Moterų pasaulio lyderių tarybai pirmininkaujanti Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje surengė aukšto lygio renginį, nuotrauka iš įvykio vietos

Grybauskaitė ragina kovoti su diskriminacija dėl lyties

39
(atnaujinta 22:33 2018.09.28)
Įvairiais duomenimis, panaikinus diskriminaciją dėl lyties, per artimiausius septynerius metus globali ekonomika galėtų pasipildyti net 28 trilijonais dolerių

VILNIUS, rugsėjo 28 — Sputnik. Moterų pasaulio lyderių tarybai pirmininkaujanti Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje surengė aukšto lygio renginį, kuris skirtas moterų vaidmeniui globalios ekonomikos augime didinti.

Susirinkimo metu Grybauskaitė paragino JT padėti skirtingoms pasaulio šalims kovoti su diskriminacija ir lyčių stereotipais, rašo Prezidentūros spaudos tarnyba.

Президент Даля Грибаускайте возглавила мероприятие высокого уровня женщин — мировых лидеров в рамках Генеральной ассамблеи ООН
Per pastaruosius 4 metus tai jau trečias Grybauskaitės inicijuotas aukšto lygio renginys Jungtinės Tautose, kuris padeda sutelkti pasaulio lyderių pastangas ginant moterų teises, skatinant aktyvesnį jų dalyvavimą globalioje ekonomikoje ir politikoje

Prezidentės inicijuotame renginyje aukščiausiu lygiu tariamasi, kaip panaikinti daugelyje pasaulio šalių tebeegzistuojančius, moteris diskriminuojančius įstatymus, paskatinti moteris kurti verslus, siekti karjeros pažangiuose ir gerai apmokamuose mokslo bei technologijų sektoriuose — taip skatinant aktyvesnį moterų vaidmenį globalioje ekonomikoje ir pasaulio vystymąsi, pažymima pranešime.

Nors Lietuvoje moterys gali laisvai užsiimti įvairia ekonomine veikla, kurti savo verslą, siekti vadovaujamų pozicijų viešame ir privačiame sektoriuose, devyniose iš dešimties pasaulio valstybių vis dar galioja moterų galimybes varžantys įstatymai. Lietuvoje vyrų ir moterų algų atotrūkis siekia 14,4 proc. ir yra mažesnis už ES vidurkį, tačiau pasauliniu mastu moterys už tą patį darbą gauna 23 proc. mažesnį atlygį ir du kartus dažniau dirba neatlygintinai.

"Tokia padėtis ne tik pažeidžia moterų teises, bet ir atneša didžiulių praradimų pasaulio ekonomikai", — sakė prezidentė.

Įvairiais duomenimis, panaikinus diskriminaciją dėl lyties, per artimiausius 7 metus globali ekonomika galėtų pasipildyti net 28 trilijonais dolerių. Tačiau dabartiniu tempu prireiks dar 200 metų, kad pasaulyje būtų pasiekta ekonominė lyčių lygybė.

Šalies vadovės teigimu, kad pokyčiai vyktų greičiau, būtina gerinti šalių švietimo sistemas ir laužyti pasenusius stereotipus. Prezidentė taip pat pabrėžė valstybių vadovų atsakomybę panaikinti šalyse išlikusius moteris diskriminuojančius įstatymus ir paragino JT padėti skirtingiems pasaulio regionams kovoje su diskriminacija ir lyčių stereotipais.

Renginio metu taip pat apdovanotos moterys verslininkės iš viso pasaulio, kurios savo veikla padeda siekti lyčių lygybės, kovoti su skurdu ir prisideda prie darnaus vystymosi.

Renginyje dalyvavo Jungtinių Tautų Generalinis Sekretorius Antonio Guterresas, Kroatijos Prezidentė Kolinda Grabar-Kitarovič, Estijos vadovė Kersti Kaljulaid, Maltos Prezidentė Marie Louise Coleiro, Norvegijos ir Bangladešo Ministrės Pirmininkės, Pasaulio banko vadovas Jim Yong Kimas, Jungtinių Tautų vyriausioji žmogaus teisių komisarė Michelle Bachelet.

Президент Даля Грибаускайте возглавила мероприятие высокого уровня женщин — мировых лидеров в рамках Генеральной ассамблеи ООН
Renginio metu taip pat apdovanotos moterys verslininkės iš viso pasaulio, kurios savo veikla padeda siekti lyčių lygybės, kovoti su skurdu ir prisideda prie darnaus vystymosi

Per pastaruosius 4 metus tai jau trečias Grybauskaitės inicijuotas aukšto lygio renginys Jungtinėse Tautose, kuris padeda sutelkti pasaulio lyderių pastangas ginant moterų teises, skatinant aktyvesnį jų dalyvavimą globalioje ekonomikoje ir politikoje.

