Buvęs Ukrainos prezidentas Leonidas Kučma

Kučma paragino JAV prezidentą atsiprašyti Ukrainos

58
(atnaujinta 09:55 2018.09.17)
Pasak buvusio Ukrainos vadovo, branduolinis klubas "apgavo" Kijevą, sudaręs Budapešto memorandumą

VILNIUS, rugsėjo 17 — Sputnik. Buvęs Ukrainos prezidentas Leonidas Kučma mano, kad JAV vadovas Donaldas Trampas turi atsiprašyti Ukrainos už tai, kad šalys, kurios pasirašė Budapešto memorandumą, neva "apgavo" ją, praneša "Espreso".

"Ukraina apgauta, Šiaurės Korėja be branduolinių ginklų iš viso nieko verta. Kokį patarimą norėtume duoti šiuo klausimu Trampui? Svarbiausia, reikia grįžti ir pasakyti: "Atsiprašau, aš pasiruošęs aktyviau padėti Ukrainai šioje problemoje, kuri šiandien yra baisi ne tik Ukrainai, bet ir Europai ir visam pasauliui"", — pareiškė Kučma "Jaltos Europos strategijos" 15-ojo kasmetinio susitikimo kuluaruose.

Budapešto memorandumas buvo pasirašytas 1994 metais Ukrainos, Rusijos, JAV ir Didžiosios Britanijos lyderių ir faktiškai tapo dokumentu, atėmusiu iš Kijevo branduolinius ginklus, ir padėjo pradžią prisijungimui prie Sutarties dėl neplatinimo. Susitarime yra punktai, kurie suteikia Ukrainai saugumo garantijas.

Kaip anksčiau pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministerijos Teisių departamento direktoriaus pavaduotojas Igoris Paninas, tezė apie tai, kad Maskva pažeidė Budapešto memorandumą, yra nepagrįsta. Jis pabrėžė, kad dokumentas nėra tarptautinė sutartis ir nenustato papildomų įpareigojimų kitoms šalims nei tos, kurios buvo pasirašymo metu.

58
Tegai:
branduolinis ginklas, Leonidas Kučma, Donaldas Trampas, Ukraina, JAV
Dar šia tema
"Naftogaz" papasakojo apie Ukrainos nuostolius dėl "Nord Stream-2"
Internete išjuokti Porošenkos žodžiai apie Rusijos Azovo jūros "okupaciją"
"Pralaužė dugną": Ukrainos politikas papasakojo apie nacionalinę gėdą
JAV žvalgybos lėktuvas Boeing OC-135B Open Sky, archyvinė nuotrauka

Rusijai ir JAV nepavyko suartinti pozicijų dėl Atviro dangaus sutarties

(atnaujinta 09:48 2020.07.07)
Pirmadienį, po to, kai JAV nusprendė pasitraukti iš sutarties, buvo sušaukta virtuali šalių, dalyvaujančių Atviro dangaus sutartyje, konferencija

VILNIUS, liepos 7 — Sputnik. Rusijai ir JAV nepavyko suartinti pozicijų. Vašingtonas greičiausiai nekeis savo sprendimo pasitraukti iš Atviro dangaus sutarties, po virtualios valstybių narių konferencijos RIA Novosti sakė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Riabkovas.

Pirmadienį, po to, kai JAV nusprendė pasitraukti iš sutarties, buvo sušaukta virtuali šalių, dalyvaujančių Atviro dangaus sutartyje, konferencija.

"Galime teigti, kad požiūrių suartėjimas neįvyko — viskas liko taip, kaip buvo. Bet tai iš tikrųjų buvo gana nuspėjama", — teigė jis.

Ministras pabrėžė susitikimo fakto svarbą, nes "gavome galimybę išsamiau pateikti savo vertinimus apie tai, kas vyksta, įskaitant, visų pirma, JAV pasitraukimo iš sutarties pasekmes".

"Nemanau, kad šios dienos įvykio rezultatas padidino tikimybę, jog JAV persvarstys savo jau paskelbtą sprendimą pasitraukti iš susitarimo. Deja", — pabrėžė Riabkovas.

