Suomijos prezidentas Sauli Niinisto

Suomijos prezidentas nerado grėsmių Baltijos valstybėms Rusijos pusės

151
(atnaujinta 20:31 2018.09.16)
Valstybės vadovas pasakė, kad Suomija nesiruošia stoti į NATO, nes nemato pagrindo gintis nuo Rusijos "puolimo"

VILNIUS, rugsėjo 16 — Sputnik. Suomijos prezidentas Sauli Niinisto pareiškė, kad nemato grėsmės Baltijos šalims ir Suomijai iš Rusijos pusės, nes pastaroji neketina pulti šių šalių. Apie tai Suomijos lyderis papasakojo  interviu Vokietijos laikraščiui "Frankfurter Allgemeine".

"Aš abejoju, kad Rusija atakuos Baltijos valstybes. Taip pat ji neturi priežasčių atakuoti ir Suomiją", — pasakė prezidentas.

Niinisto tokiu būdu atsakė į klausimą, kodėl Suomija atsisako įstoti į NATO. Be to, Suomijos lyderis pabrėžė, kad, nepaisant esamų nesutarimų, Maskva ir Helsinkis palaiko ryšius.

Pasak prezidento, Rusija gerbia Suomijos poziciją ir nesistengia jos pakeisti.

Interviu Niinisto taip pat papasakojo, ką jis patarė JAV prezidentui Donaldui Trampui prieš susitikimą su Putinu liepos mėnesį.

"Reikia būti labai atsargiam, kai susitinki su Putinu. Jis visada yra labai gerai pasiruošęs. Labai gerai", — sakė Suomijos lyderis.

Sočyje rugpjūčio 22 dieną įvyko Rusijos ir Suomijos lyderių susitikimas, po kurio Niinisto pavadino derybas "saulėtomis", o Putinas — "turiningomis". Rusijos prezidentas pridūrė, kad dialogas su Suomijos kolega "patvirtino abipusį nusiteikimą plėtoti geros kaimynystės santykius tarp dviejų šalių".

Pirmasis plataus masto oficialus Putino ir Trampo susitikimas įvyko liepos 16 dieną Suomijos sostinėje Helsinkyje. Iš pradžių prezidentai daugiau nei dvi valandas praleido "tete-a-tete" derybose, po to vyko pietūs, kuriuose dalyvavo abiejų šalių delegacijos, o tada lyderiai atsakė į žurnalistų klausimus. Vėliau Trampas pavadino derybas su Putinu "vienu iš geriausių susitikimų" gyvenime.

151
Tegai:
NATO, Sauli Niinisto, Baltijos šalys, Suomija, Rusija
Dar šia tema
Susitikimą su Putinu Trampas pavadino geru startu visiems
Kroatijos vadovė pasisakė prieš Rusijos izoliaciją
Trampas susitikimą su Putinu pavadino vienu iš geriausių gyvenime
Krepšinio kamuolys

Latvijos moksleiviams siūloma vykti į Lietuvą dėl fizinio lavinimo pamokų

(atnaujinta 17:45 2020.08.11)
Kol senojo dvaro salė yra atnaujinama vaikų reikmėms, jiems išduodami leidimai keliauti į Lietuvą kūno kultūros pamokoms

VILNIUS, rugpjūčio 11 — Sputnik. Vecumniekų regiono mokyklos mokiniams gali tekti lankyti kūno kultūros pamokas kaimyninėje Lietuvoje, praneša "Zemgales reģionālā televīzija".

Skaistkalnės vidurinės mokyklos kūno kultūros pamokos iki šiol vyko buvusioje baronų Šenenbergo dvaro rūmų salėje — tačiau pastatas yra beveik dviejų amžių senumo ir nebegali atlaikyti tokios intensyvios apkrovos.

"Mes nebegalėjome užtikrinti vaikų saugumo", — sako mokyklos direktorė Svetlana Vaverniecė.

