Donaldas Trampas, archyvinė nuotrauka

Vokietijos žiniasklaida pranešė, kad JAV nesilaiko sankcijų prieš Rusiją

67
(atnaujinta 14:37 2018.09.07)
Vokietijos žurnalistas teigia, kad JAV derasi su Rusijadėl kosminių technologijų įsigijimo ir tuo pačiu metu kritikuoja Europos planus bendradarbiauti su Rusija energetiniuose projektuose

VILNIUS, rugsėjo 7 — Sputnik. JAV daro didelį spaudimą Europai Rusijos sankcijų atžvilgiu, tačiau tuo pačiu metu slapta atlieka savo sandorius su Rusija, rašo Vokietijos laikraščio "Handelsblatt" žurnalistas Andre Ballin.

Jo nuomone, tai liudija JAV karinio koncerno "Orbital ATK" sandoris su Rusijos "Energomaš", per kurį Jungtinės Valstijos įsigijo keturis raketų variklius, be kurių jie nesugebėtų pristatyti krovinio į tarptautinę kosmoso stotį (TKS). Ir šiomis sąlygomis niekas neatkreipia dėmesio į tai, kad Kongresas nenustoja kritikuoti Pentagono priklausomybės nuo Rusijos kosminių technologijų.

"Šiuo atveju akivaizdu, kad komercinė nauda buvo svarbesnė už politiką, nes savo variklio sukūrimas kainuos valstijoms 3 milijardus dolerių", — pažymi Ballin.

Be to, anot žurnalisto, JAV derasi  su Rusija dėl jos šaunamųjų ginklų pirkimo. Tai susiję su pistoletais, tokiais kaip "Osa", kuriuos jau turi Arizonos valstijos policija.

Ballin teigia, kad šių ginklų gamintojui — "Techmaš" — sankcijos paskelbtos tik Europoje, tačiau Amerikos bendrovės gali bendradarbiauti su šia bendrove.

Pasak jo, JAV ginklų sandoriai su Maskva yra nepriimtini "iš principo", bet ginklų pirkimas iš Rusijos jį laužo.

"Galbūt dėl to Europa taip stipriai priešinasi Baltųjų rūmų nutarimams dėl dvišalių energetikos projektų su Rusija", — pabrėžia Ballin.

Rugpjūčio pabaigoje įsigaliojo naujas JAV sankcijų paketas. Ribojamųjų priemonių įvedimo pagrindas buvo kaltinimai neva Rusija prisidėjo prie cheminio ginklo panaudojimo Didžiojoje Britanijoje, Solsberyje.

Naujos sankcijos numato bet kokios paramos Rusijai nutraukimą  iš JAV pusės, išskyrus "skubią humanitarinę pagalbą, maistą ir kitus žemės ūkio produktus".

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pavadino naujas ribojamąsias priemones neproduktyviomis ir beprasmiškomis ir išreiškė viltį, kad JAV prieis prie išvados, kad tokia politika yra neveiksminga ir Maskva ir Vašingtonas pereis prie bendradarbiavimo įprastu režimu.

67
Tegai:
sankcijos, Europa, Rusija, JAV
Temos:
Lazda turi du galus: sankcijos Rusijai (266)
Dar šia tema
Trampas susitikimą su Putinu pavadino vienu iš geriausių gyvenime
ES planai kontroliuoti Rusijos energetinius išteklius žlugo
Koronaviruso testai

PSO įvardijo šalį, kurios reikia imti pavyzdį kovojant su koronavirusu

(atnaujinta 16:35 2020.08.03)
Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 17,8 mln. infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 686 tūkst. žmonių

VILNIUS, rugpjūčio 3 — Sputnik. PSO Nepaprastųjų ligų skyriaus techninės grupės vadovė Maria Van Kerkhove gyrė Vietnamo valdžios institucijų veiksmus kovojant su koronaviruso infekcijos plitimu ir išvadino valstybę pavyzdžiu kitoms šalims, praneša RIA Novosti.

"Jie veikia greitai ir visapusiškai, turi sistemą, kuri gali padėti suvaldyti šį protrūkį. Tai turime pamatyti visose šalyse", — spaudos konferencijos metu sakė ji, pridurdama, kad Vietnamas turi didelę patirtį kovose su infekcinėmis ligomis.

