Nord Stream- 2 statyba

"Naftogaz" papasakojo apie Ukrainos nuostolius dėl "Nord Stream-2"

102
(atnaujinta 20:44 2018.09.16)
Ukrainos bendrovės "Naftogaz" vadovo teigimu, jei bus įgyvendintas projektas "Nord Stream-2", dujų tranzito per Ukrainą nebebus

VILNIUS, rugsėjo 16 — Sputnik. Ukrainos bendrovės "Naftogaz" vadovas Andrejus Kobelevas pareiškė, kad "Nord Stream-2" projekto įgyvendinimas taps stipriu smūgiu šalies ekonomikai, praneša leidinys "UNN".

"Jeigu kalbėtume apie apimtis, tai yra trys milijardai dolerių per metus. Šiuo metu tai yra tos pajamos, kurias mes gauname už dujų tranzitą per Ukrainą. Jei "Nord Stream-2", pavyzdžiui, dabar būtų paleistas, tai po dvejų metų projektas galėtų būti baigtas, ir kai tik jis bus baigtas, visi skaičiavimai rodo, kad dujų tranzito per Ukrainą nebebus", — pareiškė Kobelevas.

Jis paaiškino, kad žala sudarys apie tris procentus šalies BVP.

"Mums tai bus didžiuliai nuostoliai", — pasakė jis.

Pasak Kobelevo, po dujotiekio statybos pabaigos dalis gamtinių dujų tranzito bus vykdoma per "Turkijos srautą", o kitos apimtys eis per "Nord Stream-2".

Anksčiau Ukrainos prezidentas Petro Porošenko pareiškė, kad pajamas iš Rusijos dujų tranzito Ukraina skiria gynybai finansuoti.

Dujotiekio tiesimas

Projektas "Nord Stream-2" numato dviejų dujotiekio linijų, kurių bendras pajėgumas sieks 55 milijardus kubinių metrų dujų per metus ir apims teritoriją nuo Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą iki Vokietijos, statybas. Jis kirs šių Baltijos jūros regiono valstybių — Rusijos, Suomijos, Švedijos, Danijos ir Vokietijos — teritorinius vandenis ir išskirtines ekonomines zonas.

"Nord Stream 2 AG", "Nord Stream-2" operatoriui, leidimus statyti dujotiekį išdavė visos valstybės, išskyrus Daniją. Vienintelis "Nord Stream-2 AG" akcininkas yra "Gazprom".

Europos partneriai — "Shell", "OMV", "Engie", "Uniper" ir "Wintershall" — įsipareigojo finansuoti 50 proc. "Nord Stream-2", t.y. po 950 milijonų eurų kiekviena. "Gazprom" suteiks kitą dalį lėšų — 4,75 mlrd. eurų.

Prieš projekto įgyvendinimą pasisako keletas šalių, tarp jų Ukraina. Kijevas bijo prarasti pelną iš Rusijos dujų tranzito į Europą. JAV taip pat priešinasi dujotiekio statybai, nes jos planuoja eksportuoti SGD į Europos Sąjungą. Be to, Latvijos, Lietuvos ir Lenkijos vadovai mano, kad projektas yra politiškai motyvuotas.

Rusijos valdžia, savo ruožtu, ne kartą pabrėžė, kad "Nord Stream-2" yra išskirtinai ekonominis projektas. Tuo pačiu metu Rusijos vadovas Vladimiras Putinas pareiškė, kad būsimas dujų tranzitas per Ukrainos teritoriją turi atitikti ekonominius reikalavimus.

Šiaurės srautas-2
© Sputnik /
"Šiaurės srautas-2"
102
Tegai:
Nord Stream-2 statyba, dujų tranzitas, dujotiekis, Ukrainos "Naftogaz", Ukraina
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba (332)
Dar šia tema
Švedija pripažino, kad negali sustabdyti "Nord Stream-2"
"Gazprom" pradėjo statyti "Nord Stream-2" jūrinę dalį Suomijoje
Didžiausias "Nord Stream-2" partneris gali palikti projektą dėl JAV sankcijų
Miškas

Meteorologai papasakojo apie klimato pokyčius per ateinančius penkerius metus

(atnaujinta 12:09 2020.07.11)
PMO vadovas pabrėžė, kad nepaisant neigiamo COVID-19 pandemijos poveikio pasaulio ekonomikai, valstybės turėtų į ekonomikos atkūrimo programas įtraukti kovos su klimato kaita priemones

VILNIUS, liepos 11 — Sputnik. Per ateinančius penkerius metus vidutinė metinė temperatūra visame pasaulyje kasmet bus bent vienu laipsniu aukštesnė nei ikipramoniniame laikotarpyje (XIX amžiaus antroje pusėje). Apie tai rašoma naujoje klimato prognozėje, kurią paskelbė Pasaulio meteorologinė organizacija (PMO).

Ekspertai pažymi, kad paskutiniai penkeri metai buvo šilčiausi per visą istoriją. Ir per artimiausius penkerius metus perviršis gali siekti pusantro laipsnio, perspėja jie.

