Viktorija Skripal

Skripalio dukterėčia nori susitikti su Boširovu ir Petrovu

39
(atnaujinta 10:38 2018.10.03)
Viktorija Skripal netiki, kad šie rusai buvo įtraukti į incidentą Solsberyje

VILNIUS, spalio 3 — Sputnik. Sergejaus Skripalio dukterėčia Viktorija norėtų susitikti su rusais Aleksandru Petrovu ir Ruslanu Boširovu, kuriuos Londonas įtaria prisidėjimu prie buvusio GRU pareigūno ir jo dukters Julijos apnuodijimo.

Skripalių nunuodijomo vieta, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Алекс Макнотон

Interviu laikraščiui "Izvestija" Viktorija Skripal pabrėžė, jog netiki, kad Petrovas ir Boširovas buvo įtraukti į incidentą Solsberyje. Pasak jos, asmeninis susitikimas su Petrovu ir Boširovu padės įrodyti jų nekaltumą.

"Aš jų nemačiau, bet esu suinteresuota ir pasirengusi susitikti. Noriu pažvelgti į jų akis ir įsitikinti. Kol kas galiu pasitikėti tik žodžiu, o po susitikimo viskas taps aišku. Jų prisidėjimo prie incidento įrodymų iki šiol nėra — kadangi kamerų prie Skripalių namo nebuvo", — pasakė Viktorija Skripal.

Buvusio GRU karininko dukterėčia mano, kad Boširovas ir Petrovas turi teisę visiems įrodyti savo nekaltumą. Anot "Izvestija", Skripal pažymėjo, kad Didžioji Britanija "priklijavo "nuodytojų" etiketę rusams", net nesuteikusi Maskvai galimybės susipažinti su tyrimo eiga.

Skripalių apnuodijimas

Kovo 4 dieną Solsberyje buvo apnuodytas buvęs GRU karininkas Sergejus Skripalis ir jo dukra Julija. Šis incidentas sukėlė didelį tarptautinį skandalą. Londonas tvirtina, kad prie šio incidento prisidėjo Rusija, tačiau Maskva kategoriškai tai neigia.

Kremlius, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Наталья Селиверстова

Rusija ne kartą siūlė atlikti bendrą incidento tyrimą, tačiau Londonas ignoravo šią iniciatyvą ir neleido susitikti su Skripaliais. Be to, Užsienio reikalų ministerija prigavo britų premjerę Teresą Mei meluojant. Ji teigė, kad nuodai buvo pagaminti Rusijoje. Tačiau Porton Dauno laboratorijoje tai buvo paneigta.

Vėliau Londonas paskelbė  "dviejų įtariamųjų Skripalių apnuodijimu" nuotraukas, teigdamas, kad tai du GRU pareigūnai — Aleksandras Petrovas ir Ruslanas Boširovas. Po to vyrai davė interviu Margaritai Simonian ir papasakojo apie savo veiklą bei apie tai, ką jie darė Britanijoje kovo pradžioje.

39
Tegai:
Ruslanas Boširovas, Aleksandras Petrovas, Viktorija Skripal, Sergejus Skripalis, Didžioji Britanija
Temos:
Buvusio GRU pulkininko Skripalio nunuodijimas Didžiojoje Britanijoje (110)
Dar šia tema
Viktorija Skripal mano, kad pateks į Britaniją po to, kai čia pasikeis politinis elitas
Londonas paaiškino, kodėl Viktorija Skripal negavo vizos
Zacharova atsakė į "Bellingcat" duomenų apie Petrovą ir Boširovą paviešinimą
"Įtariamieji" Skripalių byloje davė interviu Margaritai Simonian
Praha, archyvinė nuotrauka

Čekijos premjeras atsakė į JAV raginimą nebendradarbiauti su Rusija AE klausimu

(atnaujinta 19:12 2020.08.13)
Anksčiau valstybės sekretorius teigė, kad "Rusijos pozicijų stiprinimas" Čekijos strateginėje infrastruktūroje gali susilpninti respublikos saugumą

VILNIUS, rugpjūčio 13 — Sputnik. Čekija neketina iš anksto nieko šalinti iš konkurso dėl naujo energetinio bloko Dukovanio atominėje elektrinėje statybų, ketvirtadienį žurnalistams sakė ministras pirmininkas Andrejus Babišas, komentuodamas prieš dieną Prahoje paskelbtus JAV valstybės sekretoriaus Maiko Pompėjo pareiškimus apie tai, kad Rusijos pozicijos stiprinimas respublikos strateginėje infrastruktūroje galėtų susilpninti jos saugumą.

