Brexit

Lietuvos prezidentė pareiškė, kad derybos dėl "Brexit" yra mirties taške

32
(atnaujinta 19:55 2018.09.20)
Tą pačią nuomonę išreiškė ir Slovakijos ministras pirmininkas. Politikai po vakarienės su ES šalių vadovais Austrijos aukščiausiojo lygio susitikimo metu pareiškė, kad šiame etape nėra pažangos

VILNIUS, rugsėjo 20 — Sputnik. Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė ir Slovakijos ministras pirmininkas Peteris Pellegrini po ES lyderių vakarienės, kurios metu buvo aptariamas "Brexit", pareiškė, kad nėra pažangos Anglijos ir Airijos sienos klausime, praneša agentūra "Reuters".

"Šiame etape tai sąstingis. Pažangos nėra", — pareiškė Grybauskaitė po vakarienės.

"Nebuvo pasiekta pažanga sienų klausimu", — paantrino Pellegrini.

Susitikimo metu Didžiosios Britanijos ministrė pirmininkė Teresa Mei kreipėsi į šalių-ES narių lyderius, ragindama juos atsisakyti "netinkamų" "Brexit" reikalavimų.

"Manau, kad Londonas iškėlė rimtus ir įmanomus pasiūlymus. Mes, žinoma, nesutinkame dėl kiekvienos detalės, bet aš tikiuosi, kad jūs atsakysite iš esmės tuo pačiu", — pareiškė Mei.

Trečiadienio vakarą Zalcburge prasidėjo dviejų dienų neoficialus 28 ES šalių prezidentų ir vyriausybių vadovų susitikimas.

Oficialios derybos tarp Londono ir Briuselio dėl sąlygų, kuriomis Didžioji Britanija pasitrauks iš ES, prasidėjo 2017 metų birželio 19 dieną. Ministrų kabineto nariai susitarė dėl pozicijos, susijusios su Britanijos pasitraukimu iš ES. Tada Mei paskelbė, kad Londonas pasiūlys Briuseliui sukurti laisvosios prekybos zoną ir sudaryti pramonės ir žemės ūkio produktų, kuriems nebus netaikomi apribojimai ateityje, sąrašą.

Programa liko nepatenkinti rimtesniu požiūrio į "Brexit" šalininkai. Jų nuomone, parengtas planas išlaikys Londono priklausomybę nuo ES ir nebus pelningas Britanijos gamintojams.

"The Times" informacija, Ministrų kabineto kolektyvinėje sutartyje taip pat kalbama apie "minkštą muitinės susitarimą" —  atnaujintą susitarimo, kurį  anksčiau griežtai sukritikavo tuometinis užsienio reikalų ministras Borisas Džonsonas, versiją. Reaguodama į Džonsono kritiką Mei pažadėjo jį atstatydinti. Tačiau vėliau Džonsonas pats nusprendė palikti savo postą dėl nesutarimų su Mei.

32
Tegai:
Brexit, Europos Sąjunga (ES), Dalia Grybauskaitė, Slovakija, Didžioji Britanija, Lietuva
Temos:
Brexit: kas yra "už" ir kas – "prieš" (202)
Dar šia tema
Dalia Grybauskaitė dalyvaus neformalioje Europos Vadovų Taryboje Zalcburge
Viena ir Berlynas įsitikinę būtinybe išvengti griežto "Brexit" varianto
Politinė temperatūra Lietuvoje kyla: šalis žengia į lemtingą pusmetį
Ukrainos kariai Donbase

"National Interest" įvertino karo tarp Rusijos ir Ukrainos tikimybę

(atnaujinta 18:54 2021.04.12)
Konfliktas Donbase tęsiasi septynerius metus, aukomis tapo apie 13 tūkst. žmonių. Padėtis paaštrėjo šių metų vasarį, Savarankiškai pasiskelbusios respublikos mano, kad Kijevas rengia plataus masto puolimą, traukdamas naujus karius į kontaktinę liniją

VILNIUS, balandžio 12 — Sputnik. Žurnalo "National Interest" apžvalgininkas Markas Episkoposas paaiškino, kodėl Rusijai ir Ukrainai yra nuostolinga smogti pirmomis karo Donbase atveju.

Kaip pabrėžė žurnalistas, šiandien nėra jokių objektyvių ženklų, rodančių, kad Rusija planuoja siųsti karius į šį regioną, nes tokiu būdu ji pažeistų Minsko susitarimus ir jai taip pat grėstų naujos sankcijos ir "karinės pasekmės". Todėl, pasak Episkoposo, Rusijos karių judėjimas turėtų būti suvokiamas tik kaip signalas apie Maskvos pasirengimą reaguoti į Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karių puolimą Ukrainos rytuose.

