Petro Porošenko, archyvinė nuotrauka.

Porošenko pateikė pajamų ataskaitą

30
(atnaujinta 15:31 2018.09.13)
Ukrainoje nuo 2016 metų rugsėjo 1 dienos aktyvuota pareigūnų pajamų elektroninio deklaravimo sistema, pateikus klaidingą informaciją, taikoma administracinė ir baudžiamoji atsakomybė

VILNIUS, rugsėjo 13 — Sputnik. Ukrainos prezidentas Petro Porošenko rugsėjo mėnesį uždeklaravo apie 48 tūkstančių dolerių pajamų, gautų iš palūkanų, kurias jis gavo iš investicijų į "Tarptautinį investicijų banką", rašo RIA Novosti su nuoroda į  deklaracijų registravimo centro svetainę.

Rugsėjį pateiktoje deklaracijoje Porošenko nurodė, kad gavo  apie 1,35 mln. grivinų (apie 48 tūkstančius dolerių) iš investicijų į "Tarptautinį investicijų banką" palūkanų.
Ankstesniame pranešime, pateiktame rugpjūčio pabaigoje, prezidentas sakė, kad gavo 31,7 mln. grivinų (1,13 mln. dolerių) dividendų.

Ukrainoje nuo 2016 metų rugsėjo 1 dienos aktyvuota pareigūnų pajamų elektroninio deklaravimo sistema. Pateikus klaidingą informaciją, taikoma administracinė ir baudžiamoji atsakomybė.

2017 metais Porošenko uždeklaravo 16 mln. 303 tūkst. 874 grivinų (apie 580 tūkstančių dolerių) pajamų. Ukrainos ministras pirmininkas Vladimiras Groismanas nurodė 2017 metais gavęs  apie 650 tūkst. dolerių pajamų.

Pasak Ukrainos žurnalo  "Focus" TOP-100 turtingiausių ukrainiečių 2017 metais įvertinimą, kas penktas Ukrainiečių oligarchas "nusigyveno", įskaitant Porošenko. Visų pirma, Porošenko įmonių, kurioms priklauso "Roshen" ir "Ukrprominvest-Agro", kapitalas sumažėjo nuo 589 iki 542 milijonų dolerių.
Porošenko, kuris valdo ir konditerijos korporaciją "Roshen", anksčiau pareiškė, kad jo asmeninis kapitalas per prezidentavimo laikotarpį gerokai sumažėjo, o gyvenimas valstybės vadovo poste  tikrai "nesaldus".

30
Tegai:
deklaravimas, pajamos
Dar šia tema
Radoje įvardintas pagrindinis Vakarų reikalavimas Ukrainai
Porošenko ketina Rusijai pateikti dar vieną ieškinį
Porošenko skundžiasi, kad Ukrainos politikai palaiko Putiną
Vakcinacija nuo COVID-19

Estijoje nustatyta beveik 200 naujų šalutinių poveikių po vakcinacijos

(atnaujinta 11:54 2021.04.13)
Daugiau nei dešimt atvejų buvo sunkūs. Daugiausia skundų gauta dėl "AstraZeneca" pagamintos vakcinos

VILNIUS, balandžio 13 — Sputnik. Praėjusią savaitę Estijos gydytojai užregistravo 191 pranešimą apie šalutinus poveikius pasiskiepijus nuo koronaviruso, iš jų 14 buvo priskirti sunkiems, pirmadienį pranešė šalies sveikatos departamento spaudos tarnyba.

"Praėjusią savaitę buvo pranešta apie 191 nepageidaujamą reakciją į vakcinas nuo COVID-19, iš jų 14 buvo sunkios. Dėl "AstraZeneca" gauti 148 pranešimai, "Pfizer ir BioNTech" — 36 pranešimai ir dar septynis dėl "Moderna" vakcina. Aštuoni pranešimai apie sunkius šalutinius poveikius susiję su "AstraZeneca" vakcina, keturi — su "Pfizer ir BioNTech" ir dvi — su "Moderna", — rašoma pranešime.

Sveikatos departamento duomenimis, Estijoje vakcinacija nuo koronaviruso prasidėjo gruodžio 27 dieną, iki šiandienos "Pfizer ir BioNtech", "Moderna" ir "AstraZeneca" paskiepyti 259 346 žmonės arba 19,5 proc. šalies gyventojų.

Per šį laikotarpį gauti 3 268 pranešimai apie šalutinį poveikį, tai yra, po vakcinos skundai pasireiškė 0,98 proc. atevjų. Iš jų 2 273 pranešimai buvo susiję su "AstraZeneca" vakcina, "Pfizer ir BioNTech" — 942, "Moderna" — 53.

COVID-19 vakcinų palyginimas
© Sputnik
COVID-19 vakcinų palyginimas
Tegai:
šalutinis poveikis, vakcina, koronavirusas, Estija
Temos:
Koronaviruso pandemija Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Prancūzija tapo labiausiai užkrėsta COVID-19 šalimi Europoje
SAM papasakojo apie šalutinius COVID-19 vakcinų poveikius
PSO paragino stebėti šalutinius "Johnson&Johnson" vakcinos padarinius
Megan Markl

Paaiškėjo, kodėl Megan Markl nepanoro atsisveikinti su princu Filipu

(atnaujinta 12:36 2021.04.13)
Paaiškėjo, kad gydytojų draudimai iki antrojo vaiko gimimo yra tik patogus pasiteisinimas atsisakyti atvykti į Didžiąją Britaniją

VILNIUS, balandžio 13 — Sputnik. Tikroji priežastis, kodėl princo Hario žmona Megan Markl atsisakė atvykti į princo Filipo laidotuves, nustebino visus gerbėjus ir spaudą.