JAV prezidentas Donaldas Trampas anksčiau paskelbė, kad šalis traukiasi iš Atviro dangaus sutarties. Rusijos užsienio reikalų ministerija šį sprendimą pavadino apgailėtinu žingsniu.

Diplomatai priminė, kad vienu metu susitarimas buvo sudarytas JAV iniciatyva, tai yra svarbiausia grandis Europos saugumo sistemoje.

JAV pasitraukimas iš Atviro dangaus sutarties

Maskva ne kartą pabrėžė, kad Rusija nepažeidė sutarties. Visų pirma, užsienio reikalų viceministras Aleksandras Gruška anksčiau pažymėjo, kad šalis planuoja toliau laikytis visų susitarime numatytų teisių ir įsipareigojimų, kol jis galioja.

Europos Sąjunga taip pat nepalaikė Vašingtono pasitraukimo iš sutarties ir paragino jį grįžti prie jos įgyvendinimo. ES vyriausiasis įgaliotinis užsienio ir saugumo politikos klausimais Žozepas Borelis (Josep Borrell) anksčiau pabrėžė, kad susitarimas yra pagrindinis ginklų kontrolės elementas ir yra svarbi pasitikėjimo ir saugumo priemonė. Jis pridūrė, kad Briuselis planuoja įvertinti galimas JAV sprendimo pasekmes Europos saugumui.

Atviro dangaus sutartis buvo pasirašyta 1992 metais ir tapo viena iš pasitikėjimo stiprinimo priemonių Europoje po šaltojo karo. Ji veikia nuo 2002 metų ir leidžia dalyvaujančioms šalims atvirai rinkti informaciją apie viena kitos ginkluotąsias pajėgas ir veiklą. Susitarimą pasirašė 34 valstybės.

Tegai:
sutartis, JAV, Rusija
Dar šia tema
Boltonas pareiškė, kad Trampas nenorėjo girdėti žvalgybos pranešimų apie Rusiją
Trampas vėl pažadėjo nubausti Kiniją už koronaviruso pandemiją
Ryga, archyvinė nuotrauka

Ekspertas: rasiniai neramumai JAV sukėlė sumaištį valdančiajam Latvijos elitui

(atnaujinta 09:35 2020.07.07)
Latvijos vadovybė riaušių nekomentuoja, nes neįmanoma numatyti, kaip toliau vystysis situacija, tikina žmogaus teisių aktyvistas Aleksandras Gaponenka

VILNIUS, liepos 7 — Sputnik. Praėjusį penktadienį Rygoje Latvijos prezidentas Egilis Levitas ir ministras pirmininkas Krišjanis Karinšas padėjo gėlių prie Didžiosios sinagogos memorialo Gogolio gatvėje. Šis iškilmingas įvykis turėjo sutapti su 1941 metų įvykių, kai naciai šioje sinagogoje sudegino daugiau nei penkis šimtus žydų, data, praneša Sputnik Latvija.

Tuo tarpu šeštadienį Lesteno "Bratskoje" kapinėse įvyko atsisveikinimo ceremonija su buvusiu SS legionieriumi, publicistu Visvaldžiu Laciu, kuris dalyvavo baudžiamosiose operacijose Antrojo pasaulinio karo metu.

Interviu Sputnik Lietuva Europos studijų instituto prezidentas, profesorius, žmogaus teisių aktyvistas Aleksandras Gaponenka teigė, kad prasidėjus rasiniams neramumams JAV, Latvijos valdantysis elitas "prarado orientaciją erdvėje ir laike".

"Kadangi iš Vašingtono sklinda kryptingi signalai, [Latvijos valdžia] tarsi stengiasi sutelkti dėmesį tiek į vieną, tiek į antrą. Ir, viena vertus, atrodo, kad taip, mes turime prisiminti Holokausto aukas, nors iš tikrųjų ne, bet, kita vertus, labai norisi pagerbti nacių nusikaltėlius, tačiau buvo pastebėta, kad aukščiausioji vadovybė nedalyvavo laidotuvėse, apsiribojo tik moraliniu paskatinimu visko, kas buvo susiję su Lacio laidotuvėmis", — sakė jis.