Vietos valdžia salės remontui skyrė 19,4 tūkst. eurų. Dabar patalpose atliekamas kosmetinis remontas, tačiau taip pat bus pakeista šildymo sistema ir atlikti kiti būtini darbai.

Tačiau kol vyksta renovacija, moksleiviams gali tekti vykti į Lietuvos Panevėžio rajoną į kūno kultūros pamokas. Vyksta derybos organizuoti sportinę veiklą šalia esančioje Lietuvos gimnazijoje.

"Bet tai labai apsunkins ugdymo procesą. Vaikai visada turi turėti leidimus ir visi turi būti aprūpinti asmens tapatybės kortelėmis", — aiškino direktorius.

Tai yra laikinas sprendimas — vis tiek reikia pastatyti naują sporto salę. Bet nors dėl projekto buvo susitarta jau seniai ir yra statybos leidimas, gimnazijos statyba užstrigo. Dėl biurokratinių neatitikimų iš šiems tikslams skirtų 100 tūkst. Eurų negrįžtamai prarasta 60 tūkst. Iš pradžių vietos valdžia negalėjo paimti paskolos iš valstybės iždo, o tada pavaduotojai nusprendė, kad skubesnis pertvarkyti Vecumniekų pradinę mokyklą.

Tegai:
sportas, fizinis aktyvumas, Lietuva, Latvija
Dar šia tema
Ekspertas: Baltarusijai visai nenaudinga gabenti naftą per Lietuvą
Papasakota apie aviacijos sektoriaus atsigavimo perspektyvas
Koronaviruso testas

PSO: yra vilties kovojant su COVID-19  

(atnaujinta 20:18 2020.08.11)
Organizacijos vadovas paragino visus pasaulio lyderius veikti ir piliečius laikytis naujų ribojančių priemonių

VILNIUS, rugpjūčio 11 — Sputnik. Nepaisant to, kad pasaulyje yra apie 20 milijonų koronavirusinės infekcijos atvejų, o mirčių skaičius artėja prie 750 tūkst., kovojant su COVID-19 pandemija, yra vilties užuomazgų. Tai pareiškė Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) generalinis direktorius Tedros Adhanom Ghebreyesus, praneša RIA Novosti.

"Šiuo metu daugelis jūsų sielvartauja. Tai yra sunkus momentas pasauliui. Tačiau noriu paaiškinti: yra žali vilties daigai. Nesvarbu, kur yra šalis, regionas, miestas ar miestelis, niekada nevėlu sustabdytiCOVID-19 protrūkį", — cituoja jo žodžius PSO spaudos tarnyba.

Jis paragino parodyti pavyzdį kovojant su koronavirusine infekcija iš tokių šalių kaip Naujoji Zelandija, Ruanda ir keletas salų valstybių Karibų ir Ramiajame vandenyne, kurioms pavyko sustabdyti viruso plitimą ankstyvoje stadijoje.

"Naujoji Zelandija — pasaulinis pavyzdys, kaip kovoti su koronavirusu", — pabrėžė jis.

PSO vadovas paragino visus pasaulio lyderius veikti ir piliečius laikytis naujų ribojančių priemonių.

"Mano pranešimas yra visiškai aiškus: naikinti, naikinti ir dar kartą naikinti virusą", — padarė išvadą Gebreyesusas.

Anksčiau PSO vadovas teigė, kad šiuo metu nėra idealaus vaisto nuo koronaviruso ir, ko gero, jis niekada nepasirodys.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 19,7 mln. infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 728 tūkst. žmonių.

Tegai:
koronavirusas, Pasaulio sveikatos organizacija (PSO)
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Mokslininkas papasakojo apie žmones, kuriems koronavirusas nedaro poveikio
Papasakota apie aviacijos sektoriaus atsigavimo perspektyvas
Trakai

Kokia šiandien diena: rugpjūčio 12-osios šventės

(atnaujinta 16:23 2020.08.11)
Rugpjūčio 12 dieną Lietuvoje minima Tarptautinė jaunimo diena, nuo šios dienos iki metų galo lieka 141 diena

Rugpjūčio 12 yra 224-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, šiais keliamaisiais metais — 225-a. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 141 diena.

