Karinė aviacija, archyvinė nuotrauka.

Kazlų Rūdos poligone treniruosis oro atakos kontrolieriai

75
(atnaujinta 11:44 2018.08.13)
Kazlų Rūdos poligone baigiama įrengti NATO standartus atitinkanti aviacijos šaudykla

VILNIUS, rugpjūčio 13 — Sputnik. Toliau gerinant sąlygas Lietuvoje treniruotis tiek mūsų šalies, tiek sąjungininkų kariams, darbai tęsiami ir Lietuvos kariuomenės Brigados generolo Kazio Veverskio Kazlų Rūdos poligone Marijampolės rajone, praneša Krašto apsaugos ministerija.

Čia baigiama įrengti NATO standartus atitinkanti aviacijos šaudykla. Joje orlaiviai galės šaudyti į antžeminius taikinius bei bus sudarytos sąlygos treniruotis oro atakos vadovams veikti su aviacija.

"Lietuvos kariuomenės pajėgumų stiprinimas, poligonų modernizavimas ir plėtra, siekiant sudaryti tinkamas sąlygas kariams treniruotis ir sąjungininkams priimti – pagrindiniai mūsų prioritetai. Modernizuojamas Kazlų Rūdos poligonas – vienas iš šiuo metu Lietuvos kariuomenės modernizavimo ir pajėgumų stiprinimo pavyzdžių", – sako krašto apsaugos viceministras Giedrimas Jeglinskas.

Viceministras taip pat pažymi, kad modernizuojant šį poligoną itin prisideda ir strateginė Lietuvos sąjungininkė – JAV, tam skirianti lėšas iš Europos saugumo užtikrinimo iniciatyvos bei siųsdama ekspertus reikalingiems darbams, bandymams ir testavimams atlikti. 

Pasak Jeglinsko, turint aviacijos šaudyklą, bus galima sumažinti ir išlaidas, skirtas oro atakos kontrolieriams rengti, kurie iki šiol tokias aviacijos treniruotes atlikti ir tam reikalingus specialisto sertifikatus gauti galėdavo tik kitose valstybėse.

Darbai Kazlų Rūdos poligone pradėti dar 2017 metų rudenį. Per tą laiką buvo atlikti projekto planavimo, parengiamieji darbai, pradėtos rengti orlaivių šaudymo į antžeminius taikinius taisyklės, kurios numatė struktūrinius pakeitimus vykdant taktinių karinių orlaivių skrydžių valdymą.

Poligone jau buvo atlikti šaudyklos ir oro erdvės tinkamumo bandymai, organizuotos pratybos su kone didžiausiais lėktuvais – JAV bombonešiais B-52 ir atlikti bandomieji mokomųjų aviacinių bombų išmetimai. Per birželį vykusias pratybas "Saber Strike 2018" buvo išbandyti ir šaudymai iš įvairios aviacinės ginkluotės, lazerių naudojimo sertifikavimas.

Šaudyklos įrengimo darbus atlieka JAV kariuomenės inžinieriai.

Baigus darbus Kazlų Rūdos poligone, jame galės treniruotis ne tik Lietuvos kariuomenės oro atakos vadovai, bet ir sąjungininkų kariai – naudodami Lietuvos ir sąjungininkų aviaciją, jie galės mokytis ir treniruotis, kaip valdyti orlaivių atakas remiant sausumos pajėgas, naudoti modernią amuniciją.

75
Tegai:
Kazlų Rūdos poligonas, aviacija
Dar šia tema
JAV stato Lietuvoje karinius poligonus
"Auksinės kareivinės": Estijoje pastatė NATO kompleksą už 43 mln eurų
Lietuvos kariuomenės infrastruktūros darbams skirta apie 47 mln eurų
Karo ekspertas: NATO Rytų Europa yra poligonas, kuriame galima toleruoti aplaidumą
Karinės pratybos Estijoje

Estija skelbia, kad Rusijos raketų sistema "kelia grėsmę" visai NATO

(atnaujinta 15:52 2020.07.08)
Atsakydamas Rusijos senatorius Konstantinas Kosačiovas pažymėjo, kad visi įrodymai rodo, jog Rusija ne veltui rūpinasi savo vakarinių sienų saugumu

VILNIUS, liepos 8 — Sputnik. Estijos gynybos ministras Jüris Luikas ir NATO sąjungininkų pajėgų Europoje vyriausiasis vadas Toddas Waltersas aptarė gynybos klausimus ir "izoliavimo politiką" Rusijos atžvilgiu, pranešė Estijos portalas ERR.

