Džordžas Kluni, archyvinė nuotrauka

Žiniasklaida apskaičiavo, kiek įžymybės uždirba per valandą

85
(atnaujinta 15:08 2018.08.31)
Skaičiavimas buvo atliktas remiantis žurnalo "Forbes" duomenimis apie įžymybių pajamas

VILNIUS, rugpjūčio 31 — Sputnik. Naujienų portale "Business Insider" apskaičiavo, kiek pinigų uždirba žymiausi pramogų verslo atstovai ir milijardieriai. Skaičiavimas buvo atliktas remiantis žurnalo "Forbes" informacija apie įžymybių pajamas.

Reitingo lyderiu tapo aktorius George'as Clooney, kurio valandinis atlyginimas siekė 27 283 JAV dolerius. Antroje vietoje — realybės šou "žvaigždė" ir modelis Kylie Jenner su 19006 dolerių už valandą. Aktoriui Dwyane Johnson atiteko trečioji vieta su 14 155 JAV dolerių valandiniu atlyginimu.

Toliau sąraše yra aktorė ir televizijos vadovė Ellen Degeneres (9 988 JAV doleriai), krepšininkas LeBron James (9 760 JAV dolerių), taip pat dainininkės Taylor Swift (9 132 JAV dolerių) ir Beyoncé (6 849 JAV dolerių).

Milijardierių reitinge pirmą eilutę užėmė "Amazone” vadovas Jeffas Bezosas, uždirbantis 4 474 885 JAV dolerių per valandą. Antra vieta atiteko "Facebook" steigėjui Markui Zuckerbergui, kurio rodiklis siekia 1 712 328 JAV dolerių. Taip pat į sąrašą pateko "Walmart" vadovas Edisas Waltonas (1,392,694 JAV dolerių), investuotojas Warrenas Buffetas (958,904 JAV dolerių), "Alphabet" įkūrėjas Larry Pageas (924,657 JAV dolerių), "Tesla" vadovas Ilon Mask (684,931 JAV dolerių) ir "Microsoft" kūrėjas Billas Gatesas (456 621 JAV doleris).

85
Tegai:
įžymybės
Dar šia tema
Grybauskaitė per metus pakilo "Forbes" įtakingiausių moterų reitinge
"Forbes" suteikė Lietuvai 30-ą vietą palankiausių verslui šalių reitinge
"Bloomberg" paskelbė turtingiausių rusų sąrašą
Antarktida, archyvinė nuotrauka

Mokslininkai aptiko Antarktidos ledo šelfo griūties grėsmę

(atnaujinta 13:03 2021.04.11)
Naujas tyrimas parodė, kad daugiau nei trečdalis Antarktidos ledo šelfo ploto gali sugriūti į jūrą, jei pasaulinė temperatūra pakils keturiais laipsniais aukščiau.

VILNIUS, balandžio 12 — Sputnik. Jei temperatūros pakilimą pavyks išlaikyti Paryžiaus susitarime nustatyto dviejų laipsnių lygio lygyje, teritorija, kuriai gresia griūtis, bus perpus mažesnė, taip išvengiant katastrofiško jūros lygio kilimo. Straipsnis su rezultatais buvo paskelbtas leidinyje "Geophysical Research Letters".

Arktis
© Sputnik / Валерий Мельников

Didžiosios Britanijos mokslininkai iš Redingo universiteto, pasitelkdami moderniausius aukštos skiriamosios gebos regioninio klimato modeliavimo metodus, sukūrė prognozuojamą padidėjusio lydymosi ir vandens nuotėkio poveikio Antarktidą supančių ledo lentynų stabilumui modelį.

Autoriai nustatė, kad 34 procentams visų Antarkties ledo šelfų, įskaitant 67 Antarkties pusiasalio ledo šelfus, gresia destabilizacija, jei planetos temperatūra pakils keturiais laipsniais Celsijaus.

Mokslininkai nustatė, kad didžiausia rizika yra didžiausiam Antarkties pusiasalio ledynui Larsen C. 2017 metais nuo jo atsiskyrė didžiulis ledkalnis, kuris ledyno plotą sumažino 12 proc. Shackleton, Pine Island ir Wilkins ledynams taip pat gresia pavojus dėl jų geografinės padėties ir reikšmingo numatomo nuotėkio.

Kiekvieną vasarą ledas tirpsta ant ledo šelfo paviršiaus, vanduo teka į plyšius ir kaupiasi sniego oro kišenėse, kur žiemą vėl užšąla. Tačiau tais metais, kai vasarą ištirpsta daug ledo, vanduo plyšiais ledynų paviršiuje teka, juos gilindamas ir platindamas, kol galiausiai virsta plyšiais, kurie suskaldys ledyną.