"Mūsų laukia sunkios užduotys, norint pasiekti Paryžiaus susitarimo dėl klimato kaitos tikslą — išlaikyti pasaulio temperatūros padidėjimą šiame amžiuje gerokai mažesnį nei du laipsniai, palyginus su ikipramoniniu laikotarpiu", — sakė organizacijos generalinis sekretorius Petteri Taalas.

Pasak jo, taip pat teks pasistengti, kad temperatūros perviršis siektų ne daugiau kaip pusantro laipsnio.

PMO prognozėje neatsižvelgiama į šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir aerozolių išmetamųjų teršalų pokyčius dėl COVID-19 pandemijos.

Taalas priminė, kad prasidėjęs pramonės ir ekonomikos nuosmukis negalės pakeisti sukoordinuotų veiksmų klimato srityje, o išmetamų teršalų sumažinimas šiais metais neprives prie visuotinio CO2 atmosferoje sumažėjimo, pridūrė jis.

PMO vadovas taip pat pabrėžė, kad nepaisant neigiamo pandemijos poveikio pasaulio ekonomikai, valstybės turėtų į ekonomikos atkūrimo programas įtraukti kovos su klimato kaita priemones.

Tegai:
klimato kaita
Dar šia tema
Mokslininkai prognozuoja katastrofiško atšilimo pradžią
Mokslininkai įrodė žmogaus įtaką globaliam atšilimui
Europos laukia "didžiulė tragedija"
JAV prezidentas Donaldas Trampas

Trampas pareiškė, kad nenori, jog JAV pasitrauktų NATO

(atnaujinta 11:41 2020.07.11)
2014 metais Velse vykusiame NATO viršūnių susitikime buvo nuspręsta, kad ateityje visos aljanso šalys padidins savo gynybos išlaidas iki 2% BVP

VILNIUS, liepos 11 — Sputnik. JAV prezidentas Donaldas Trampas interviu laikraščio žurnalistui Markui Tisenui (Marc Thiessen) pareiškė, kad nenori, jog JAV pasitrauktų iš NATO, tačiau sąjungininkai turi mokėti rinkliavas.

Kaip savo knygoje "Kambarys, kur tai įvyko: Baltųjų rūmų atsiminimai" teigia buvęs Baltųjų rūmų nacionalinio saugumo patarėjas Džonas Boltonas: Trampas norėjo grasinti NATO lyderiams 2018 metais viršūnių susitikime, kad JAV pasitrauks iš aljanso, jei jie nemokės įmokų 2% BVP. Anot jo, po to, kai su valstybės sekretoriumi Maiku Pompėjumi jis kalbėjo apie Trampo grasinimus palikti NATO, jie nusprendė įtikinti jį likti aljanse, tačiau, galbūt, sumažino JAV įmokas.

Dėl to savo kalboje Trampas elgėsi taip, kaip patarė Boltonas — jis pareiškė palaikąs NATO, tačiau kritikavo tas aljanso šalis, kurios vis dar turi mažus gynybos biudžetus.

Interviu metu Trampas skundėsi, kad 2% BVP taip pat yra "per mažai".

"Buvo tokių, kurie beveik nieko nemokėjo, o dabar moka. Ir jie man uždavė svarbų klausimą: "Ar išeitum, jei...", o aš atsakydavau:" Taip, aš išeičiau. Ir jei nepateiksite tokio atsakymo, jie nesumokės", — sakė Donaldas Trampas, kurio žodžius cituoja žurnalistas "Washington Post" paskelbtame straipsnyje.

Paklausus, ar Trampas nori, kad JAV pasitrauktų iš NATO, jis atsakė neigiamai. "Ne, nenoriu išeiti... Bet noriu, kad jie sumokėtų nemažą dalį", — Trampas.

2014 metais Velse vykusiame NATO viršūnių susitikime buvo nuspręsta, kad ateityje visos aljanso šalys padidins savo gynybos išlaidas iki 2% BVP. Trampas kelis kartus ragino aljanso partnerius įgyvendinti Bukarešte pasiektus susitarimus padidinti gynybos išlaidas iki 2% BVP, grasindamas kitaip sumažinti JAV dalyvavimą NATO šalių narių bendrose saugumo programose.

Briuselyje vykusiame NATO viršūnių susitikime JAV prezidentas iškėlė klausimą ne tik pasiekti suderintą aljanso narių gynybos išlaidų lygį — 2% BVP, bet ir nustatyti naują kliūtį — 4%.

NATO valstybės narės įneša tiesioginį ir netiesioginį ar nacionalinį indėlį. Tiesioginės įmokos gaunamos iš aljanso poreikių finansavimo. Nacionalinis įnašas yra, pavyzdžiui, aprūpinimas įranga ar kariuomene dalyvauti karinėje operacijoje ir tokio sprendimo išlaidos.

Tegai:
JAV, NATO, Donaldas Trampas
Dar šia tema
"Rail Baltica": kaip miršta mėgstamiausias NATO ir ES projektas
"Sumanė blogybę": kodėl NATO didina kariuomenę prie Rusijos sienų