"Kaip šalis, patyrusi labai mažą naštą ir mažą mirtingumą, jie nepalieka jokių šansų [protrūkiui — Sputnik] ir daro viską, kas įmanoma, kad būtų užkirstas kelias plitimui", — teigė PSO sveikatos ekstremalių situacijų programos direktorius Maiklas Rajenas kalbėdamas apie naują koronaviruso protrūkį Vietname.

Anksčiau tapo žinoma, kad Vietnamo miesto Da Daango, kuris tapo naujojo koronaviruso plitimo Vietname židiniu, valdžia planuoja ištirti visus COVID-19 gyventojus — apie 1,1 milijono žmonių.

Penktadienį, liepos 31 dieną Vietnamas užfiksavo pirmąją koronaviruso mirtį pandemijos metu. Naujas infekcijos protrūkis prasidėjo pajūrio mieste Da Nange praėjus trims mėnesiams po to, kai šalyje buvo nustatyta ankstesnė infekcija.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 17,8 mln. infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 686 tūkst. žmonių.

Tegai:
Vietnamas, koronavirusas, Pasaulio sveikatos organizacija (PSO)
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Įvardytas koronavirusinės infekcijos atvejų skaičius pasaulyje
Lietuvos mažmeninės prekybos tinklas pasakojo, kaip karantinas paveikė ledų pardavimą
Moglino koncentracijos stovyklos aukų laidojimo vieta Pskovo srityje, archyvinė nuotrauka

Estijos baudėjas apie sušaudymus Pskove: "Neskaičiavau, kiek nužudžiau"

(atnaujinta 20:13 2020.08.03)
Šiandien Rusijos tiriamasis komitetas paskelbė, kad pradėta baudžiamoji byla dėl genocido Pskovo srityje

VILNIUS, rugpjūčio 3 — Sputnik. Jie kalinius nuvežė prie duobės, sušaudė, niekas neskaičiavo lavonų, vėliau gėrė degtinę — šitaip atsainiai kalbėjo apie savo nusikaltimus buvęs Estijos baudėjas Didžiojo Tėvynės karo metais tarnavęs Pskovo regione.

Šiuos ir kitus okupuotos teritorijos gyvenimo faktus galima sužinoti iš FSB Pskovo srities direkcijos išslaptintos archyvinės medžiagos, kurią apžvelgė RIA Novosti.

Kalbame apie estų Arnoldo Weedlerio, kuris tarnavo sargybiniu Vokietijos SD saugumo tarnybos būstinėje, o vėliau — Moglino koncentracijos stovykloje, tardymo protokolą, taip pat sovietų civilių ir karo belaisvių mirties bausmės atlikimo ir lavonų deginimo vietų patikrinimo protokolo kopiją netoli Androchnovo kaimo.

Šiandien Rusijos tiriamasis komitetas paskelbė, kad pradėta baudžiamoji byla dėl genocido Pskovo srityje.

Sušaudymų "debiutas"

Kaip tardymo metu sakė Weedleris, pirmą kartą jis dalyvavo vykdant mirties bausmę kaliniams 1942 metų Rudenį, kai tarnavo nacių okupuotame Pskove, saugodamas SD būstinę.

"Iš rūsių  mes paėmėme apie 15 kalinių, pasodinome juos į mašiną ir nuvažiavome į kalėjimą. Ten jie taip pat paėmė 30-35 žmones. Jie taip pat buvo susodinti į mašiną. Iš viso buvo du automobiliai. Kaliniai buvo visi vyrai, visi civiliai", — prisiminė Weedleris.

Anot jo, atvykus į egzekucijos vietą, kaliniai buvo suskirstyti į penkias ar šešias grupes.

"Viena grupė po kitos buvo atvežtos prie duobės ir sušaudytos, — sakė baudėjas. "Aš, visi sargybiniai, kurie lydėjo kalinius, šaudėme ... Nė vienas iš jų nepabėgo", — pridūrė Weedleris.

Žudymai be skaičiaus

1943 metų pavasarį Weedleris kartu su kitais estais buvo perkeltas sargybiniu į Moglino stovyklą, kur jis taip pat dalyvavo masinėse egzekucijose.

"Moglino stovykloje mes jau vilkėjome vokišką uniformą, kurią gavome Pskove. Ją puošė tas pats herbas — kaukolė ir kaulai, ant rankovės — raidės SD", — prisiminė Weedleris. Stovyklos viršininkas buvo estas Tornas, vėliau jis buvo surastas KGB, nuteistas ir sušaudytas.