"Mes žinome, kad kai ledo šelfų paviršiuje kaupiasi ištirpęs ledas, tai gali sukelti staigų jų skilimą ir griūtį", — universiteto pranešime spaudai sakė viena tyrimo autorių meteorologė Ella Gilbert. — Numatome Antarkties ledo šelfo nuosmukį, o naujame tyrime mes naudojame naujausius modeliavimo metodus, kad atskleistume detales ir pateiktų tikslesnes prognozes".

Mokslininkai mano, kad jei vanduo reguliariai kaupiasi ant ledo šelfo paviršiaus, jis greičiausiai sugrius. Būtent taip nutiko 2002 metais "Larsen B" ledo šelfe, kuris išsiskyrė po kelių šiltų metų iš eilės. Jo žlugimas paskatino žemyninių ledynų judėjimą link jūros, kur dėl to iškrito milijardai tonų ledo.

"Ledo šelfai yra svarbūs buferiai, užkertantys kelią laisvam ledynų srautui iš sausumos į vandenyną, dėl kurio kyla jūros lygis. Jei temperatūra ir toliau kils dabartiniu greičiu, per ateinančius dešimtmečius galime prarasti daugiau Antarkties ledo šelfų nei bet kada anksčiau. Turime įsisąmoninti pasaulinės temperatūros kilimo ribojimo svarbą, jei norime išvengti blogiausio klimato kaitos poveikio", - sako dr. Gilbert.

Tegai:
Antarktida
Pagyvenęs žmogus

Mokslininkai nustatė pagrindinį ilgaamžiškumo veiksnį

(atnaujinta 10:01 2021.04.11)
Beveik dvidešimt metų autoriai rinko duomenis, o tada, naudodamiesi daugiamatiniais kiekybiniais genetiniais modeliais, analizavo ryšį tarp telomerų ilgio, jų išsaugojimo ir tolesnio gyvūnų išgyvenimo, atsižvelgiant į įvairius veiksnius

VILNIUS, balandžio 11 — Sputnik. Beveik 20 metų trukmės laukinių avių tyrimo Škotijoje rezultatai parodė, kad telomerų ilgis, kurį daugiausia lemia genetika ir paveldimumas, koreliuoja su gyvenimo trukme, o ne su jų išgyvenimu, kuris priklauso nuo gyvenimo sąlygų ir aplinkos. Straipsnis buvo paskelbtas žurnale "Proceedings of the National Academy of Sciences". 

Telomerų ilgis — chromosomų galai — laikomas svarbiu bendrosios sveikatos ar senėjimo biologiniu žymekliu. Kuo trumpesni telomerai, tuo didesnė mirties rizika — tai yra universali taisyklė visiems stuburiniams gyvūnams. Tačiau iki šiol nebuvo visiškai aišku, kas dar labiau veikia telomerus — paveldimumas ar išoriniai veiksniai.

Ugnikalnio lava
© REUTERS / Kristinn Magnusson/mbl.is

Norint išspręsti šį klausimą reikia ilgalaikių stebėjimų kelių kartų gyvenime, o tokius tyrimus žmonėms sunku atlikti. Todėl mokslininkai iš Norvegijos, Didžiosios Britanijos ir Kanados, vadovaujami Danielio Nussey iš Norvegijos mokslo ir technologijos universiteto Biologijos instituto savo stebėjimams pasirinko trumpesnio gyvenimo rūšį — uždarą Škotijos salose gyvenančių laukinių avių populiaciją.

Beveik dvidešimt metų autoriai rinko duomenis, o tada, naudodamiesi daugiamatiniais kiekybiniais genetiniais modeliais, analizavo ryšį tarp telomerų ilgio, jų išsaugojimo ir tolesnio gyvūnų išgyvenimo, atsižvelgiant į įvairius veiksnius.

Dėl to paaiškėjo, kad gyvenimo trukmė koreliuoja su telomerų ilgiu ir nekoreliuoja su jų išsaugojimu, tai yra išeikvojimo laipsniu. Šiuo atveju pirmasis parametras yra tiesiogiai susijęs su genetiniu paveldėjimu, o antrasis — su aplinkos veiksniais, tokiais kaip stresas ar mityba.

"Mes neradome jokių įrodymų, kad telomerų išsekimas yra susijęs su padidėjusia mirtingumo rizika", — rašo autoriai. "Vietoj to mes nustatėme, kad asmenų vidutinio telomerų ilgio skirtumai yra susiję su ilgesne gyvenimo trukme. Mūsų analizė rodo, kad ši koreliacija tarp vidutinio telomerų ilgio ir individualus gyvenimo laikotarpis turi genetinį pagrindą".

Autoriai mano, kad jų atradimas rodo svarbų genetikos vaidmenį kontroliuojant ilgaamžiškumą ir pažymi būtinybę tęsti tyrimus, nagrinėjant evoliucinį šios kontrolės aspektą.

