Petro Porošenko, archyvinė nuotrauka.

Porošenko pateikė pajamų ataskaitą

30
(atnaujinta 15:31 2018.09.13)
Ukrainoje nuo 2016 metų rugsėjo 1 dienos aktyvuota pareigūnų pajamų elektroninio deklaravimo sistema, pateikus klaidingą informaciją, taikoma administracinė ir baudžiamoji atsakomybė

VILNIUS, rugsėjo 13 — Sputnik. Ukrainos prezidentas Petro Porošenko rugsėjo mėnesį uždeklaravo apie 48 tūkstančių dolerių pajamų, gautų iš palūkanų, kurias jis gavo iš investicijų į "Tarptautinį investicijų banką", rašo RIA Novosti su nuoroda į  deklaracijų registravimo centro svetainę.

Rugsėjį pateiktoje deklaracijoje Porošenko nurodė, kad gavo  apie 1,35 mln. grivinų (apie 48 tūkstančius dolerių) iš investicijų į "Tarptautinį investicijų banką" palūkanų.
Ankstesniame pranešime, pateiktame rugpjūčio pabaigoje, prezidentas sakė, kad gavo 31,7 mln. grivinų (1,13 mln. dolerių) dividendų.

Ukrainoje nuo 2016 metų rugsėjo 1 dienos aktyvuota pareigūnų pajamų elektroninio deklaravimo sistema. Pateikus klaidingą informaciją, taikoma administracinė ir baudžiamoji atsakomybė.

2017 metais Porošenko uždeklaravo 16 mln. 303 tūkst. 874 grivinų (apie 580 tūkstančių dolerių) pajamų. Ukrainos ministras pirmininkas Vladimiras Groismanas nurodė 2017 metais gavęs  apie 650 tūkst. dolerių pajamų.

Pasak Ukrainos žurnalo  "Focus" TOP-100 turtingiausių ukrainiečių 2017 metais įvertinimą, kas penktas Ukrainiečių oligarchas "nusigyveno", įskaitant Porošenko. Visų pirma, Porošenko įmonių, kurioms priklauso "Roshen" ir "Ukrprominvest-Agro", kapitalas sumažėjo nuo 589 iki 542 milijonų dolerių.
Porošenko, kuris valdo ir konditerijos korporaciją "Roshen", anksčiau pareiškė, kad jo asmeninis kapitalas per prezidentavimo laikotarpį gerokai sumažėjo, o gyvenimas valstybės vadovo poste  tikrai "nesaldus".

30
Tegai:
deklaravimas, pajamos
Dar šia tema
Radoje įvardintas pagrindinis Vakarų reikalavimas Ukrainai
Porošenko ketina Rusijai pateikti dar vieną ieškinį
Porošenko skundžiasi, kad Ukrainos politikai palaiko Putiną
Britanijos kariai

Britas pareiškė apie patyčias kariuomenėje dėl rusiškos kilmės

(atnaujinta 10:26 2020.09.29)
Išeivis iš Rusijos nusprendė tapti Britanijos kariu iš "besaikio dėkingumo" šaliai, tačiau tarnybos metu kapralas buvo verčiamas dainuoti rusiškas dainas aukštesnio laipsnio kariams

VILNIUS, rugsėjo 29 — Sputnik. Didžiosios Britanijos karys kreipėsi į teismą dėl šalies Gynybos ministerijos, teigdamas, kad jis buvo diskriminuojamas ir žeminamas dėl rusiškos kilmės, rašo "Telegraph".

Kaip pranešama, Glebo Stešovo šeima į Britaniją atvyko prieš 20 metų, būsimajam kapralui tuo metu buvo 13 metų. Jis pareiškė norintis tapti Didžiosios Britanijos kariu iš "besaikio dėkingumo" šaliai.

Išeivis iš Rusijos tvirtina, kad per tarnybą Didžiosios Britanijos kariuomenėje jis buvo nuolat žeminamas, visų pirma, jis buvo verčiamas dainuoti rusiškas dainas aukštesnio laipsnio kariams. Be to, jo buvo nuolat klausiama, kodėl jis nestojo į Rusijos armiją.

Stešovas taip pat tvirtina, kad jam nebuvo leista tapti vertėju iš rusų kalbos Žvalgybos korpuse. Pasak kario, jam atsisakyta perkelti į šias pareigas, nes baiminamasi, kad jis gali tapti "Rusijos šnipu". Taigi, pridūrė kapralas, Gynybos ministerija neva suklastojo jo kalbos egzamino rezultatus, kaip rezultatas Stešovas iš pradžių negalėjo išlaikyti rusų kalbos, o paskui ir anglų kalbos testavimo.

Didžiosios Britanijos gynybos ministerija, savo ruožtu, atmeta visus Stešovo pareikštus kaltinimus.

Tegai:
rusų kalba, kariuomenė, Rusija, Didžioji Britanija
Ryga, archyvinė nuotrauka

"Mes nesame Rusijos gubernija": Latvijoje paskelbta apie pažeminimą dėl kalbos

(atnaujinta 10:25 2020.09.29)
Latvijos Seimo narys pasipiktino dėl Rygos miesto tarybos atstovės pasisakymo apie rusų kalbos svarbą šalies gyventojams

VILNIUS, rugsėjo 29 — Sputnik. Straipsnyje "Latvijas Avize" Latvijos Saeimos narys Atis Leinšas griežtai pasmerkė Rygos miesto tarybos parlamentarę Antoniną Nenaševą iš "Progresyviųjų" partijos už svarbaus rusų kalbos vaidmens valstybėje pripažinimą.