Šių metų birželį prezidentės iniciatyva Vilniuje vyko moterų pasaulio politikos lyderių globalus forumas, į kurį atvyko per 300 dalyvių iš 90 šalių. Moterų teisių apsauga ir lyčių lygybės užtikrinimas yra vienas iš Darnaus pasaulio vystymosi tikslų 2030, kuriam Lietuva įsipareigojo kartu su kitomis JT valstybėmis.

39
Tegai:
moterys, diskriminacija, moterų teisės, Dalia Grybauskaitė
Dar šia tema
Prezidentė: už smurtą prieš moteris reikia mokėti visiems
Raudona ir mėlyna: 50 politinės savaitės atspalvių
Grybauskaitė per metus pakilo "Forbes" įtakingiausių moterų reitinge
Medicininės kaukės

URM: Lietuva prisideda prie JAV pastangų kovoje su koronavirusu

(atnaujinta 16:17 2020.07.13)
Pranešama, kad liepos 14 dieną vyksiančiame krovinio išlydėjimo renginyje dalyvaus užsienio reikalų viceministras Dalius Čekuolis, JAV ambasadorius Lietuvoje Robertas Gilchristas ir kiti ministerijos bei ambasados pareigūnai

VILNIUS, liepos 13 — Sputnik. Liepos 15 dieną iš Lietuvos į JAV išvyksta šalyje pagamintos kovai su COVID-19 pandemija skirtos apsaugos priemonės, praneša Lietuvos užsienio reikalų ministerijos spaudos tarnyba.

Pranešama, kad liepos 14 dieną vyksiančiame krovinio išlydėjimo renginyje dalyvaus užsienio reikalų viceministras Dalius Čekuolis, JAV ambasadorius Lietuvoje Robertas Gilchristas ir kiti ministerijos bei ambasados pareigūnai.

Už skirtas lėšas buvo įsigyta Pensilvanijos valstijos medikams bei kitų tarnybų darbuotojams skirtų 11 400 vnt. apsauginių skydelių (iš UAB "Medienos era"), 10 752 vnt. vienkartinių apsauginių chalatų (UAB "Interscalit") ir 19 642 vnt. įvairios plaučių įrangos (UAB "Intersurgical").

Naujausiais duomenimis, iš viso Lietuvoje nustatyti 1874 koronaviruso atvejai, 79 pacientai mirė. 

Lietuvoje birželio 17 dieną buvo panaikintas karantinas, kuris įsigaliojo kovo 16 dieną. Dabar respublikoje galioja nepaprastoji padėtis su nemažai apribojimų.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 12,6 mln. infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 565 tūkst. žmonių.

Tegai:
pagalba, koronavirusas, JAV, Lietuva
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Kremlius įvertino Rusijos ir JAV santykių būklę
Paskelbtas didelio gaisro JAV karinio jūrų laivyno desantiniame laive vaizdo įrašas
"Kliudys bet kokį taikinį Rusijoje": kokia nauja ginkluotė kuriama JAV
JAV prezidentas Donaldas Trampas ir Lenkijos vadovas Andžejus Duda

Ekspertas pakomentavo JAV ir Lenkijos santykių ateitį

(atnaujinta 14:32 2020.07.13)
Jo teigimu, Lenkija "visada laikė save 51-ąja JAV valstija", tai patvirtina jos pasiryžimas "priimti bet kokį skaičių amerikiečių kariuomenės, investuoti į JAV karinių bazių statybą — tik siekiant sukurti Rusijai problemas"

VILNIUS, liepos 13 — Sputnik. Lenkijos vyriausybė po Andžejaus Dudos pergalės prezidento rinkimuose tęs suartėjimą su Vašingtonu ir Maskvos "sulaikymą", tačiau tai tęsis tik tol, kol JAV prasidės rimtos problemos, RIA Novosti sakė politologas, buvęs Rusijos ir Lenkijos dialogo centro vadovas Jurijus Bondarenka.

Remiantis 99,97 % rinkimų komisijų protokolų skaičiavimo rezultatais, Duda pirmauja Lenkijos prezidento rinkimuose, 51,21 % rinkėjų balsavo už jį. Jo oponentas Rafalas Tšaskovskis gavo 48,79 % balsų.

"Kalbant apie Rusiją, ankstesnis kraštutinės rusofobijos kursas bus tęsiamas. Bus nugriauti visi paminklai. Europa labai atsargiai vertina partiją, kuri laimėjo Lenkijoje, ir Lenkijos prezidentą, tačiau Europos šalys nesirūpina užsienio politika kaip tokia. Europa labiau orientuojasi į save, labiau nei prieš koronaviruso pandemiją", — komentavo Bondarenka.

Eksperto teigimu, Lenkija "visada laikė save 51-ąja JAV valstija", tai patvirtina jos pasiryžimas "priimti bet kokį skaičių amerikiečių kariuomenės, investuoti į JAV karinių bazių statybą — tik siekiant sukurti Rusijai problemas".