Tegai:
mokslininkai, amžius
Scena, archyvinė nuotrauka

Kaune planuojama steigti pirmą šalyje scenos meno mokyklą vaikams ir jaunimui

(atnaujinta 13:03 2021.04.11)
tokią įstaigą siekiama sukurti Kaune ant esamų ir sėkmingai veikiančių pamatų, prie Kauno Miko Petrausko muzikos mokyklos prijungiant Kauno vaikų ir moksleivių laisvalaikio rūmus bei Kauno choreografijos mokyklą

VILNIUS, balandžio 12 — Sputnik. Kauno savivaldybė planuoja įsteigti iki šiol analogų Lietuvoje neturinčią scenos meno mokyklą, rašoma savivaldybės pranešime.

Tvirtą palaikymą šiam miesto siekiui išreiškė ir pripažinti kultūros srities autoritetai, pasisakantys už sistemingą bei įvairiapusišką vaikų meninių gebėjimų ugdymą, stiprinant tarpdisciplinines programas neformaliajame ugdyme.

"Nepriklausomai nuo amžiaus tarpsnio, ar tai būtų 4 metukų vaikas, ar 24 metų jaunuolis, jam privalo būti sudarytos sąlygos augti ir pažinti labai plačią kultūrinę įvairovę, kad jis taptų kūrybinga ir laisva asmenybe. Tą pasiekti galime stiprindami visas įmanomas savybes, kurių reikia XXI amžiuje – kūrybiškumą, integralumą, emocinį intelektą bei kritinį mąstymą. Kuo daugiau ir kuo plačiau visa tai vyks, tuo daugiau visko mūsų vaikai pasiims", – įžvalgomis dalijosi edukologė ir VDU Muzikos akademijos prodekanė doc. dr. Daiva Bukantaitė.

Pasak jos, Lietuvoje ir dalyje Europos sąjungos šalių vis dar labai giliai įsišaknijusi "diržo kultūra", kuri yra orientuota į stiprų profiliavimą ir "teisingų kompetencijų" ugdymą. Tai ypač stipriai jaučiama tradicinio muzikos ir šokio ugdymo kultūroje, kur vyrauja įsitikinimas, kad svarbiausios yra būtent tos savybės, iš kurių bus "valgoma duona".

Tuo tarpu laisvojo ugdymo kryptis didžiausią dėmesį skiria įvairialypėms patirtims, kadangi jos yra kiekvieno vaiko mokymosi šaltinis. Integralus ir skirtingas kompetencijas apimantis ugdymas yra būtinas vaiko kūrybiškumo skatinimui bei saviraiškai, o bendradarbiavimas su skirtingų disciplinų atstovais gerina socialinius, komunikavimo bei meno aplinkos pažinimo įgūdžius.

VDU muzikos akademijos dekanas doc. dr. Saulius Gerulis pristatytą scenos meno mokyklos idėją vadino sveikintina.

"Koncepcija per laisvą vaikų ir tėvų pasirinkimą yra tikrai viliojanti. Ji nėra siaura – turinys aprėpia daug sričių. Pavojų čia nematau. Svarbiausia pasirūpinti žmogiškaisiais faktoriais",— sako jis.

JAV, Vokietijoje ir Didžiojoje Britanijoje jau kuris laikas veikia integralios scenos menų (angl. Integrated Performing Arts) mokyklos, kurios siekia didinti akredituotų programų patrauklumą, sistemingai ir nuosekliai ugdyti prigimtinius vaikų meninius gebėjimus bei formuoti suvokimą apie skirtingų meno sričių tarpusavio sąsajas.

Užsienio praktika rodo, kad tokių mokyklų programos grindžiamos dualizmo principu: vaikai mokosi privalomųjų dalykų ir renkasi iš plataus spektro susijusių veiklų. Būtent tokią įstaigą siekiama sukurti Kaune ant esamų ir sėkmingai veikiančių pamatų, prie Kauno Miko Petrausko muzikos mokyklos prijungiant Kauno vaikų ir moksleivių laisvalaikio rūmus bei Kauno choreografijos mokyklą.

Be to, greta organizacinių darbų miestas nusiteikęs atverti turimą infrastruktūrą vaikų popamokinėms veikloms. Jie galės išbandyti atsinaujinusias legendinio „Romuvos“ kino teatro, "Girstučio" bei Kauno kultūros centro scenas, taip pat išnaudoti baigiamą rekonstruoti Kauno sporto halę. Pastaroji bus kaip tik pritaikyta neformaliajam ugdymui su multifunkcinėmis įvairaus dydžio erdvėmis.

Tegai:
neformalus ugdymas, Kaunas
Temos:
Kaunas — antroji Lietuvos sostinė