Petro Porošenko, archyvinė nuotrauka.

Porošenko pateikė pajamų ataskaitą

30
(atnaujinta 15:31 2018.09.13)
Ukrainoje nuo 2016 metų rugsėjo 1 dienos aktyvuota pareigūnų pajamų elektroninio deklaravimo sistema, pateikus klaidingą informaciją, taikoma administracinė ir baudžiamoji atsakomybė

VILNIUS, rugsėjo 13 — Sputnik. Ukrainos prezidentas Petro Porošenko rugsėjo mėnesį uždeklaravo apie 48 tūkstančių dolerių pajamų, gautų iš palūkanų, kurias jis gavo iš investicijų į "Tarptautinį investicijų banką", rašo RIA Novosti su nuoroda į  deklaracijų registravimo centro svetainę.

Rugsėjį pateiktoje deklaracijoje Porošenko nurodė, kad gavo  apie 1,35 mln. grivinų (apie 48 tūkstančius dolerių) iš investicijų į "Tarptautinį investicijų banką" palūkanų.
Ankstesniame pranešime, pateiktame rugpjūčio pabaigoje, prezidentas sakė, kad gavo 31,7 mln. grivinų (1,13 mln. dolerių) dividendų.

Ukrainoje nuo 2016 metų rugsėjo 1 dienos aktyvuota pareigūnų pajamų elektroninio deklaravimo sistema. Pateikus klaidingą informaciją, taikoma administracinė ir baudžiamoji atsakomybė.

2017 metais Porošenko uždeklaravo 16 mln. 303 tūkst. 874 grivinų (apie 580 tūkstančių dolerių) pajamų. Ukrainos ministras pirmininkas Vladimiras Groismanas nurodė 2017 metais gavęs  apie 650 tūkst. dolerių pajamų.

Pasak Ukrainos žurnalo  "Focus" TOP-100 turtingiausių ukrainiečių 2017 metais įvertinimą, kas penktas Ukrainiečių oligarchas "nusigyveno", įskaitant Porošenko. Visų pirma, Porošenko įmonių, kurioms priklauso "Roshen" ir "Ukrprominvest-Agro", kapitalas sumažėjo nuo 589 iki 542 milijonų dolerių.
Porošenko, kuris valdo ir konditerijos korporaciją "Roshen", anksčiau pareiškė, kad jo asmeninis kapitalas per prezidentavimo laikotarpį gerokai sumažėjo, o gyvenimas valstybės vadovo poste  tikrai "nesaldus".

30
Tegai:
deklaravimas, pajamos
Dar šia tema
Radoje įvardintas pagrindinis Vakarų reikalavimas Ukrainai
Porošenko ketina Rusijai pateikti dar vieną ieškinį
Porošenko skundžiasi, kad Ukrainos politikai palaiko Putiną
JAV prezidentas Donaldas Trampas, archyvinė nuotrauka

Trampas pajuokavo, kad amerikiečiai Rusijoje laikomi "trenktais"

(atnaujinta 14:53 2020.10.22)
Žvalgybos komiteto vadovas Adamas Šifas anksčiau yra pareiškęs, kad kompromituojamos medžiagos apie Džo Baideną ir jo sūnų paskelbimas yra Rusijos valdžios bandymas surengti dezinformacijos kampaniją

VILNIUS, spalio 22 — Sputnik. JAV prezidentas Donaldas Trampas išjuokė prielaidą, kad Rusija turėjo įtakos istorijai su kandidato į JAV prezidentus Džo Baideno sūnaus laiškais, sakydamas, kad Rusijos Federacija tikriausiai mano, jog amerikiečiai yra "trenkti", rašo RIA Novosti.

