusija pastaraisiais metais pareiškia apie beprecedentį NATO aktyvumą prie savo Vakarų sienų. NATO plečia savo iniciatyvas ir vadina tai "Rusijos agresijos apribojimu". Maskva ne kartą išreiškė susirūpinimą dėl Aljanso pajėgų augimo Europoje.

Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas anksčiau pareiškė, kad Rusija niekam nenesudaro jokios grėsmės, tačiau nepaliks be dėmesio jos interesams potencialiai pavojingų veiksmų.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, anksčiau kalbėdamas apie kaltinimus Rusijos atžvilgiu dėl agresyvaus elgesio, teigė, kad visa tai yra "pokalbis vargingųjų naudai". Putinas pabrėžė, kad NATO šalių karinės aviacijos aktyvumas Baltijos jūroje yra daug didesnis  nei Rusijos. Jis taip pat priminė, kad JAV išleidžia gynybai daugiau nei visos pasaulio šalys.

Rusijos Federacijos ir Vakarų šalių santykiai pablogėjo dėl situacijos Ukrainoje, kur 2014 metais įvyko valstybinis perversmas, ir Kryme, kuris po referendumo susijungė su Rusija.

Vakarų šalys apkaltino Rusiją įsikišimu į Ukrainos reikalus, įvedė sankcijas. Maskva ėmėsi atsakomųjų priemonių, ne kartą atmetė kaltinimus ir pareiškė, kad kalbėti su ja sankcijų kalba nėra produktyvu. Rusija ne kartą pareiškė, kad ji nėra vidaus Ukrainos konflikto ar Minsko susitarimų, susijusių su situacijos sureguliavimo Donbase, pusė, o Krymo klausimas yra galutinai uždarytas.

53
Tegai:
grėsmė nacionaliniam saugumui, NATO, Rusija, JAV
Dar šia tema
FP žurnalistas paaiškino, kodėl Rusija yra JAV draugė
Lietuvos užsienio politika orientuota į strateginę partnerystę su JAV
Karinės pratybos Estijoje

Estija skelbia, kad Rusijos raketų sistema "kelia grėsmę" visai NATO

(atnaujinta 15:52 2020.07.08)
Atsakydamas Rusijos senatorius Konstantinas Kosačiovas pažymėjo, kad visi įrodymai rodo, jog Rusija ne veltui rūpinasi savo vakarinių sienų saugumu

VILNIUS, liepos 8 — Sputnik. Estijos gynybos ministras Jüris Luikas ir NATO sąjungininkų pajėgų Europoje vyriausiasis vadas Toddas Waltersas aptarė gynybos klausimus ir "izoliavimo politiką" Rusijos atžvilgiu, pranešė Estijos portalas ERR.

Pokalbis vyko vaizdo skambučio formatu.

Estijos gynybos ministras teigė, kad saugumo situacija Baltijos regione nesikeičia. Anot jo, to pavyzdys yra "Rusijos priimta raketų sistema, kelianti grėsmę visam aljansui". Kokia nagrinėjama Rusijos "raketų sistema", nenurodyta.

Luikas taip pat padėkojo Waltersui už NATO "gynybos ir įbauginimo politikos" stiprinimą bei JAV gynybos pajėgų buvimą, ypač Estijoje ir visame Baltijos regione.

"Amerikiečių B-1 ir B-52 orlaivių, taip pat MQ-9 "Reaper" dronų buvimas Estijoje yra aiškus sąjungininkų vienybės ženklas", — Luiką cituoja ERR.

Savo ruožtu Waltersas teigė, kad Estijoje yra "gera infrastruktūra" NATO sąjungininkams.

Maskva pakomentavo tokius Estijos gynybos ministro pareiškimus. Kaip pažymėjo Federacijos tarybos Tarptautinių reikalų komiteto vadovas Konstantinas Kosačiovas, Rusija ir toliau reaguos į JAV karinį buvimą Europoje ir NATO plėtrą, be kita ko, įdiegdama naujas gynybines sistemas.

