Vladimiras Putinas Rytų ekonomikos forume, archyvinė nuotrauka.

Putinas pasiūlė pasirašyti taikos sutartį su Japonija

59
(atnaujinta 11:35 2018.09.12)
Daugelį metų santykiai tarp Rusijos ir Japonijos įtempti dėl to, kad nesudaryta taikos sutartis

VILNIUS, rugsėjo 12 — Sputnik. Vladimiras Putinas plenarinėje sesijoje "Tolimieji Rytai: plėtojant galimybių ribas" Rytų ekonomikos forumo  metu pasiūlė sudaryti taikos sutartį tarp Rusijos ir Japonijos, praneša RIA Novosti.

"Septyniasdešimt metų vedame derybas. Shindzo pasakė:" Keiskime požiūrį". Keiskime. Man kilo mintis: pasirašykime taikos sutartį — ne dabar, bet iki metų pabaigos — be jokių išankstinių sąlygų", — sakė Rusijos vadovas .

Rusijos ir Japonijos santykiai

Daugelį metų santykiai tarp Rusijos ir Japonijos įtempti dėl to, kad nesudaryta taikos sutartis.

Japonija pretenduoja į Kunaširo, Šikotano, Iturupo ir Habomai salas remdamasi dvišaliu 1855 metų Prekybos ir sienų traktatu. Tokijas salų sugrąžinimą iškėlė kaip taikos sutarties su Rusija, kuri po Antrojo pasaulinio karo pabaigos niekada nebuvo pasirašyta, sąlygą.

1956 metais TSRS ir Japonija pasirašė bendrą deklaraciją, kurioje Maskva sutiko apsvarstyti galimybę perduoti Japonijai Habomai ir Šikotaną pasirašius taikos sutartį, Kunaširo ir Iturupo klausimas nebuvo iškeltas. TSRS tikėjosi, kad dokumentas nutrauks ginčą, tačiau Japonija laikė dokumentą tik dalimi problemos sprendimo. Vėlesnės derybos buvo bevaisės.

Maskva laikosi pozicijos, kad Pietų Kurilų salos įėjo į  TSRS sudėtį po Antrojo pasaulinio karo ir Rusijos suverenitetas  atitinkantis tarptautinės teisės normas yra neginčytinas.

Rugsėjo 11-13 dienomis Rusijos  Tolimųjų Rytų federaliniame universitete vyksta ketvirtasis Rytų ekonomikos forumas. MIA "Russia segodnia" yra generalinė renginio informacijos partnerė.

59
Tegai:
dvišaliai santykiai, Japonija, Rusija
Dar šia tema
Trampas susitikimą su Putinu pavadino vienu iš geriausių gyvenime
"CNN galvoje tik Putinas": RT išjuokė kolegas dėl klaidos
Videofaktas: kaip Putinas ir Xi Jinping paruošė blynus su ikrais
Vyriškis su kauke, archyvinė nuotrauka

Vokietija nori įsteigti "kalėjimą" karantino pažeidėjams

(atnaujinta 23:09 2021.01.15)
Kokios bus apgyvendinimo naujojoje įstaigoje sąlygos ir kaina, nepranešama. Tačiau teritorija yra aptverta, ją stebės policija

VILNIUS, sausio 15 — Sputnik. Saksonijos federalinė žemė ruošiasi sukurti įstaigą "priverstiniam apgyvendinimui" tiems, kurie ne kartą buvo sučiupti už koronaviruso karantino pažeidimus, rašo leidinys Bild.

Šiems tikslams planuojama įrengti pirminį pabėgėlių priėmimo centrą Drezdene, pastatytą 2017 metais. Kaip rašė bulvarinis leidinys, 2020 metų pavasarį Saksonijos sveikatos apsaugos ministrė Petra Köpping pasiūlė karantino pažeidėjus siųsti į psichiatrijos ligonines. Šių planų atsisakyta, kaip ir idėjų juos apgyvendinti viešbučiuose ar ligoninėse.

Kokios bus apgyvendinimo naujojoje įstaigoje sąlygos ir kaina, nepranešama. Tačiau teritorija yra aptverta, ją stebės policija.

Socialinės apsaugos ministerija patvirtino planus įrengti centrą. Tuo tarpu "priverstinis apgyvendinimas" gali kelti grėsmę pakartotinai nusikaltimus padariusiems žmonėms.