Žvalgybos komiteto vadovas Adamas Schiffas anksčiau yra pareiškęs, kad kompromituojančios medžiagos apie Džo Baideną ir jo sūnų paskelbimas yra Rusijos valdžios bandymas surengti dezinformacijos kampaniją. Tačiau po to tiek JAV nacionalinės žvalgybos vadovas Džonas Ratklifas, tiek FTB teigė, kad Baideno jaunesniojo elektroninio susirašinėjimo paskelbimas neturi nieko bendra su Rusija.

"Šis nešiojamas kompiuteris (kuriame buvo rasta korespondencija) jiems yra katastrofa ... Regis, jis pamiršo jį pasiimti. Kokio velnio? Ir po ti Schiffas sako Rusija, tai Rusija. Rusija, Rusija ... Jie tikriausiai galvoja kad esame "trenkti", — sakė Trampas, kalbėdamas mitinge Šiaurės Karolinoje.

Praėjusią savaitę "New York Post" paskelbė seriją medžiagos, pagrįstos korespondencija, neva rasta Hunterio Baideno nešiojamame kompiuteryje, kuris buvo rastas Delavero remonto dirbtuvėse. Dirbtuvių savininkas pasidarė kietojo disko kopiją, kuri buvo perduota buvusiam Niujorko merui ir asmeniniam JAV prezidento Donaldo Trumpo advokatui Rudžiui Džulianiui. Vėliau Džulianis perdavė elektroninę medžiagą žiniasklaidai.

Laikraščio paskelbtame el. laiške, kurį tariamai Baidenui jaunesniajam atsiuntė Ukrainos energetikos bendrovės "Burisma" vadovo patarėjas Vadimas Požarskis, jis dėkoja už susitikimą su Baidenu vyresniuoju. Kitame laiške Požarskis prašo Bideno jaunesniojo pagalvoti, kaip jis galėtų "panaudoti savo įtaką" įmonei padėti. Šie atskleidimai prieštarauja Džo Bideno teiginiams, kad jis neturėjo nieko bendra su sūnaus darbu "Burismoje".

Buvo pranešta, kad FTB jau paėmė nešiojamąjį kompiuterį ir standųjį diską didžiojo prisiekusiųjų orderio pagrindu.

Hunteris Baidenas dirbo "Burisma" valdymo patarėju, uždirbdamas iki 50 000 USD per mėnesį. Trampo šalininkai įtaria, kad Baidenas jaunesnysis pasinaudojo savo tėvu lobistiniam darbui. Be to, jie įtaria Baideną vyresnįjį dėl spaudimo Ukrainos valdžiai atleisti "Burismos" bylą tyrusį generalinį prokurorą Viktorą Šokiną. Džo Baidenas visa tai neigia. Demokratai šią publikaciją pavadino Kremliaus kampanija.

JAV prezidento rinkimai numatomi lapkričio 3 dieną. Amerikiečiai gali išrinkti 46-ąjį šalies vadovą, jei respublikonų kandidatas Trampas nebus išrinktas antrai kadencijai.

Nacionaliniame suvažiavime Demokratų partija paskyrė kandidatu buvusį viceprezidentą ir senatorių Džo Baideną. Jei Baidenas taps prezidentu, jis nuo pat pirmos dienos taps seniausiu Amerikos lyderiu istorijoje.

Tegai:
Rusija, Džo Baidenas, Donaldas Trampas jaunesnysis
Dar šia tema
Baidenas grasina Rusijai pasekmėmis dėl "kišimosi" į JAV prezidento rinkimus
Trampas džiaugiasi puikia sveikata ir vėl puola Baideną
Baidenas pažadėjo Baltijos šalims stiprų atsaką Rusijai pergalės JAV rinkimuose atveju
ES vėliava

ES atnaujintas trečiųjų šalių sąrašas dėl sienų atidarymo

(atnaujinta 14:40 2020.10.22)
Šiuo metu Europos Sąjungos šalys susiduria su antrąja koronaviruso pandemijos banga. Daugelis jų buvo priverstos įvesti griežtas priemones, įskaitant komendanto valandą

VILNIUS, spalio 22 — Sputnik. Nuolatiniai Europos Sąjungos valstybių narių atstovai trečiadienį Briuselyje vykusiame Nuolatinių atstovų komiteto (COREPER) posėdyje pakeitė trečiųjų šalių, su kuriomis ES narėms rekomenduojama atverti išorės sienas, sąrašą, kuris bus oficialiai paskelbtas vėliau, RIA Novosti sakė šaltinis ES.