Gaponenka pažymėjo, kad Latvijos valdantysis elitas nekomentavo rasinių neramumų JAV, nes neaišku, kaip situacija vystysis toliau. Jo manymu, toks netikrumas išliks bent iki Amerikos prezidento rinkimų pabaigos.

Tegai:
JAV, Latvija
Dar šia tema
Kodėl Latvija gali sau leisti ignoruoti realybę
Istorikas: Latvijos valdžia Gegužės 9 dienos atžvilgiu vėl parodė nemandagumą
Politologas: Latvija gali tik generuoti agresiją prieš Rusiją
Lietuvos URM ministras Linas Linkevičius

Siekiama intensyvesnio Lietuvos ir Lenkijos regioninio bendradarbiavimo

(atnaujinta 10:10 2020.07.07)
Pabrėžiama, kad vizito metu Linas Linkevičius taip pat pagerbė Berznyko kapinėse palaidotų Lietuvos savanorių atminimą, kartu su Seinų miesto bei apskrities vadovais padėjo gėlių prie vyskupo Antano Baranausko ir Smolensko katastrofos aukų atminimo paminklų

VILNIUS, liepos 7 — Sputnik. Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius liepos 6 dieną lankėsi Seinuose ir Punske, Lenkijoje, kur susitiko su Seinų miesto burmistru Arkadijumi Nowalskiu ir Seinų apskrities vadovais bei aptarė Lietuvos ir Lenkijos regioninio bendradarbiavimo stiprinimo galimybes, praneša Lietuvos URM spaudos tarnyba.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Алексей Витвицкий

Pasak Linkevičiaus, gaisras Alytuje ir dėl Covid-19 kilę iššūkiai dar kartą parodė sklandaus tarpvalstybinio bendradarbiavimo savivaldos lygmenyje svarbą.

"Artimiausiu metu turėtų būti sudaryti atitinkami tarpvalstybiniai susitarimai, reglamentuojantys  specialių tarnybų bendradarbiavimą krizinėse situacijose, sienos kirtimą ir technikos gabenimą per sieną. Seinų apskritis ir Lazdijų rajonas yra taip vadinamo "Suvalkų koridoriaus" centre, todėl turime didinti gyventojų atsparumą įvairioms grėsmėms, rengti bendrus mokymus, gyventojus aprūpinti būtinomis apsaugos priemonėmis, bendradarbiauti įvertinant ir galimus incidentus nesaugioje Astravo atominėje elektrinėje", — teigė jis.

Ministras išreiškė padėką Seinų apskrities vadovams už pasiektą susitarimą grąžinti įsiskolinimą Seinų lietuvių "Žiburio" mokyklai bei papildomai skiriamą finansavimą "mokinio krepšeliui" Punsko Kovo 11-osios lietuvių licėjuje.

Pasak jo, labai svarbus aktyvus Lietuvos ir Lenkijos šventimo ekspertų bendradarbiavimas, kuris skirtas Lietuvos lenkų ir Lenkijos lietuvių tautinėms bendrijoms aktualių švietimo klausimų sprendimui.

Susitikimo su Punsko valsčiaus administracija ir Lenkijos lietuvių organizacijų, švietimo ir kultūros įstaigų vadovais metu Linkevičius aptarė lietuvių švietimo ir kultūros klausimus, dalyvavo Karaliaus Mindaugo karūnavimo dienos šventiniuose renginiuose.

Pabrėžiama, kad vizito metu Linas Linkevičius taip pat pagerbė Berznyko kapinėse palaidotų Lietuvos savanorių atminimą, kartu su Seinų miesto bei apskrities vadovais padėjo gėlių prie vyskupo Antano Baranausko ir Smolensko katastrofos aukų atminimo paminklų.

Lenkijoje gyvena apie 5 tūkstančiai lietuvių, kurių dauguma gyvena Seinų ir Punsko krašte.

Tegai:
bendradarbiavimas, Lenkija, Lietuva, Linas Linkevičius
Dar šia tema
Lietuva kovoja su RT. O gal reikėtų su "fake'ų kūrėjais" iš JAV?
Mažeika pakomentavo Minsko atsakymą į notą dėl nugaišusių žuvų prie Gardino