Solsberis, archyvinė nuotrauka

Skripalis atsisakė persikelti į JAV

30
(atnaujinta 11:22 2018.10.04)
Britanijos žurnalistų knygoje apie Skripalio apnuodijimą teigiama, kad buvęs GRU pulkininkas atsisakė persikelti į kokią nors kitą valstybę

VILNIUS, spalio 4 — Sputnik. Buvęs GRU pulkininkas Sergejus Skripalis, apnuodytas Solsberyje, nenori išvykti į kitą šalį, teigia Britanijos televizijos ir radijo korporacijos "BBC" žurnalistas, knygos "Skripal Files" autorius Markas Urbanas.

"Klausimo, ar grįš Skripalis namo, nėra, jo namą užims Britanijos mokesčių mokėtojai, jo gyvenimas šioje gatvėje (Solsberyje — Sputnik) baigtas…", — cituoja ištrauką iš knygos RIA Novosti.

Putinas pavadino Skripalį niekšu ir tėvynės išdaviku >>

Urbanas rašo, kad dabar Skripalis ir jo dukra Julija saugomi policijos, tačiau tai negali tęstis amžinai. Todėl, kaip pažymi žurnalistas, klausimas, kur jie turėtų gyventi, yra atviras. 

"Kol Skripaliai buvo ligoninėje, Dauningo gatvėje skambėjo pasiūlymai, kad jie persikeltų į Ameriką ar kitą anglakalbę šalį, ir jiems būtų pateikti nauji asmens duomenys", — pasakojo autorius bei pridūrė, kad Skripaliai neigiamai įvertino tokį pasiūlymą.

Knyga "Skripal Files" parašyta, remiantis pokalbiais su buvusiu GRU pulkininku. Ji pasirodys prekyboje ketvirtadienį. Joje pasakojama apie Skripalio darbą  britų žvalgybai ir apie tai, kad jis nepatikėjo, jog jį apnuodijo Rusijos specialiosios tarnybos. Knygą Rusijos ambasada Jungtinėje Karalystėje pavadino realaus Skripalio pasirodymo ekrane ir jo parodymų dėl incidento Solsberyje pakaitalu.

Skripalio apnuodijimas

Kovo 4 dieną Solsberyje buvo apnuodytas buvęs GRU karininkas Sergejus Skripalis ir jo dukra Julija. Šis incidentas sukėlė didelį tarptautinį skandalą. Londonas tvirtina, kad prie šio incidento prisidėjo Rusija, tačiau Maskva kategoriškai tai neigia.

Kremlius, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Наталья Селиверстова

Rusija ne kartą siūlė atlikti bendrą incidento tyrimą, tačiau Londonas ignoravo šią iniciatyvą ir neleido susitikti su Skripaliais. Be to, Užsienio reikalų ministerija prigavo britų premjerę Teresą Mei meluojant. Ji teigė, kad nuodai buvo pagaminti Rusijoje. Tačiau Porton Dauno laboratorijoje tai buvo paneigta.

Vėliau Londonas paskelbė  "dviejų įtariamųjų Skripalių apnuodijimu" nuotraukas, teigdamas, kad tai du GRU pareigūnai — Aleksandras Petrovas ir Ruslanas Boširovas. Po to vyrai davė interviu Margaritai Simonian ir papasakojo apie savo veiklą bei apie tai, ką jie darė Britanijoje kovo pradžioje.

30
Tegai:
"Skripalių byla", JAV
Temos:
Buvusio GRU pulkininko Skripalio nunuodijimas Didžiojoje Britanijoje (110)
Dar šia tema
Zacharova pavadino incidentą Solsberyje "neapsakoma gėda"
Rusijos ambasada paragino JAV atskleisti duomenis apie "Novičiok"
Bundestagas abejoja Maskvos prisidėjimu prie Skripalių bylos
Praha, archyvinė nuotrauka

Čekijos premjeras atsakė į JAV raginimą nebendradarbiauti su Rusija AE klausimu

(atnaujinta 19:12 2020.08.13)
Anksčiau valstybės sekretorius teigė, kad "Rusijos pozicijų stiprinimas" Čekijos strateginėje infrastruktūroje gali susilpninti respublikos saugumą