Princas Haris neseniai atskrido į senelio, kuris mirė balandžio 9 d., laidotuves. Princas ruošiasi susitikti su savo giminaičiais pirmą kartą po skandalingo interviu su Opra Vinfri. Ir jis priims šį iššūkį vienas, nes jo žmona atsisakė skristi į Didžiąją Britaniją, motyvuodama tai gydytojų draudimais dėl antrojo nėštumo.

Pasiteisinimas dėl tariamo draudimo nepatenkino bulvarinių leidinių smalsumo: žurnalistai sužinojo tikrąją priežastį, kodėl Markl nepanoro atsisveikinti su princu Filipu.

"Megan supranta, kokias pasekmes sukėlė skandalingas interviu su Opra Vinfri, ir nenori, kad visas visuomenės dėmesys gedulo metu atitektų jai", — pažymėjo leidinio "New York Post" šaltinis.

Taip pat pabrėžiama, kad Markl visada buvo ypač artima su Hario seneliu ir labai norėjo jį pamatyti paskutinį kartą. Tačiau prieš kelionę į Didžiąją Britaniją pasisakė net buvusios aktorės mama Dorija, kuri mano, kad skraidymas nėštumo metu yra pavojinga kvailystė. Be to, Markl įsitikinusi, kad Hario susitikimas su šeima bus kur kas šiltesnis jai nedalyvaujant.

Taip pat skaitykite:

Tegai:
Didžioji Britanija, karališkoji šeima, Princas Filipas, Megan Markle
Temos:
Karališkosios naujienos
Vilniaus oro uostas

Lietuvos oro uostuose kovo mėnesį augo keleivių ir skrydžių srautai

(atnaujinta 12:48 2021.04.13)
Gegužę oro bendrovės Lietuvoje planuoja vykdyti daugiau beveik 70 tiesioginių skrydžių krypčių, o vasarą tikimasi Lietuvos keleiviams bendrai pasiūlyti ne mažiau kaip 82 kryptis

VILNIUS, balandžio 13 — Sputnik. Lietuvos oro uostai pirmąjį šių metų ketvirtį aptarnavo mažiau keleivių ir krovinių nei paskutinį 2020-ųjų ketivirtį, tačiau kovo mėnesį jų srautai augo.

Pasak Lietuvos oro uostų Aviacinių paslaugų skyriaus vadovo Aurimo Stikliūno, aviacijos verslo atsigavimo tikimasi antrąjį šių metų ketvirtį, prasidejus vasaros sezonui ir žmonių skeipijimui.

Trys šalies oro uostai šiemet aptarnavo 148 tūkst. keleivių — 14 proc. mažiau nei paskutinį 2020-ųjų ketvirtį. Į Vilnių atvyko ir išvyko 124 tūkst. keleivių — 1 proc. mažiau, Kauną — 19 tūkst. (46 proc. mažiau), Palangą – 5 tūkst. (60 proc. mažiau).

Visi oro uostai šiemet aptarnavo 4,2 tūkst. skrydžių — 23 proc. mažiau: Vilniuje jų sumažėjo 18 proc. iki 3,1 tūkst., Kaune – 28 proc. iki 841, Palangoje — 46 proc. iki 274.

Pagrindinės skrydžių kryptys liko beveik nepakitusios. Daugiausia keleivių rinkosi skrydžius į Jungtinę Karalystę, Vokietiją, Turkiją, Ukrainą, Lenkiją, Baltarusiją, Norvegiją, Airiją, Olandiją, Daniją.

Kovo mėnesį skrydžių ir keleivių srautai atitinkamai augo 40 proc. ir 48 proc., palyginus su šių metų vasariu. Be to, kovo mėnesį pasiūlytų vietų lėktuvuose skaičius Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostuose taip pat buvo 27 proc. didesnis nei vasario mėnesį.

Gegužę oro bendrovės Lietuvoje planuoja vykdyti daugiau beveik 70 tiesioginių skrydžių krypčių, o vasarą tikimasi Lietuvos keleiviams bendrai pasiūlyti ne mažiau kaip 82 kryptis.

Krovininių srautas trijuose oro uostuose per tris mėnesius, palyginti su paskutiniu ketvirčiu pernai, sumažėjo 6 proc. iki 4,87 tūkst. tonų. Daugiausiai jų skraidinta Vilniuje — 3,7 tūkst. tonų (5 proc. mažiau), Kaune — 1,14 tūkst. tonų (10 proc. mažiau), o Palangoje jų išaugo iki 20 tonų.

Tegai:
Lietuvos oro uostai
Dar šia tema
Vilniaus oro uoste nufilmuota atnaujinta operacijų valdymo sistema
Palangos oro uoste šiemet vyks infrastruktūros rekonstrukcijos darbai
Pasieniečiams Kauno oro uoste teko tramdyti iš Airijos atskridusį lietuvį