Kijevas mąsto maždaug ta pačia kryptimi, mano straipsnio autorius. Jei Ukraina panorės jėga išspręsti konfliktą savarankiškai nepriklausomomis paskelbusiose respublikose, ji rizikuoja likti be JAV ir Europos paramos. Šiuo atveju Kijevo valdžia pakartos strategines Tbilisio klaidas, dėl kurių 2008 metais kilo ginkluotas konfliktas Pietų Osetijoje.

Taigi, jei viena iš šalių pirma pradės karą, jis atsidurs nepalankioje padėtyje: nepaisant dabartinio eskalavimo, geopolitiniai Maskvos ir Kijevo skaičiavimai nepasikeitė, padarė išvadą ekspertas.

Padėtis Ukrainos rytuose

Konfliktas Donbase tęsiasi septynerius metus, aukomis tapo apie 13 tūkst. žmonių. Konflikto sureguliavimo klausimas aptariamas kontaktinės grupės susitikimuose Minske. Jos dalyviai priėmė kelis dokumentus dėl ugnies nutraukimo, tačiau susišaudymai tęsiasi.

Aleksejus Puškovas, Federacijos tarybos Informacijos politikos ir sąveikos su žiniasklaida komisijos pirmininkas
© Sputnik / Владимир Трефилов

Padėtis paaštrėjo šių metų vasarį: įvyko pasikėsinimas į Donecko Liadies respublikos Liaudies milicijos bataliono vadą, Ukrainos saugumo pajėgos apšaudė minosvaidžiu Gorlovką ir Donecko pakraštį, suintensyvėjo kovos. Savarankiškai pasiskelbusios respublikos mano, kad Kijevas rengia plataus masto puolimą, traukdamas naujus karius į kontaktinę liniją. Kovo mėnesį Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Ruslanas Chomčakas pavadino šį scenarijų galimu, tačiau vėliau pareiškė, kad Kijevo valdžia nesvarsto konflikto sprendimo jėga.

Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas anksčiau pareiškė, kad dabar konflikto zonoje prasideda susišaudymai, dėl kurių sprendimus Ukrainos lauko vadai priima vietoje be aukštesnės vadovybės pritarimo.

Tegai:
karas, Donbasas, Ukraina, Rusija
Dar šia tema
Kas ir kodėl provokuoja Rusiją pokalbiais apie Ukrainos priėmimą į NATO
Krymo ir Donbaso gyventojai pateikė EŽTT 8000 skundų prieš Ukrainą
Rusija, Vokietija ir Prancūzija surengs konferenciją Donbaso klausimu
Rusija aiškinasi, kiek Vakarai yra pasirengę vėl padegti Donbasą
"Viskas dėl Donbaso": ką JAV armija sukėlė Europoje
Medicinos darbuotojai

PSO vadovas pareiškė apie padidėjusį mirtingumą nuo koronaviruso

(atnaujinta 18:21 2021.04.12)
PSO generalinis direktorius pabrėžė, kad COVID-19 nėra įprastas gripas, o ekspertai dar nežino ilgalaikio viruso poveikio žmogaus organizmui, todėl būtina ir toliau imtis atsargumo priemonių.

VILNIUS, balandžio 12 — Sputnik. COVID-19 užsikrėtimų skaičius pasaulyje auga jau septynias savaites iš eilės, mirtingumas nuo viruso didėja jau mėnesį, sakė pirmadienio trumposios spaudos konferencijos metu Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) vadovas Tedros Adhanom Ghebreyesus.

"Sausio ir vasario mėnesiais pasaulyje šešias savaites iš eilės mažėjo COVID-19 atvejų. Dabar septintą savaitę iš eilės didėja užsikrėtimai ir keturias savaites daugėja mirčių", — cituoja jį RIA Novosti.

PSO generalinis direktorius pabrėžė, kad COVID-19 nėra įprastas gripas, o ekspertai dar nežino ilgalaikio viruso poveikio žmogaus organizmui, todėl būtina ir toliau imtis atsargumo priemonių.

PSO paskelbė pasaulinę COVID-19 pandemiją praėjusių metų kovo 11 dieną. Daugelis pasaulio šalių įvedė griežtas karantino priemones, uždarė sienas, sustabdė oro, kelių ir geležinkelių jungtis. Dabar ribojimai palaipsniui švelnėja.