Tarptautinė jaunimo diena

Rugpjūčio 12-oji paskelbta Tarptautine jaunimo diena. Ji minima nuo 1999 metų Jungtinių tautų organizacijos sprendimu, rekomendavus po Tarptautinės ministrų konferencijos, įvykusios Lisabonoje rugpjūčio 8-12 dienomis. Šią dieną siekiama daugiau dėmesio skirti jaunimo problemoms, skatinti jaunimą aktyviau dalyvauti visuomeninėje veikloje.

Europos šalyse šią dieną rengiamos įvairios akcijos, pvz., Belgijoje Jaunimo tarybos organizuoja iškylų akciją "Picnic Eurotastic", kurios metu jaunimas kviečiamas susiburti Briuselyje esančiame Karališkame parke ir kartu iškylauti. Panašias iškylų akcijas rengti savo šalyse kviečiamas jaunimas iš visos Europos.

Be to rugpjūčio 12 dieną minima Pasaulinė dramblių diena.

Ši diena minima nuo 2012 metų, Kanados filmų kūrėjų Patricia Sims ir Michaela Clark bei Tailando dramblių atkūrimo fondo generalinio sekretoriaus Sivaporn Dardarananda iniciatyva.

Pasaulinės dramblių dienos tikslas — atkreipti dėmesį į Afrikoje ir Azijoje nykstančius dramblius, pasidalyti žiniomis ir sprendimais, kaip geriau prižiūrėti ir išsaugoti šiuos gyvūnus.

Ši diena istorijoje

1383 metais Vytautas su kryžiuočiais užėmė Trakus ir apgulė Vilnių.

Šią dieną 1399 metais ties Vorsklos upe (Ukraina) įvyko mūšis, kuriame prieš Aukso ordą kartu kovėsi LDK, Lenkijos, Moldovos, Kryžiuočių ordino bei Valachijos Tochtamyšo totorių kariai. Viename didžiausių ir kruviniausių viduramžių mūšių Rytų Europoje, emyro Edygos bei Timūro Kutlugo vadovaujama daug gausesnė Aukso orda (apie 90 000 karių) visiškai sutriuškino LDK kunigaikščio Vytauto vadovaujama jungtinę armiją (apie 38 000 karių, pusė kurių žuvo). Taip žlugo jo planai greitai užvaldyti visą Rusią ir karūnuotis Lietuvos karaliumi.

1569 metų rugpjūčio 12 dieną paskelbta Liublino unija, kuria Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė susijungė su Lenkija.

2003 metais įsigaliojo Lietuvos ir Rusijos valstybės sienos bei išskirtinės ekonominės zonos ir kontinentinio šelfo atribojimo Baltijos jūroje sutartys.

O 2014 metais į Lietuvos banko saugyklą Vilniuje atgabentos pirmosios mūsų šalyje nukaldintos lietuviškos eurų monetos.

Ši diena pasaulio istorijoje

1944 metais pradėjo veikti pirmasis povandeninis naftotiekis — iš Didžiosios Britanijos per Lamanšo sąsiaurį į Prancūziją sąjungininkams šiuo naftotiekiu buvo galima per dieną perpumpuoti iki 700 tonų benzino.

1960 metais iš Kanaveralo kyšulio į orbitą paleistas pirmasis ryšių palydovas "Echo I".

Šią dieną 1970 metais Sovietų Sąjunga ir Vakarų Vokietija Maskvoje pasirašė nepuolimo sutartį.
2000 metų rugpjūčio 12 dieną Barenco jūroje po sprogimo nuskendo Rusijos karinio laivyno branduolinis povandeninis laivas "Kursk". Per tragediją žuvo visi 118 jūreivių.

Šią dieną savo vardadienius švenčia Vardadieniai Klara, Klaras, Laima, Laimė, Laimona, Laimonas, Laimutė, Laimutis, Tiberijus.

Tegai:
šventė, šventės, Lietuva