Nord Stream-2, archyvinė nuotrauka

Švedija pripažino, kad negali sustabdyti "Nord Stream-2"

45
(atnaujinta 12:53 2018.09.11)
Švedijos ambasadorius Maskvoje teigia, kad jo šalis puikiai supranta, jog negali sustabdyti projekto, tačiau susirūpinimą politikams kelia Rusijos veikla šalia valstybės sienų

VILNIUS, rugsėjo 11 - Sputnik. Švedijos politinių partijų pareiškimai apie ketinimą sustabdyti Rusijos projektą "Nord Stream-2" negali paveikti jo įgyvendinimo, sakė interviu RIA Novosti Švedijos ambasadorius Maskvoje Peteris Eriksonas.

"Tuos leidimus, kurie buvo reikalingi "Nord Stream-2", Švedija išdavė. Kadangi tai netaikoma teritoriniams vandenims, tai nėra galimybės sustabdyti projektą. Taip, visos Švedijos politinės partijos sakė, kad jos ne visai gerai jį (projektą — Sputnik) vertina, tačiau mes niekaip negalime priešintis", — sakė jis.

Eriksonas taip pat pabrėžė, kad Stokholmas jau negali atšaukti sprendimo tiesti dujotiekį Švedijos ekonominės zonos tarptautiniuose vandenyse.

"Pagal tarptautinę teisę mes galime tik pasmerkti projektą dėl to, kaip jis galėtų paveikti aplinką. Bet mes negalime reikalauti, kad jis nebūtų statomas. Bendrovei pavyko parodyti Švedijos valdžiai, kad projektas nekelia žalos aplinkai", — pridūrė ambasadorius.

Švedijos radijo duomenimis, kelios parlamentinės partijos kritiškai vertina "Nord Stream-2" ir norėtų sustabdyti šį projektą.

Parlamentarai mano, kad dujotiekio statyba neatitinka ES ketinimų padidinti švarios atsinaujinančios energijos dalį, be to, jie nenorėtų, kad Rusija veiktų šalia jų valstybės sienų dėl saugumo.

"Nord Stream-2"

Projektas "Nord Stream-2" numato dviejų dujotiekio linijų, kurių bendras pajėgumas sieks 55 milijardus kubinių metrų dujų per metus ir apims teritoriją nuo Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą iki Vokietijos, statybas.

Jis kirs šių Baltijos jūros regiono valstybių — Rusijos, Suomijos, Švedijos, Danijos ir Vokietijos — teritorinius vandenis ir išskirtines ekonomines zonas.  
"Nord Stream 2 AG", "Nord Stream-2" operatoriui, leidimus statyti dujotiekį išdavė visos valstybes, išskyrus Daniją.

Vienintelis "Nord Stream-2 AG" akcininkas yra "Gazprom". Europos partneriai — "Shell", "OMV", "Engie", "Uniper" ir "Wintershall" — įsipareigojo finansuoti 50 proc. "Nord Stream-2", t.y. 950 milijonų eurų kiekviena. "Gazprom" suteiks kitą dalį lėšų — 4,75 mlrd. eurų.

Šiaurės srautas-2
© Sputnik /
"Šiaurės srautas-2"
45
Tegai:
Švedija, Nord Stream-2
Dar šia tema
Švedija pritarė "Nord Stream-2" statyboms
Didžiausias "Nord Stream-2" partneris gali palikti projektą dėl JAV sankcijų
ES planai kontroliuoti Rusijos energetinius išteklius žlugo
Vėliavų alėja prie JT pastato Ženevoje.

JT: pandemija atskleidė didėjančią nelygybę

(atnaujinta 17:24 2020.06.02)
Pabrėžiama, kad pastangos kovoti su COVID-19 ir sveikimo procesu bus sėkmingos tik tuo atveju, jei bus apsaugotos visų žmonių teisės į gyvybę ir sveikatą be jokios diskriminacijos

VILNIUS, birželio 2 — Sputnik. COVID-19 pandemija atskleidė didėjančią rasinę ir etninę nelygybę, kurią reikia spręsti, teigiama JT vyriausiosios žmogaus teisių komisarės Mišelės Bašelės antradienio pranešime, praneša RIA Novosti.

"Duomenys mums sako apie pražūtingą COVID-19 poveikį Afrikos kilmės žmonėms ir etninėms mažumoms kai kuriose šalyse, įskaitant Braziliją, Prancūziją, JK ir JAV. Manome, kad panašios tendencijos vyksta ir kitose šalyse, bet mes negalime pasakyti turbūt turint omenyje, kad duomenys apie rasinę ir etninę kilmę tiesiog nėra renkami ir nepranešami", — sakė ji.