"Mes veikiame kaip Europos Sąjungos narė. Kaip ir visada vykstant tokiems konkursams, kyla įvairių konsorciumų. Pagal Europos Sąjungos taisykles mes negalime [iš anksto] nieko šalinti. Aš jam [Pompėjui] tai aiškiai paaiškinau ir manau, kad jis suprato", — cituoja RIA Novosti Babišą.

Trečiadienį Prahoje viešėjęs JAV valstybės sekretorius Maikas Pompėjas per bendrą spaudos konferenciją su ministru pirmininku Babišu teigė, kad Rusijos pozicijos sustiprinimas Čekijos strateginėje infrastruktūroje gali susilpninti respublikos saugumą. Tuo tarpu, pasak Pompėjo, JAV yra pasirengusios padėti Čekijai dalyvaudamos statant naują atominės elektrinės energetinį bloką ir tiekdamos įvairių rūšių energijos žaliavas.

Anksčiau, liepos 28 dieną, Čekijos energetikos įmonės "ČEZ" generalinis direktorius Danielius Benešas paskelbė apie tai, kad šių metų gruodį bus skelbiamas konkursas naujo energetinio bloko statybai Dukovanio AE (respublikos pietryčiuose), statyba turėtų prasidėti 2029 metais, 2036 metais — turėtų būti baigtos šešių milijardų eurų vertės bloko statybos.

2018 metų pradžioje šešios įmonės pateikė paraiškas dalyvauti konkurse dėl naujo energetinio bloko pastatymo: "Rosatom", amerikiečių "Westinghouse", Kinijos "China General Nuclear Power", Prancūzijos "EDF", Pietų Korėjos "KHNP" ir bendras Prancūzijos "Areva" ir Japonijos "Mitsubishi Atmea" projektas.

Pasak Benešo, kuri įmonė ČEZ yra projekto investuotoja, Čekijos vyriausybė gali paskelbti jau konkurso metu arba paskutiniame jo etape, kad nori saugumo tikslais ką nors pašalinti iš kandidatų. Anksčiau Prahos "Deník N", remdamasis savo šaltiniais Čekijos vyriausybėje, rašė, kad Rusijos ir Kinijos įmonės gali būti pašalintos.

Tegai:
atominė elėktrinė (AE), Čekija, JAV, Rusija
Protestai Minske

Prisiminė apie žodžio laisvę. Žiniasklaida Lietuvoje kreipėsi į kolegas Baltarusijoje 

Jie pažymėjo, kad XXI amžiaus Europoje negali būti vietos areštams ir smurtui prieš žiniasklaidos narius

VILNIUS, rugpjūčio 13 — Sputnik. Lietuvos žiniasklaidos redaktoriai išreiškė solidarumą su Baltarusijoje persekiojamais žurnalistais ir siūlo pagalbą.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius pasidalino pareiškimu, kurio tekstas buvo paskelbtas keturiomis kalbomis: baltarusių, rusų, lietuvių ir anglų.

"Mes smerkiame Baltarusijos valdžios vykdomą žurnalistų persekiojimą, taip pat prieigos prie interneto apribojimą, kitas kliūtis, trukdančias atlikti savo pareigas. XXI amžiaus Europoje negali būti vietos žurnalistams areštuoti ir smurtauti prieš juos", — teigiama pranešime.

Lietuvos žurnalistai paragino kaimyninės šalies valdžią nutraukti veiksmus siekiant persekioti žiniasklaidos atstovus, pažeidžiančius visuomenės teisę gauti informaciją. Jie taip pat pasiūlė savo pagalbą ir sukurtą turinį nemokamai nepriklausomoms Baltarusijos žiniasklaidos priemonėms.

Sekmadienį Baltarusijoje vyko prezidento rinkimai. Remiantis preliminariais VRK paskelbtais rezultatais, dabartinis valstybės vadovas Aleksandras Lukašenka padidėjo 80,08 proc., Svetlana Tikhanovskaya — antroje vietoje su 10,09 proc.