Tegai:
pandemija, koronavirusas, Pasaulio sveikatos organizacija (PSO)
Temos:
Koronaviruso pandemija Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
PSO paaiškino, kuo pavojingos koronaviruso mutacijos
Šalyje nustatyta beveik 600 naujų koronaviruso atvejų
Pagyvenę Estijos žmonės nebepasitiki "AstraZeneca", sako šeimos gydytoja
Mobiliojo ryšio bokštas

Lietuva nori atsikratyti "nepatikimų tiekėjų" 5G diegimo fone

(atnaujinta 20:52 2021.04.12)
Gamintojams ar tiekėjams, kurie neatitinka "nacionalinio saugumo interesų", teks rasti pakaitalus iki 2025 metų pabaigos, pranešė Krašto apsaugos ministerija

VILNIUS, balandžio 12 — Sputnik. Lietuvai ruošiantis diegti 5G mobiliųjį ryšį, siūloma, kad "nepatikimi" gamintojai ir tiekėjai Lietuvoje negalėtų dalyvauti elektroninių ryšių rinkoje. Apie tai spaudos konferencijoje Seime pareiškė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

Lietuvos kariškiai
© Sputnik / Владислав Адамовский

"Nepatikimi gamintojai ir tiekėjai negalėtų dalyvauti vykdant elektroninių ryšių veiklą Lietuvoje, ypač diegiant 5G infrastruktūrą", — pasakė jis.

Anušausko teigimu, svarbu, kad dabar būtų imtasi teisėkūros priemonių.

"Kontekste visada yra ir žvalgybos rizikos vertinimas, susijęs su trečiųjų šalių veikla <...> Jeigu mes įstatymais nenumatysime tam tikrų ribų, tai mūsų viešųjų pirkimų sistema veiks būtent taip, kaip veikia įprastai — ieškos pačio pigiausio tiekėjo", — pasakė KAM vadovas.

Pasak jo, artimiausiu metu Seimui bus pateiktos dvi Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo ir Elektroninių ryšių įstatymo pataisos, kurios įpareigos RRT prašyti specialios komisijos įvertinti įmonių atitiktį nacionalinio saugumo požiūriu.

"Sieksime užtikrinti, kad radijo ryšių skyrimas ir naudojimas atitiktų nacionalinio saugumo interesus. RRT turės pareigą kreiptis į vyriausybinę strateginių įmonių sandorius tikrinančią komisiją dėl vertinimo, kai bus skiriami radijo ryšio dažniai, kai keičiami gamintojai ar tiekėjai, kai gaunama informacija, kad galimai naudojami nepatikimi gamintojai ar tiekėjai", — pasakė Anušauskas.

Ministras pareiškė, kad gamintojai ar tiekėjai, kurie neatitinka nacionalinio saugumo interesų, turės būti pakeisti iki 2025 metų gruodžio pabaigos.

Kaip pareiškė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiunas, radijo dažnių naudojimas yra strategiškai svarbus diegiant 5G ryšius, todėl būtina reguliuoti jų konkursus ir aukcionus, susiejant šį procesą su nacionaliniu saugumu. Pasak jo, iki šiol RRT neprivalėjo kreiptis į komisiją, kad ji įvertintų būsimus sandorius, aukcionus ar konkursus.

Taip pat NSGK vadovas pareiškė, kad "nepatikimi" tiekėjai turėtų būti pašalinti iš visos elektroninių ryšių rinkos infrastruktūros.

"Iš tiesų kalbame apie 5G ryšį, tačiau turėkime galvoje, kad 5G ryšys yra susijęs su kitais ryšiais — tai yra 2G, 3G, 4G. 5G bus įrengiamas ant esamų platformų. Be jokios abejonės, kai tu diegsi 5G ryšį ir tą įrangą, kurią naudosi joje ir įrangos palaikymą, tai visiškai nuo įstayto įsigaliojimo turės ir privalės būti tik patikimi teikėjai", — pasakė jis.

Kovo pradžioje Kasčiūnas jau siūlė sudaryti nepatikimų technologijų tiekėjų sąrašą. Jis siūlė "nustatyti labai konkrečius nedemokratinių šalių gamintojus", kurių informacinė ir ryšių įranga kelia "potencialią grėsmę šaliai ir nacionaliniam saugumui" ir neturėtų būti naudojama Lietuvoje diegiant 5G mobilųjį ryšį.

5G ryšys

Kai kuriuose Lietuvos miestuose jau veikia telekomunikacijų bendrovės "Telia" stotys, teikiančios 5G ryšį. Asmenys ir įmonės gali nemokamai išbandyti ryšį.

Tuo tarpu Lietuvos politikai ne kartą ragino valdžios institucijas atsisakyti Kinijos 5G įrangos tiekėjų, nes jie joje įžvelgia "grėsmę nacionaliniam saugumui".

Anksčiau Kasčiūnas Kiniją įvardijo kaip vieną pagrindinių iššūkių ir "grėsmių" respublikai šiais metais.

Be to, jis pareiškė, kad Lietuva apribos Kinijos investicijas į strateginius objektus, o apie Kinijos kompanijų dalyvavimą diegiant 5G ryšius net nebus diskutuojama.

Tegai:
Arvydas Anušauskas, Laurynas Kasčiūnas, Lietuva, nacionalinis saugumas