OHCHR duomenimis, Brazilijos San Paulo valstijoje žmonių, kurių odos spalva skiriasi nuo COVID-19, mirties tikimybė yra 62% didesnė nei baltųjų. Prancūzijos Saint-Denis departamente, kuriame gyvena daug mažumų, taip pat pranešama apie didesnį mirčių skaičių. Jungtinėse Valstijose afroamerikiečių mirštamumas nuo COVID-19 yra daugiau nei dvigubai didesnis nei kitų rasinių grupių. Panašūs duomenys rodo JK.

Protestai JAV
© Sputnik / Артур Габдрахманов

Ši padėtis, pasak Bašelės, yra daugelio susijusių veiksnių, įskaitant diskriminaciją ir galimybę naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, ekonominė nelygybė, per didelis gyventojų skaičius gyvenamosiose vietose ir šališkumas teikiant medicininę priežiūrą, rezultatas.

Asmenys, priklausantys rasinėms ir etninėms mažumoms, taip pat dažniau įdarbinami padidintos rizikos, įskaitant transportą, sveikatos priežiūros ir patalpų valymo srityse.

"Šis virusas atskleidžia nelygybę, kuri per ilgai buvo ignoruojama. JAV protestuose, kuriuos išprovokavo George'o Floydo nužudymas, rodomas ne tik policijos smurtas prieš skirtingos odos spalvos žmones, bet ir sveikatos, švietimo, užimtumo ir rasinės diskriminacijos skirtumai. Problemos didesniu ar mažesniu mastu atsispindi daugelyje kitų šalių, kuriose afrikiečių kilmės žmonės ir kitos rasinės mažumos patiria stipriai paplitusią diskriminacijos formą", — sakė ji.

Šiuo atžvilgiu OHCHR vadovė paragino valstybes persvarstyti savo politiką ir teikti prioritetą rasių ir etninių mažumų sveikatos priežiūros paslaugų teikimui.

Anot jos, pastangos kovoti su COVID-19 ir sveikimo procesu bus sėkmingos tik tuo atveju, jei bus apsaugotos visų žmonių teisės į gyvybę ir sveikatą be jokios diskriminacijos.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 6,1 mln. infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 373 tūkst. žmonių.

Tegai:
rasizmas, protestai, koronavirusas, JTO Žmogaus teisių taryba
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Protestai JAV: kaip amerikiečiai bando primesti kaltę Rusijai
Peskovas pakomentavo riaušes JAV
Vėl rusai. Kam naudinga kaltinti Maskvą dėl riaušių Amerikoje
Kremlius, archyvinė nuotrauka

Rusijoje įvardytos branduolinio atgrasymo politikos sąlygos

(atnaujinta 18:49 2020.06.02)
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį patvirtino valstybinę branduolinio atgrasymo politiką

VILNIUS, birželio 2 — Sputnik.  Rusijos branduolinio atgrasymo politikos pagrindai gali būti patikslinti atsižvelgiant į išorinius ir vidinius veiksnius; atitinkamas nutarimas skelbiamas oficialiame teisinės informacijos interneto portale.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį patvirtino valstybinę branduolinio atgrasymo politiką.

"Šie pagrindai gali būti patikslinti atsižvelgiant į išorinius ir vidinius veiksnius, turinčius įtakos gynybos teikimui", — rašoma dokumente.

Dokumente pabrėžiama, kad Rusija gali imtis branduolinio ginklo, jei įvyktų ataka, dėl kurios gali sutrikti branduolinių pajėgų valdymas.

Nurodyta, kad  Rusijos Federacija gali panaudoti branduolinį ginklą dėl priešo poveikio Rusijos Federacijos valstybei ar kariniams objektams, kurių išvedimas iš rikiuotės sukels branduolinių pajėgų atsakomuosius veiksmus.

Pagrindiniais pavojais Rusijai įvardyta padėtis, kai šalys turi branduolinius ir kitus masinio naikinimo ginklus; vyksta nekontroliuojamas branduolinių ginklų platinimas; branduolinio ginklo dislokavimas ne branduolinių valstybių teritorijoje; naikinančių ginklų dislokavimas kitose šalyse; priešraketinės gynybos ir kovinių sistemų dislokavimas kosmose; karinių pajėgų sutelkimas prie Rusijos sienų.

Tegai:
branduolinis ginklas, Rusija