"Ši politika yra beprotiška, tačiau ji tęsis tol, kol Amerikoje prasidės rimtos problemos. Kai tik išryškės rimtos problemos, Lenkijoje, kaip ir kitose šalyse, visa rusofobija pasibaigs per 24 valandas", — įsitikinęs jis.

Anot Rusijos eksperto, Lenkijos prezidento rinkimuose laimėjo "įmanoma rusofobinė partija", kuri, be to, "labai įtariai vertina proeuropietiškas iniciatyvas, Briuselį, Berlyną". "Kaimas nugalėjo miestą. Miestuose visur laimėjo Tšaskovskis, liberalus Varšuvos meras. Visas Lenkijos elitas yra rusofobai, tad laimėjo ryškiausia rusofobų partija. Bent jau su Tšaskovskiu buvo galima kalbėtis. Su Duda nėra apie ką kalbėtis", — apibendrino ekspertas.

Tegai:
rusofobija, Rusija, santykiai, Lenkija, JAV
Dar šia tema
Gydytojas palygino COVID-19 situaciją Lietuvoje, Latvijoje ir Lenkijoje
Lietuvos lenkai balsų dauguma palaikė Dudos varžovą
Maro daktaras, archyvinė nuotrauka

Ar verta bijoti buboninio maro Lietuvoje? Atsako medicinos mokslų daktaras

(atnaujinta 15:31 2020.07.13)
Lietuvos užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro vadovas, medicinos mokslų daktaras, profesorius Saulius Čaplinskas papasakojo, ar gali Lietuvoje kilti buboninio maro epidemija ir ko saugotis norintiems keliauti į Mongoliją

VILNIUS, liepos 13 — Sputnik. Mėnesio pradžioje Kinijoje ir Mongolijoje buvo patvirtinti keli buboninio maro — vienos mirtiniausių ligų istorijoje — atvejai. Dėl šios žinios visuomenėje kilo klausimų, ar gali pavojinga liga kilti Lietuvoje, kaip kad buvo koronaviruso pandemijos atveju.

Į šį klausimą atsakė Lietuvos užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) vadovas, medicinos mokslų daktaras, profesorius Saulius Čaplinskas.

"Viešoje erdvėje pasirodžiusi informacija apie marą Mongolijoje suneramino Lietuvos žmones ir tai suprantama, nes maras yra ypač pavojinga infekcinė liga. Visgi norėčiau nuraminti Lietuvos žmones, nes Mongolijoje nustatyta maro susirgimo forma — buboninė ir ji neplinta oro lašeliniu būdu ir jis neatkeliaus iki mūsų, kaip koks koronavirusas", — savo Facebook puslapyje rašo Čaplinskas.

Tačiau jis paskatino ketinančius vykti į Mongoliją būti atsargius ir vengti sąlyčio su graužikais, kurie yra šios ligos sukėlėjo šaltinis. 

"Priminsiu, kad šiame regione yra daug, mūsų supratimu, keistų "gydymosi" būdų, t.y. vartojama žalia švilpikų mėsa kaip liaudiška gydymo priemonė, o būtent švilpikai ir yra tie graužikai, kurie dažniausiai yra infekcijos šaltinis", — rašo Čaplinskas. 

Kaip aiškina ULAC vadovas, maras tarp graužikų ir nuo graužikų žmonėms dažniausiai plinta per infekuotų blusų įkandimus. Kadangi marą sukelia bakterijos, jam gydyti naudojami antibiotikai sumažina mirštamumą nuo šios ligos iki 10–20 procentų, tačiau laiku nepaskyrus antibiotikų nuo šios ligos miršta kas antras susirgęs, pasakoja Čaplinskas.

Marą sukelia bakterijos, pernešamos per blusų įkandimus ir užsikrėtusius gyvūnus. Buboninis maras neplinta nuo žmogaus žmogui, išskyrus atvejus, kuomet yra tiesioginis sąlytis su išopėjusių bubonų pūliais. 

"Juodąja mirtimi" vadinama daugiausiai gyvybių nusinešusi pandemija rašytinėje žmonijos istorijoje. Jos metu mirė 75–200 mln. žmonių Šiaurės Afrikoje ir Eurazijoje. Europoje "juodoji mirtis" truko nuo 1347 iki 1351 metų. Tada išmirė trečdalis Europos gyventojų, t. y. apie 34 milijonus žmonių. 

Buboninis maras yra viena iš trijų maro formų. Jis sukelia skausmingus limfmazgių patinimus, karščiavimą, šaltkrėtį ir kosulį.

Tegai:
Lietuva, maras
Dar šia tema
Koronavirusas Lietuvoje patvirtintas dar penkiems asmenims
SAM atnaujino koronaviruso paveiktų šalių sąrašą
Paaiškėjo masinio žuvų kritimo Nemune priežastys
Latvijoje nustatytas afrikinio kiaulių maro protrūkis