Po preliminarių rezultatų paskelbimo sekmadienio vakarą respublikoje prasidėjo protesto akcijos, kurios tęsėsi ir kitomis dienomis. Padėtis stabilizuota.

Buvo užfiksuota daugybė prievartos prieš žurnalistus atvejų.

Įvairiomis dienomis buvo pranešta, kad tarp užpultų žurnalistų Baltarusijoje buvo "Sputnik", BBC Rusijos tarnybos žurnalistai, sulaikyti du "Onliner" portalo darbuotojai. Taip pat buvo sulaikyta daug spaudos atstovų, įskaitant Rusijos žiniasklaidą. Sulaikymo metu prieš juos buvo panaudota fizinė jėga. Kai kuriems išėjus į laisvę jiems buvo uždrausta atvykti į Baltarusiją penkeriems metams.

Tuo tarpu apie protestus visuomenę aktyviai informavo populiarūs Baltarusijos "Telegram" kanalai "Nexta“ ir "Nexta Live", žinomi dėl savo opozicinės orientacijos. Prasidėjus protestams, pastarųjų sekėjų skaičius labai išaugo. Be to, patys autoriai yra kaimyninėje Lenkijoje ir būtent iš ten jie nušviečia įvykius.

Anksčiau interviu Sputnik Lietuva politinis analitikas Aleksandras Nosovičius teigė, kad Lenkija vaidina aktyviausią vaidmenį organizuodama masinius protestus, o tai, kas vyksta Baltarusijoje, yra koordinuojama "Telegram" kanalais. Kalbėdamas apie Lietuvą, jis pažymėjo, kad respublikoje yra dislokuota visa Baltarusijos opozicijos mokymo bazė. Anot jo, Lietuvai kišimasis į kitų šalių vidaus reikalus yra norma.

Tegai:
protestai, Baltarusija
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Pompėjas neatmetė sankcijų Baltarusijai įvedimo  
Baltarusijos CRK paskelbė balsavimo rezultatus Minske
Analitikas: Lietuvoje išskleista tikra Baltarusijos opozicijos pasirengimo bazė
Pasieniečiai

Pratęsta ES vidaus sienos kontrolė jūrų bei oro uostuose

(atnaujinta 19:12 2020.08.13)
Nuolatinė asmenų, atvykstančių sausumos keliais per ES vidaus sieną, tai yra, pasienyje su Latvija ir Lenkija, dokumentų patikra nebus vykdoma

VILNIUS, rugpjūčio 13 — Sputnik. Vyriausybė pritarė Vidaus reikalų ministerijos (VRM) siūlymui pratęsti vidaus sienų kontrolę iki rugsėjo 15 dienos vykdant į šalį atvykstančių asmenų patikrinimus prie ES vidaus sienos tarptautiniuose oro uostuose ir Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste. Apie tai pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT).

Tai reiškia, jog ir toliau bus tikrinami asmenų, atvykstančių per ES vidaus sieną lėktuvais arba keltais, kelionės dokumentai.

Nuolatinė asmenų, atvykstančių sausumos keliais per ES vidaus sieną, tai yra, pasienyje su Latvija ir Lenkija, dokumentų patikra nebus vykdoma. Minėtuose ruožuose pasieniečiai keliaujančius asmenis tikrins pasirinktinai bei vadovaudamiesi tam tikrais rizikos faktoriais.

Naujausiais duomenimis, iš viso Lietuvoje nustatyti 2330 koronaviruso atvejai, 81 pacientas mirė.

Lietuvoje birželio 17 dieną buvo panaikintas karantinas, kuris įsigaliojo kovo 16 dieną. Dabar respublikoje galioja nepaprastoji padėtis su nemažai apribojimų.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 20,4 mln. infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 743 tūkst. žmonių.

Tegai:
koronavirusas, kontrolė, ES
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Rusija pirmoji pasaulyje užregistravo vakciną nuo koronaviruso
Ekonomikos skatinimo plano įgyvendinimo priemonėse ir toliau pastebimas stabilumas
Daugiausia naujų COVID-19 atvejų nustatyta Vilniaus ir Klaipėdos apskrityse