Mergina, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Константин Михальчевский

Jis atsisakė atskleisti naujojo sąrašo turinį prieš jį oficialiai paskelbiant ES žurnale.

"Šiame etape galiu patvirtinti, kad po nuolatinių atstovų susitikimo buvo pradėta oficiali rašytinė procedūra atnaujintam sąrašui patvirtinti valstybėse narėse", — sakė agentūros pašnekovas.

Tuo tarpu agentūra AFP dieną prieš tai, remdamasi savo šaltiniais, pranešė, kad dėl nepalankios epidemiologinės padėties greičiausiai iš atnaujinto sąrašo buvo išbraukta Gruzija, Tunisas ir Kanada, o Singapūras buvo įtrauktas į jį. Iš viso sąraše liks devynios šalys.

Praėjusią savaitę ES šalys nepakeitė šalių sąrašo, kad panaikintų draudimą keliauti į Europos Sąjungą. Paprastai sąrašas yra tikslinamas kas dvi savaites, tačiau grėsmingai pablogėjus epidemiologinei situacijai, tokia procedūra gali būti atliekama dažniau.

Šiuo metu sąraše yra 11 valstybių: Australija, Kanada, Gruzija, Japonija, Naujoji Zelandija, Ruanda, Pietų Korėja, Tailandas, Tunisas, Urugvajus ir Kinija, jei bus patvirtintas abipusiškumas sienų atidarymo klausimu.

Birželio 30 dieną ES Taryba susitarė dėl rekomendacijos palaipsniui panaikinti neprivalomų kelionių į ES apribojimus, sudarant šalių, kurioms sienos gali būti atidarytos nuo liepos 1 dienos, sąrašą. Iš pradžių jame buvo 15 valstybių, tačiau Europos valdžios institucijos vėliau sutrumpino sąrašą, atsižvelgdamos į blogėjančią epidemiologinę situaciją kai kuriose šalyse, kurios iš pradžių buvo įtrauktos į rekomendacijas.

Kriterijai, kuriais remdamasi ES sudaro sąrašą, yra epidemiologinė situacija šalyje, priemonės epidemijai sustabdyti, taip pat "ekonominiai ir socialiniai aspektai".

Epidemiologiniai rodikliai apima naujų infekcijų skaičiaus stabilizavimo ar mažėjimo tendenciją per pastarąsias 14 dienų, taip pat vidutinį užsikrėtusiųjų skaičių 100 tūkstančių žmonių per pastarąsias dvi savaites. Šis rodiklis turėtų būti lygus arba mažesnis nei ES 2020 metų birželio 15 dieną (nuo 16 iki 20 atvejų).

Šalių sąrašas reguliariai tikslinamas atsižvelgiant į kintantį koronaviruso plitimą pasaulyje. Sąrašai, dėl kurių susitarė ES Taryba, nėra privalomi ES valstybėms narėms, ne visos ES šalys jų laikosi.

Šiuo metu Europos Sąjungos šalys susiduria su antrąja koronaviruso pandemijos banga. Daugelis jų priverstos įvesti griežtas priemones, įskaitant komendanto valandą.