Pokalbis vyko vaizdo skambučio formatu.

Estijos gynybos ministras teigė, kad saugumo situacija Baltijos regione nesikeičia. Anot jo, to pavyzdys yra "Rusijos priimta raketų sistema, kelianti grėsmę visam aljansui". Kokia nagrinėjama Rusijos "raketų sistema", nenurodyta.

Luikas taip pat padėkojo Waltersui už NATO "gynybos ir įbauginimo politikos" stiprinimą bei JAV gynybos pajėgų buvimą, ypač Estijoje ir visame Baltijos regione.

"Amerikiečių B-1 ir B-52 orlaivių, taip pat MQ-9 "Reaper" dronų buvimas Estijoje yra aiškus sąjungininkų vienybės ženklas", — Luiką cituoja ERR.

Savo ruožtu Waltersas teigė, kad Estijoje yra "gera infrastruktūra" NATO sąjungininkams.

Maskva pakomentavo tokius Estijos gynybos ministro pareiškimus. Kaip pažymėjo Federacijos tarybos Tarptautinių reikalų komiteto vadovas Konstantinas Kosačiovas, Rusija ir toliau reaguos į JAV karinį buvimą Europoje ir NATO plėtrą, be kita ko, įdiegdama naujas gynybines sistemas.

"Nenustebkite, pone Luikai, kad situacijoje, kai NATO ir toliau skirsto Europos saugumo erdvę į privilegijuotą sau ir likusį principą likusiai daliai, o Estija imsis to neatsakingai, Rusija sureaguos. Būtent taip. Reaguoti ir atsakyti", — rašė jis savo Facebook puslapyje.

Senatorius priminė, kad nuo 1991 metų "Europinė NATO teritorija" išsiplėtė 35 procentais ir maždaug tūkstančiu kilometrų priartėjo prie Rusijos sienų. Be to, bendras NATO šalių karinis biudžetas yra maždaug 20 kartų didesnis nei Rusijos.

Kaip pažymėjo Kosačiovas, nėra nieko stebėtino, kad tokiomis sąlygomis ir laikantis tokios NATO politikos, padėtis Baltijos regione nesikeičia į gerąją pusę.

Tegai:
NATO, Rusija, Estija
Dar šia tema
Ekspertas: Lietuva gali įklimpti į skolas dėl sraigtasparnių iš JAV pirkimo
Kasčiūnas: reikia siekti pagrindinės JAV sąjungininkės regione statuso
Gruzija

Gruzija atvers sienas keliautojams Lietuvos

(atnaujinta 12:03 2020.07.08)
Turistai turės laikytis reikalavimų. Keliautojai turės atvykti į šalį tiesioginiais skrydžiais ir užpildyti specialias elektronines anketas

VILNIUS, liepos 8 — Sputnik. Gruzija netrukus atvers šalies sienas penkioms valstybėms, įskaitant Baltijos šalis. Apie tai pranešė Sputnik Gruzija su nuoroda į šalies premjero patarėją Iraklį Čikovanį.

Pažymima, kad be Lietuvos, Latvijos ir Estijos, į šių šalių sąrašą taip pat įtraukta Vokietija ir Prancūzija. Keliautojai iš užsienio turės laikytis reikalavimų — skristi į Gruziją tiesioginiu skrydžiu ir atvykę užpildyti elektroninę anketos formą, kurioje turės nurodyti pastarųjų dviejų savaičių kelionių istoriją. Taip pat anketoje reikės pažymėti, kur bus Gruzijoje, ir kontaktinius numerius.

Vilnius
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Tuo tarpu premjero patarėjas nenurodė, kada Gruzija pradės priimti lankytojus iš šių šalių.

Nuo liepos 6 dienos į Lietuvą be apribojimų gali atvykti keliautojai iš Čekijos, Kroatijos, Prancūzijos, Lenkijos, Islandijos, Ispanijos, Belgijos, Šveicarijos, Austrijos, Vokietijos, Danijos, Nyderlandų, Slovėnijos, Italijos, Norvegijos, Airijos, Slovakijos, Graikijos, Suomijos, Maltos, Kipro, Vengrijos ir Lichtenšteino. Taip pat apribojimai netaikomi turistams iš kaimyninių Baltijos šalių — Latvijos ir Estijos.

Atvykimas iš Švedijos, Portugalijos ir Liuksemburgo uždraustas.