"Maždaug 1943 m. Liepos – rugpjūčio mėn. Aš lydėjau didelę kalinių grupę, kuri turėjo būti sušaudytas", — sakė Weedleris. — 1943 metų liepos mėnesį žmonės iš Moglino stovyklos buvo pakrauti į keturis ar penkis automobilius, tiksliai nepamenu. Tai buvo didelė grupė, maždaug šimtas, jei ne daugiau. Žmonės buvo skirtingų tautybių, tarp jų buvo vaikai, moterys ... Vietoje kaliniai vėl buvo padalinti į grupes, išrengti, nuvežti prie duobės  ir sušaudyti, suaugusieji ir vaikai", — pasakojo baudėjas.

Baudėjai nesivargino skaičiuoti aukų. "Aš taip pat šaudžiau, kiek nužudžiau, neskaičiavau. Visi šaudė, bet niekas neskaičiavo", — pridūrė Weedleris.

Grįžę į stovyklą, mirties bausmės vykdytojai sulaukė nacių lyderių padrąsinimo. "Po egzekucijos jie visus užkasdavo, grįždavo į stovyklą ir gydėsi degtine", — prisiminė Weedleris.

Anot jo, tame egzekucijoje dalyvavo visi stovyklos sargybiniai. Tarp jų Weedleris prisiminė estus Luuką, Krispiną, Purkuu. Po kurio laiko buvo išvežta 50–60 žmonių grupė, sakė Weedleris.

"Jie sakė, kad tai yra žydai. Juos atvežė į tą pačią vietą, kur ir anksčiau buvo šaudomi žmonės. Visi buvo sušaudyti", — pridūrė jis. Tarp  egzekucijoje dalyvavusiųjų Weedleris  įvardijo estus Lepmets ir Oisel.

Kaip ir kitus baudėjus, Weedlerį po karo rado KGB. Už savo nusikaltimus jis buvo sušaudytas pagal teismo nuosprendį.

Žiaurumų pėdsakai už spygliuotos vielos

Bendras Hitlerio baudėjų ir jų bendrininkų žiaurumų Pskovo srityje vaizdas papildytas 1945 metų gegužės mėn. įvykdytų egzekucijų ir civilių tarybinių piliečių ir karo belaisvių kūnų, esančių netoli Androkhnovo kaimo, mirties bausmės vykdymo ir deginimo vietų tikrinimo rezultatais.

"Patikrinimo metu buvo nustatyta: 20 metrų (nuo) pietinės Androknovo kaimo pusės ir 500 metrų nuo greitkelio, einančio (kryptimi) Leningradas — Pskovas, ir 800 metrų atstumu nuo odos ir žaliavų sandėlio miške, buvo aptikta kapavietė, kur buvo įvykdytos mirties bausmės. 50 metrų skersmens teritorija, apjuosta spygliuota viela", — rašoma šio baisaus radinio vietos apžiūros protokolo tekste.

Kaltinamasis Eduardas Tornas rodo žudynių vietas
© Photo : Предоставлено Управлением ФСБ по Псковской области

Odos žaliavų sandėlio teritorijoje taip pat buvo rasta dvi karo belaisvių mirties bausmės vykdymo ir laidojimo vietos. Be to, visai netoli sandėlio, kaimo kelio pusėje, buvo aptiktos dar trys egzekucijų ir pagrobtų Raudonosios armijos karių palaidojimo vietos, o kiekvienoje iš šių trijų vietų, matyt, buvo kelios dešimtys lavonų.

Be to, dar dešimt mirties bausmės vykdymo ir belaisvių laidojimo vietų buvo rasta toliau Androknovo kryptimi. Galiausiai vakarinėje kaimo pusėje buvo rasta daug pelenų nio sudegusių lavonų.

Anksčiau RIA Novosti taip pat susipažino su 1966–1967 m. Estų Johanneso Ohvrilo ir Viktoro Teinbaso, tarnavusio sargybiniais Moglino koncentracijos stovykloje, ir kitų liudytojų kelių puslapių tardymo protokolais. Tardymų metu nusikaltėliai papasakojo, kaip jie prisidėjo prie Pskovo krašto civilių naikinimo, taip pat įvardijo kitų Estijos bausmių vykdytojų pavardes ir išsamiai aprašė, kaip naciai vykdė koncentracijos stovyklos kalinius.