"Nenustebkite, pone Luikai, kad situacijoje, kai NATO ir toliau skirsto Europos saugumo erdvę į privilegijuotą sau ir likusį principą likusiai daliai, o Estija imsis to neatsakingai, Rusija sureaguos. Būtent taip. Reaguoti ir atsakyti", — rašė jis savo Facebook puslapyje.

Senatorius priminė, kad nuo 1991 metų "Europinė NATO teritorija" išsiplėtė 35 procentais ir maždaug tūkstančiu kilometrų priartėjo prie Rusijos sienų. Be to, bendras NATO šalių karinis biudžetas yra maždaug 20 kartų didesnis nei Rusijos.

Kaip pažymėjo Kosačiovas, nėra nieko stebėtino, kad tokiomis sąlygomis ir laikantis tokios NATO politikos, padėtis Baltijos regione nesikeičia į gerąją pusę.

Tegai:
NATO, Rusija, Estija
Dar šia tema
Ekspertas: Lietuva gali įklimpti į skolas dėl sraigtasparnių iš JAV pirkimo
Kasčiūnas: reikia siekti pagrindinės JAV sąjungininkės regione statuso
Gruzija

Gruzija atvers sienas keliautojams Lietuvos

(atnaujinta 12:03 2020.07.08)
Turistai turės laikytis reikalavimų. Keliautojai turės atvykti į šalį tiesioginiais skrydžiais ir užpildyti specialias elektronines anketas

VILNIUS, liepos 8 — Sputnik. Gruzija netrukus atvers šalies sienas penkioms valstybėms, įskaitant Baltijos šalis. Apie tai pranešė Sputnik Gruzija su nuoroda į šalies premjero patarėją Iraklį Čikovanį.

Pažymima, kad be Lietuvos, Latvijos ir Estijos, į šių šalių sąrašą taip pat įtraukta Vokietija ir Prancūzija. Keliautojai iš užsienio turės laikytis reikalavimų — skristi į Gruziją tiesioginiu skrydžiu ir atvykę užpildyti elektroninę anketos formą, kurioje turės nurodyti pastarųjų dviejų savaičių kelionių istoriją. Taip pat anketoje reikės pažymėti, kur bus Gruzijoje, ir kontaktinius numerius.

Vilnius
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Tuo tarpu premjero patarėjas nenurodė, kada Gruzija pradės priimti lankytojus iš šių šalių.

Nuo liepos 6 dienos į Lietuvą be apribojimų gali atvykti keliautojai iš Čekijos, Kroatijos, Prancūzijos, Lenkijos, Islandijos, Ispanijos, Belgijos, Šveicarijos, Austrijos, Vokietijos, Danijos, Nyderlandų, Slovėnijos, Italijos, Norvegijos, Airijos, Slovakijos, Graikijos, Suomijos, Maltos, Kipro, Vengrijos ir Lichtenšteino. Taip pat apribojimai netaikomi turistams iš kaimyninių Baltijos šalių — Latvijos ir Estijos.

Atvykimas iš Švedijos, Portugalijos ir Liuksemburgo uždraustas.

Užsieniečiai iš trečiųjų šalių gali atvykti į Lietuvą tik gavę atsakingų Lietuvos institucijų leidimą. Turistams iš šalių, kuriose yra didelis užsikrėtimo COVID-19 atvejų rodiklis, 14 dienų saviizoliacija privaloma.

Lietuvoje birželio 17 dieną panaikintas karantinas, kuris buvo įvestas nuo kovo 16 dienos. Dabar respublikoje įvesta nepaprastoji padėtis, vis dar taikomi kai kurie apribojimai. Naujausiais duomenimis, šalyje iš viso nustatyta daugiau nei 1850 koronaviruso atvejų, mirė 79 žmonės.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje nustatyta daugiau nei 11,5 milijono infekcijos atvejų, daugiau nei 537 tūkstančiai žmonių mirė.