"Procedūra yra laipsniška: nuolatinis siūlymas, bauda, ​​teismo nutartis", — sakė jie.

Sveikatos apsaugos ministerija turi pateikti prašymą teismui. Iki šiol Saksonijoje nebuvo tokių precedentų, tačiau valdžia nori ruoštis.

Vokietijoje nustatyta 2 000 958 naujo tipo koronaviruso užkrato atvejai, rodo Roberto Kocho instituto, kuris yra Vokietijos sveikatos apsaugos ministerijos dalis ir tvarko statistinius duomenis apie COVID-19 paplitimą šalyje, duomenys.

Rekomendacijos, kaip saugotis nuo koronaviruso infekcijos
© Sputnik
Rekomendacijos, kaip saugotis nuo koronaviruso infekcijos

 

Tegai:
karantinas, ribojimas, koronavirusas
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
FNTT pareigūnai tikrins karantino režimo reikalavimų laikymąsi
Apklausa rodo, kad per antrą karantiną būsto kainų lūkesčiai nemažėja
Socialdemokratai ragino kuo greičiau persvarstyti dalį karantino draudimų
Dujotiekis, archyvinė nuotrauka

Pernai Baltijos šalims buvo perduota rekordiškai daug dujų

(atnaujinta 23:00 2021.01.15)
Išskirtinius dujų perdavimo rezultatus iš esmės lėmė itin palankios dujų kainos ir ypač konkurencingas SGD kainų lygis

VILNIUS, sausio 15 — Sputnik. Lietuvos dujų perdavimo sistemos operatorius "Amber Grid" 2020 metais Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Suomijos vartotojams transportavo 33 teravatvalandes (TWh) gamtinių dujų, praneša bendrovės spaudos tarnyba.

Nepaisant pernai metų šiltesnių žiemos orų, 2020 metais buvo perduota 12 proc. daugiau gamtinių dujų, palyginti su 2019 metais, kai šio regiono poreikiams buvo transportuota 29,5 TWh kuro.

Tuo tarpu dujų transportavimas per Lietuvą į Kaliningrado sritį 2020 metais sudarė 24,9 TWh ir buvo 4,2 proc. mažesnis nei 2019 metais, kai į Kaliningradą buvo perduota 26 TWh gamtinių dujų. 

Iš viso per metus "Amber Grid" valdoma Lietuvos dujų perdavimo sistema buvo transportuotas itin didelis 58 TWh dujų kiekis.

"Išskirtinius dujų perdavimo rezultatus iš esmės lėmė itin palankios dujų kainos ir ypač konkurencingas SGD kainų lygis, jų ženklus transportavimas Baltijos šalims ir Suomijai bei išaugęs dujų suvartojimas Lietuvoje dėl didesnės elektros gamybos. Tai skatino rinkos dalyvius naudotis sukurta Lietuvos dujų infrastruktūra, lanksčiomis paslaugomis ir 16 proc. mažesne nei 2019 m. dujų perdavimo kaina", — sako "Amber Grid" generalinis direktorius Nemunas Biknius.

Dujų tranzitas į Latviją per Lietuvos dujų perdavimo infrastruktūrą Baltijos šalių ir Suomijos poreikiams bei dujų saugojimui Latvijos Inčiukalnio dujų saugykloje išaugo iki 8 TWh per metus. Tai — 33 proc. daugiau nei 2019 metais ir didžiausias istorijoje perduotas dujų kiekis Latvijos kryptimi, pažymi bendrovė. Tikėtina, tam turėjo įtakos ir nuo 2020 metų pradžios veikianti dujų perdavimo jungtis tarp Estijos ir Suomijos. 

Dėl suskystintų gamtinių dujų konkurencingumo rinkoje, didelis buvo ir dujų transportavimas per Klaipėdos SGD terminalą. 2020 metais, kaip ir 2019 metais dujų importas per SGD terminalą sudarė 65 proc. (21,9 TWh) viso per Lietuvą į ES dujų rinką patiekto dujų kiekio. 2018 metais šis rodiklis siekė 35 proc. 

Dujų vartojimas Lietuvoje

Per metus toliau augo dujų vartojimas Lietuvoje.  2020 metais šalyje buvo suvartota 25,1 TWh dujų arba 7 proc. daugiau nei 2019-aisiais, kai buvo fiksuojamas 5 proc. dujų vartojimo augimas. 