Tegai:
koronavirusas, ES
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
ULAC vadovas papasakojo apie kraujo grupės ir užsikrėtimo COVID-19 ryšį
Atsiskirti nuo kaimynų. Kodėl Lukašenka uždaro Baltarusiją
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, archyvinė nuotrauka

Veryga apie augančius COVID-19 skaičius: situacija blogėja labai greitai

(atnaujinta 14:37 2020.10.22)
Lietuvoje antrą dieną iš eilės mušamas COVID-19 atvejų rekordas — per pastarąją parą nustatyti 424 užsikrėtimai, nuo infekcijos mirė dar 5 žmonės

VILNIUS, spalio 22 — Sputnik. COVID-19 atvejų skaičius šalyje toliau auga, o tikėtis atvejų skaičiaus mažėjimo galima tik jei bus laikomasi nustatytų priemonių, pareiškė Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga ketvirtadienio spaudos konferencijoje.

Pradėdamas konferenciją ministras  pažymėjo, kad geromis naujienomis šiandien pasidalinti negali.

"Deja, bet kažkokių gerų naujienų šiandien nepasakysime. Užsikrėtusių skaičius auga. Kaip jau kalbame ne pirmą savaitę, kad turime būti nusiteikę, kad kol pradės veikti priimtos priemonės, ir aišku, jos veiks tik jei bus laikomasi reikalavimų, kurie yra nustatyti atskirose savivaldybėse, tik tada galima tikėtis kažkokios teigiamos dinamikos, atvejų skaičiaus mažėjimo", – kalbėjo jis.

Anot jo, epidemiologinė situacija šalyje blogėja labai greitai.

"Nebeturime ko laukti. Matote, kad situacija blogėja ir ji blogėja labai greitai. Nebeturime laiko laukti ir žiūrėti, ar žmones, kurie ateina pasilinksminti, išgerti, naktiniai klubai sugebės suvaldyti ar ne", – kalbėdamas apie laiko ribojimus baruose sakė ministras.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) epidemiologė Daiva Razmuvienė papasakjo, kad šiuo metu Lietuvoje fiksuojami 135 koronaviruso židiniai ir paprašė gyventojų būti atidesniems savo sveikatai.

"Norėtųsi priminti ir paprašyti visuomenės susitelkimo ir didesnės atsakomybės kiekvienam sau. Medikų, kurie dirba sveikatos priežiūros įstaigose nepadaugės, pastatų nepadaugės, visuomenės sveikatos speciaistų taip pat nepadaugės. Mes vieni galime nebegebėti suvaldyti situacijos, ką ir dabar matome“, – kalbėjo Razmuvienė.

Šalyje iš viso patvirtinti 8663 COVID-19 ligos atvejai, tebeserga 4727 asmenys, 3773 — pasveiko.  

Per praėjusią parą Lietuvoje patvirtinti 424 koronavirusinės infekcijos (COVID-19) atvejai. NVSC informuoja, kad iš gydymo įstaigų praėjusią parą gauta informacija apie 5 mirtis nuo koronaviruso. Šiuo metu nuo infekcijos mirė 125 žmonės.

Nuo spalio 26 dienos karantinas skelbiamas Elektrėnų, Joniškio rajono, Jurbarko rajono, Kelmės rajono, Klaipėdos rajono, Kretingos rajono, Marijampolės, Pasvalio rajono, Plungės rajono, Skuodo rajono, Šiaulių rajono, Švenčionių rajono savivaldybėse. Taip pat pratęsiamas karantinas Raseinių rajono savivaldybėje.

Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 41,1 mln. infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 1,13 mln. žmonių.

Tegai:
COVID-19, Aurelijus Veryga
Dar šia tema
Šiaulių regione dviem "Maximos" darbuotojoms nustatyta COVID-19 liga
Šalyje antrą dieną iš eilės mušamas COVID-19 atvejų rekordas
Per praėjusią parą šalyje nustatyti 5 mirties nuo koronaviruso atvejai
Savivaldybės pagal COVID-19 sergamumą bus skirstomos į šviesoforo spalvų zonas
Trigubas smūgis pandemijai: Rusijoje prasidėjo trečiosios vakcinos nuo COVID-19 bandymai