Tegai:
koronavirusas, Baltijos šalys, Gruzija
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Sveikatos apsaugos ministerija parengė rekomendacijas keliautojams
"Maximos" sandėlio apsaugos darbuotojas užsikrėtė COVID-19
Užsikrėtimų koronaviruso infekcija atvejų daugiau nei 1850
Barža Fortūnas

Barža, galinti užbaigti "Nord Stream-2", įplaukė į Danijos vandenis

(atnaujinta 14:13 2020.07.08)
Remiantis portalo duomenimis, laivas trečiadienio rytą išplaukė iš Vokietijos vandenų ir įplaukė į Danijos Baltijos jūros dalį

VILNIUS, liepos 8 — Sputnik. Vamzdžių klojimo barža "Fortūna", galinti užbaigti "Nord Stream-2" dujotiekį, įplaukė į Danijos teritorinius vandenis, kur yra nebaigta įrengti dujotiekio atkarpa, praneša RIA Novosti su nuoroda į laivų "Marine Traffic" ir "Myshiptracking" sekimo portalų duomenis.

Remiantis portalo duomenimis, laivas trečiadienio rytą išplaukė iš Vokietijos vandenų ir įplaukė į Danijos Baltijos jūros dalį. Tuo pat metu kaip paskirties vieta nurodomas Vokietijos Mukrano uostas, kuriame laikomi vamzdžiai "Nord Stream-2" statybai. "Fortūna" išplaukė iš šio uosto antradienio vakarą.

Danija pirmadienį projekto operatoriui "Nord Stream 2 AG" išdavė atnaujintą leidimą statyti "Nord Stream-2" jos vandenyse. Dabar įmonės gali būti naudojamos įgyvendinant projektą ne tik laivams su dinaminiu padėties nustatymu, bet ir inkarams, nes dujotiekio trasa eina už Baltijos jūros dugne palaidotų cheminių ginklų sąlyčio zonos ribų. Į vamzdžių klojimo darbus galite grįžti ne anksčiau kaip rugpjūčio 3 d., Kai pasibaigs šio sprendimo apskundimo laikotarpis.

Galimas "Nord Stream-2" dujotiekio užbaigimo variantas yra inkarinis vamzdyno klojimo laivas kartu su kitu laivu, turinčiu dinaminę padėties nustatymo sistemą, kuri gali išlaikyti laivą norimoje vietoje be inkarų ir švartuoti.

Vienas iš laivų, galinčių užbaigti tiesti "Nord Stream-2" dujotiekį, yra MRTS inkarinė barža "Fortūna". Antrasis kandidatas yra "Akademik Čerskij" su dinamine padėties nustatymo sistema, jis taip pat yra Mukrane.

"Nord Stream-2" apima dviejų dujotiekio linijų, kurių bendras pajėgumas yra 55 milijardai kubinių metrų dujų per metus, tiesimą nuo Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą iki Vokietijos. JAV aktyviai priešinasi projektui, siekdamos tiekti savo suskystintas gamtines dujas ES, taip pat Ukrainai ir kelioms kitoms Europos šalims. 2019 metų gruodžio mėnesį Jungtinės Valstijos įvedė sankcijas projektui, reikalaudamos, kad statybų bendrovės nedelsdamos nutrauktų statybas. Šveicarijos "Allseas" beveik iškart pranešė apie savo darbų projekte sustabdymą.

Nord Stream-2
© Sputnik /
"Nord Stream-2"
Tegai:
Danija, Nord Stream-2
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Dar šia tema
Rusijos ambasadorius Vokietijoje papasakojo apie "Nord Stream-2" situaciją
Laivas "Fortūna", galintis užbaigti "Nord Stream-2", išplaukė iš Mukrano