Dėl palankių kainų pasaulio rinkose dujas kaip kurą vėl pradėjus naudoti Lietuvos elektros gamybos sektoriuje, pernai šalyje buvo suvartotas didžiausias dujų kiekis per pastaruosius penkerius metus.

Dujos į Lietuvą bei kaimyninėms Baltijos šalims ir Suomijai tiekiamos per Klaipėdos SGD terminalą bei dujotiekiais iš Rusijos per Baltarusiją ir Latviją. Iš Latvijos taip pat dažniausiai šaltuoju metų laiku gaunamos dujos iš Inčiukalnio požeminės dujų saugyklos.

Tegai:
SGD, Baltijos šalys
Dar šia tema
Laivas "Fortūna" išvyko iš Vismaro "Nord Stream-2" tiesti
Ekspertas papasakojo, kada galima tikėtis BelAE pramoninės eksploatacijos pradžios
Žiniasklaida paskelbė "Nord Stream-2" statybų užbaigimo datą
Vaikas mokosi prie kompiuterio, archyvinė nuotrauka

Vaikams sunkumų patiriančių šeimų siūloma leisti mokytis mokyklose

(atnaujinta 23:11 2021.01.15)
Tai būtų aktualu vaikams, gyvenantiems šeimose, kurios neturi pakankamai lėšų, socialinių įgūdžių ar motyvų tam, kad vaikams sudarytų tinkamas ugdymuisi namuose sąlygas

VILNIUS, sausio 15 — Sputnik. Vyriausybei siūloma vaikams, kurie patiria sunkumų nuotolinio mokymo metu, sudaryti sąlygas mokytis nuotoliniu būdu pačiose mokyklose, praneša Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.

Tokią rekomendaciją pateikė Patariamoji ekspertų taryba prie Vyriausybės.

Ekspertų tarybos teigimu, tai būtų aktualu vaikams, gyvenantiems šeimose, kurios neturi pakankamai lėšų, socialinių įgūdžių ar motyvų tam, kad vaikams sudarytų tinkamas ugdymuisi namuose sąlygas.

Savivaldybių administracijos organizuotų, kad tokiems vaikams, kurie neturi sąlygų mokytis namuose arba kuriems dėl kitų priežasčių reikalinga kita pagalba, būtų užtikrintas nuotolinis ugdymas, priežiūra ir maitinimas švietimo įstaigose.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija jau įtraukė šią priemonę į rengiamą pagalbos priemonių paketą, skirtą kompensuoti per pandemiją patirtus mokymosi praradimus.

Šiuo metu bendrojo ugdymo  programose dalyvaujantiems mokiniams ugdymas yra organizuojamas nuotoliniu būdu, išskyrus specialiosiose mokyklose ir bendrojo ugdymo mokyklų specialiosiose klasėse ugdomus mokinius, pirminiame profesiniam mokyme, vykdomam kartu su socialinių įgūdžių programa, besimokančius mokinius. 

Taip pat išimti taikoma pradinio ugdymo programos vaikus, kuriems savivaldybių administracijos užtikrina vaikų nuotolinį ugdymą, priežiūrą ir maitinimą įstaigose, kai tėvai privalo darbą atlikti darbo vietoje ir negali užtikrinti vaikų priežiūros namuose.

Jei Vyriausybė ekspertų siūlymui pritars, šis pakeitimas įsigaliotų nuo sausio 20 dienos.

Mokiniams reikia mokymosi pagalbos

Ministerija atliko bendrojo ugdymo mokyklų mokinių apklausą, kurios metu paaiškėjo, kad apie 25 tūkst. mokinių reikalinga mokymosi pagalba: papildomai konsultuoti, aprūpinti kompiuterine įranga, užtikrinti interneto ryšį, stiprinti motyvaciją. Maždaug pusei šių mokinių yra skirtas nemokamas maitinimas, o šeimos gauna socialinę paramą.

Paaiškėjo, kad pusei šių mokinių reikalingos papildomos įvairių dalykų konsultacijos. Maždaug tiek pat turi problemų su kompiuterine įranga ir interneto ryšiu. 

Ketvirtadalis šių mokinių neturi motyvacijos mokytis, o kas dešimto vaiko tėvai iš viso nebendrauja su mokykla.

Tegai:
mokykla, vaikai
Dar šia tema
Planuojate sportuoti mokyklos aikštyne? Nepamirškite taisyklių
Po Naujųjų metų mokyklos toliau dirbs nuotoliniu būdu