Moglino koncentracijos stovyklą naciai įsteigė netrukus po Pskovo okupacijos 1941 metais. Iš pradžių Moglino "mirties fabrike" buvo laikomi sovietų karo belaisviai, kurie, vokiečių kulkosvaidžių lydimi, remontavo kelią Ryga – Pskovas. Remiantis vietos gyventojų prisiminimais, iš 280 karių per kelis mėnesius išgyveno ne daugiau kaip 30.

Nuo 1942 metų kovo į stovyklą taip pat buvo vežami civiliai gyventojai, vaikai. Vieta tapo žinoma kaip nepatikimų asmenų išsiuntimo stovykla. Ją tiesiogiai kontroliavo Estijos saugumo policijos Pskovo išorinis skyrius ir SD. Pagal nacių vadovybės planus dalis regiono po Antrojo pasaulinio karo buvo planuojama perkelti į Estiją, todėl Estijos baudžiamosios pajėgos aktyviai dalyvavo okupuotame Pskovo regione. Istorikai mano, kad šioje stovykloje nuo 1941 iki 1944 metų galėjo žūti apie 3 tūkst. žmonių.

Tegai:
Didysis Tėvynės karas, Rusija
Šventasis Jonas Marija Vianėjus, archyvinė nuotrauka

Kokia šiandien diena: rugpjūčio 4-osios šventės

(atnaujinta 16:52 2020.08.03)
Nuo šios dienos iki metų galo lieka 149 dienos, katalikai šią dieną mini šventąjį Joną Mariją Vianėjų

Rugpjūčio 4 yra 216-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, šiais keliamaisiais metais — 217-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 149 dienos.

Rugpjūčio 4 dieną, liturginis kalendorius mini šventąjį Joną Mariją Vianėjų — didį kunigą, uolų sielų ganytoją ir nuodėmklausį.

Šv. Jonas Marija Vianėjus (1786–1859), kunigas. Daugiau nei keturiasdešimt metų nuostabiai administravo pavestąją Arso (Prancūzijoje) parapiją, uoliai sakydamas pamokslus, melsdamasis ir atgailaudamas, kasdien katechizuodamas vaikus ir suaugusiuosius, sutaikydamas nusidėjėlius su Dievu karšta meile artimui, kurios semdavosi iš Eucharistijos kaip iš šaltinio. Ta veikla taip iškilo, kad jo patarimai plačiai pasklido ir daugybę žmonių atvedė prie Dievo.

Fi­ziš­kai iš­se­kęs jis mi­rė 1859 metų rug­pjū­čio 4 dieną bū­da­mas sep­ty­nias­de­šimt tre­jų me­tų. 1925 me­tais Pi­jus XI jį pa­skel­bė šven­tuo­ju, o 1929 me­tais — visų pasaulio klebonų ypatinguoju globėju.

Ši diena istorijoje

1392 metų rugpjūčio 4 dieną Ostrove (Lenkijos ir Lietuvos pasienyje) Vytautas sudarė sutartį su Jogaila, pagal kurią gavo Trakų kunigaikštystę ir tapo faktišku Lietuvos valdovu.

Šią dieną 1873 metais gimė Alfonsas Petrulis, kunigas, politinis veikėjas, 1918 metų vasario 16 dieną Lietuvos Nepriklausomybės akto signataras. Mirė 1928 metais.

O 2014 metais šią dieną švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis pasirašė įsakymą, kuriuo nuo 2016-ųjų įvedamas privalomas matematikos egzaminas visiems abiturientams, siekiantiems studijuoti aukštosiose mokyklose valstybės finansuojamose vietose.

1900 metų rugpjūčio 4 dieną mirė rusų tapytojas peizažistas Isaac Levitan (Isakas Levitanas). Jis sukūrė daugiau kaip 1000 tapybos darbų, akvarelių, pastelių, iliustracijų, piešinių. Gimė 1860 metais Kybartuose, neturtingų žydų šeimoje.

Savo vardadienius šią dieną švenčia Domantas, Domas, Dominyka, Dominykas, Domitas, Gerimantas, Gerimantė, Gerutė, Gerutis, Irta, Irtautas, Irtautė, Milgeda, Milgedas, Milgedė, Milgeidas, Milgeidė.

Tegai:
Lietuva, šventės, šventė