Užsieniečiai iš trečiųjų šalių gali atvykti į Lietuvą tik gavę atsakingų Lietuvos institucijų leidimą. Turistams iš šalių, kuriose yra didelis užsikrėtimo COVID-19 atvejų rodiklis, 14 dienų saviizoliacija privaloma.

Lietuvoje birželio 17 dieną panaikintas karantinas, kuris buvo įvestas nuo kovo 16 dienos. Dabar respublikoje įvesta nepaprastoji padėtis, vis dar taikomi kai kurie apribojimai. Naujausiais duomenimis, šalyje iš viso nustatyta daugiau nei 1850 koronaviruso atvejų, mirė 79 žmonės.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje nustatyta daugiau nei 11,5 milijono infekcijos atvejų, daugiau nei 537 tūkstančiai žmonių mirė.

Tegai:
koronavirusas, Baltijos šalys, Gruzija
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Sveikatos apsaugos ministerija parengė rekomendacijas keliautojams
"Maximos" sandėlio apsaugos darbuotojas užsikrėtė COVID-19
Užsikrėtimų koronaviruso infekcija atvejų daugiau nei 1850
Barža Fortūnas

Barža, galinti užbaigti "Nord Stream-2", įplaukė į Danijos vandenis

(atnaujinta 14:13 2020.07.08)
Remiantis portalo duomenimis, laivas trečiadienio rytą išplaukė iš Vokietijos vandenų ir įplaukė į Danijos Baltijos jūros dalį

VILNIUS, liepos 8 — Sputnik. Vamzdžių klojimo barža "Fortūna", galinti užbaigti "Nord Stream-2" dujotiekį, įplaukė į Danijos teritorinius vandenis, kur yra nebaigta įrengti dujotiekio atkarpa, praneša RIA Novosti su nuoroda į laivų "Marine Traffic" ir "Myshiptracking" sekimo portalų duomenis.

Remiantis portalo duomenimis, laivas trečiadienio rytą išplaukė iš Vokietijos vandenų ir įplaukė į Danijos Baltijos jūros dalį. Tuo pat metu kaip paskirties vieta nurodomas Vokietijos Mukrano uostas, kuriame laikomi vamzdžiai "Nord Stream-2" statybai. "Fortūna" išplaukė iš šio uosto antradienio vakarą.

Danija pirmadienį projekto operatoriui "Nord Stream 2 AG" išdavė atnaujintą leidimą statyti "Nord Stream-2" jos vandenyse. Dabar įmonės gali būti naudojamos įgyvendinant projektą ne tik laivams su dinaminiu padėties nustatymu, bet ir inkarams, nes dujotiekio trasa eina už Baltijos jūros dugne palaidotų cheminių ginklų sąlyčio zonos ribų. Į vamzdžių klojimo darbus galite grįžti ne anksčiau kaip rugpjūčio 3 d., Kai pasibaigs šio sprendimo apskundimo laikotarpis.

Galimas "Nord Stream-2" dujotiekio užbaigimo variantas yra inkarinis vamzdyno klojimo laivas kartu su kitu laivu, turinčiu dinaminę padėties nustatymo sistemą, kuri gali išlaikyti laivą norimoje vietoje be inkarų ir švartuoti.

Vienas iš laivų, galinčių užbaigti tiesti "Nord Stream-2" dujotiekį, yra MRTS inkarinė barža "Fortūna". Antrasis kandidatas yra "Akademik Čerskij" su dinamine padėties nustatymo sistema, jis taip pat yra Mukrane.

"Nord Stream-2" apima dviejų dujotiekio linijų, kurių bendras pajėgumas yra 55 milijardai kubinių metrų dujų per metus, tiesimą nuo Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą iki Vokietijos. JAV aktyviai priešinasi projektui, siekdamos tiekti savo suskystintas gamtines dujas ES, taip pat Ukrainai ir kelioms kitoms Europos šalims. 2019 metų gruodžio mėnesį Jungtinės Valstijos įvedė sankcijas projektui, reikalaudamos, kad statybų bendrovės nedelsdamos nutrauktų statybas. Šveicarijos "Allseas" beveik iškart pranešė apie savo darbų projekte sustabdymą.

Nord Stream-2
© Sputnik /
"Nord Stream-2"
Tegai:
Danija, Nord Stream-2
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Dar šia tema
Rusijos ambasadorius Vokietijoje papasakojo apie "Nord Stream-2" situaciją
Laivas "Fortūna", galintis užbaigti "Nord Stream-2", išplaukė iš Mukrano