Straipsnio autorius mano, kad toks pareiškimas gali rodyti, jog "Progresyvieji" perėmė estafetę iš buvusio Rygos mero Nilo Ušakovo, "kuris su rusais kalbėjo tik rusiškai". Jis ragino nepalaikyti ir neplėtoti mito, kad "bendravimas rusų kalba yra būtinas visiems rusams".

"Mes gyvename nacionalinėje valstybėje, o ne Rusijos gubernijoje: kodėl mes vis dar pripratę prie tokio pažeminimo?" — pasakė Leinšas.

Saeimos narys tvirtina, kad būtent dėl ​​"rusinimo politikos" Latvija vis dar nėra suvokiama kaip NATO ir Europos Sąjungos šalis. Leinšas minėjo, kad Nenaševa taip pat atkreipė dėmesį į anglų kalbos vaidmenį Latvijoje, tačiau dėl tokio palyginimo jis pasipiktino, nes, jo žodžiais tariant, šiuo atveju "nekalbame apie turistus".

Dabar Latvijoje yra tik viena valstybinė kalba — latvių. Rusiškai kalba beveik 40 procentų gyventojų, tačiau ji turi užsienio kalbos statusą.

Daugelis Latvijos piliečių nacionalistų dažnai pasipiktinę tuo, kad parduotuvėse galima rasti rusiškų užrašų, o viešose vietose — išgirsti rusų kalbą.

Neseniai Latvijoje kilo skandalas, kuomet latvis užsipuolė lietuvę, kuri išdrįso būdama kaimyninėje šalyje užduoti klausimą rusų kalba.

Pagal Latvijoje priimtą įstatymą, 2020 metais visas vidurinis išsilavinimas vyksta tik latvių kalba. Taip pat nuo rugsėjo 1 dienos visose respublikos ikimokyklinio ugdymo įstaigose latvių kalba turėtų būti vartojama kaip pagrindinė vaikams nuo penkerių metų.

Rusų kalba Europos Sąjungoje
© Sputnik /
Rusų kalba Europos Sąjungoje
Tegai:
rusų kalba, Latvija
Dar šia tema
Lietuva yra pasirengusi sekti Latvijos pavyzdžiu — uždrausti RT kanalų transliaciją
Latvijos parlamentaras paragino derėtis "nekenčiama rusų kalba"
"Užsipuolė rėkdamas": latvis išgąsdino lietuvę, kalbėjusią rusiškai
Viktoras Pranckietis

Pranckietis pareiškė, kad Lukašenka turi palikti Baltarusijos prezidento postą

(atnaujinta 10:19 2020.09.29)
Anksčiau Europos Sąjunga atsisakė pripažinti Aleksandrą Lukašenką teisėtu Baltarusijos prezidentu

VILNIUS, rugsėjo 29 — Sputnik. Lietuvos Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis pareiške, kad Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka nesugeba priimti "demokratijos logikos" ir turi pasitraukti iš posto. 

Apie tai Seimo pirmininkas parašė savo paskyroje Facebook

Pasak Pranckiečio, šiuo metu regione vyksta lemtingi pokyčiai, ir Prancūzijos prezidento Emanuelio Makrono vizitas į Lietuvą turi didelę reikšmę. 

"Šiandien, kai mūsų regionas išgyvena lemtingus pokyčius, Prancūzijos prezidento Emanuelio Makrono vizitas Lietuvoje yra prasmingas įvykis. Mūsų kaimynystėje egzistavusi paskutinė autokratinė Europos valdžia byra, o likusios Europos atsakas yra aiškus – demokratijos logikos nesugebantis priimti tariamas Prezidentas turi pasitraukti", – rašo Pranckietis.

Pirmadienį Prancūzijos vadovas Emanuelis Makronas su oficialiu vizitu atvyko į Lietuvą. 

Anksčiau paaiškėjo, kad Vilniuje su Prancūzijos prezidentu susitiko buvusi Baltarusijos opozicijos kandidatė į prezidentus Sviatlana Tikchanovskaja. 

Padėtis Baltarusijoje

Masiniai opozicijos protestai prasidėjo Baltarusijoje rugpjūčio 9 dieną, po prezidento rinkimų, kuriuos šeštąjį kartą laimėjo Aleksandras Lukašenka, surinkęs 80,1 proc. balsų. Opozicija mano, kad rinkimus laimėjo dabar Lietuvoje esanti Svetlana Tichanovskaja.

Lietuvos politikai reikalauja naujų rinkimų, nes mano, kad rezultatai esą buvo "suklastoti".

Praėjusią savaitę Europos Sąjunga atsisakė pripažinti Lukašenką teisėtu Baltarusijos prezidentu. Inauguruojant Aleksandrą Lukašenką atimamas demokratinis teisėtumas, dėl kurio Baltarusijoje gilėja krizė, sakoma ES diplomatijos vadovo Džosefo Borelio pranešime.

Anksčiau Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas pareiškė, kad Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka turėtų pasitraukti iš savo pareigų. Įvykius Baltarusijoje jis pavadino "valdžios krize", nes valdžia nesugeba priimti demokratijos logikos ir laikosi savo vietoje tik per jėgą. 

Reaguodamas į tai, Baltarusijos lyderis Prancūzijos prezidentą pavadino "nebrandžiu politiku", priminė apie "geltonąsias liemenes" ir pasiūlė Minską kaip platformą deryboms dėl valdžios perdavimo su "Black Lives Matter" grupių atstovais ir musulmonais, protestuojančiais Marselyje ir Lione.

Tegai:
Baltarusija, Aleksandras Lukašenka, Viktoras Pranckietis
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Lenkija pasirengusi kartu su Baltijos šalimis įvesti sankcijas Baltarusijai apeidama ES
Ekspertas: Lietuva ne veltui ragina Rusiją tarpininkauti Baltarusijos atžvilgiu