VILNIUS, rugpjūčio 13 — Sputnik. Čekija neketina iš anksto nieko šalinti iš konkurso dėl naujo energetinio bloko Dukovanio atominėje elektrinėje statybų, ketvirtadienį žurnalistams sakė ministras pirmininkas Andrejus Babišas, komentuodamas prieš dieną Prahoje paskelbtus JAV valstybės sekretoriaus Maiko Pompėjo pareiškimus apie tai, kad Rusijos pozicijos stiprinimas respublikos strateginėje infrastruktūroje galėtų susilpninti jos saugumą.

"Mes veikiame kaip Europos Sąjungos narė. Kaip ir visada vykstant tokiems konkursams, kyla įvairių konsorciumų. Pagal Europos Sąjungos taisykles mes negalime [iš anksto] nieko šalinti. Aš jam [Pompėjui] tai aiškiai paaiškinau ir manau, kad jis suprato", — cituoja RIA Novosti Babišą.

Trečiadienį Prahoje viešėjęs JAV valstybės sekretorius Maikas Pompėjas per bendrą spaudos konferenciją su ministru pirmininku Babišu teigė, kad Rusijos pozicijos sustiprinimas Čekijos strateginėje infrastruktūroje gali susilpninti respublikos saugumą. Tuo tarpu, pasak Pompėjo, JAV yra pasirengusios padėti Čekijai dalyvaudamos statant naują atominės elektrinės energetinį bloką ir tiekdamos įvairių rūšių energijos žaliavas.

Anksčiau, liepos 28 dieną, Čekijos energetikos įmonės "ČEZ" generalinis direktorius Danielius Benešas paskelbė apie tai, kad šių metų gruodį bus skelbiamas konkursas naujo energetinio bloko statybai Dukovanio AE (respublikos pietryčiuose), statyba turėtų prasidėti 2029 metais, 2036 metais — turėtų būti baigtos šešių milijardų eurų vertės bloko statybos.

2018 metų pradžioje šešios įmonės pateikė paraiškas dalyvauti konkurse dėl naujo energetinio bloko pastatymo: "Rosatom", amerikiečių "Westinghouse", Kinijos "China General Nuclear Power", Prancūzijos "EDF", Pietų Korėjos "KHNP" ir bendras Prancūzijos "Areva" ir Japonijos "Mitsubishi Atmea" projektas.

Pasak Benešo, kuri įmonė ČEZ yra projekto investuotoja, Čekijos vyriausybė gali paskelbti jau konkurso metu arba paskutiniame jo etape, kad nori saugumo tikslais ką nors pašalinti iš kandidatų. Anksčiau Prahos "Deník N", remdamasis savo šaltiniais Čekijos vyriausybėje, rašė, kad Rusijos ir Kinijos įmonės gali būti pašalintos.

Tegai:
atominė elėktrinė (AE), Čekija, JAV, Rusija
Protestai Minske

Prisiminė apie žodžio laisvę. Žiniasklaida Lietuvoje kreipėsi į kolegas Baltarusijoje 

Jie pažymėjo, kad XXI amžiaus Europoje negali būti vietos areštams ir smurtui prieš žiniasklaidos narius

VILNIUS, rugpjūčio 13 — Sputnik. Lietuvos žiniasklaidos redaktoriai išreiškė solidarumą su Baltarusijoje persekiojamais žurnalistais ir siūlo pagalbą.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius pasidalino pareiškimu, kurio tekstas buvo paskelbtas keturiomis kalbomis: baltarusių, rusų, lietuvių ir anglų.

"Mes smerkiame Baltarusijos valdžios vykdomą žurnalistų persekiojimą, taip pat prieigos prie interneto apribojimą, kitas kliūtis, trukdančias atlikti savo pareigas. XXI amžiaus Europoje negali būti vietos žurnalistams areštuoti ir smurtauti prieš juos", — teigiama pranešime.

Lietuvos žurnalistai paragino kaimyninės šalies valdžią nutraukti veiksmus siekiant persekioti žiniasklaidos atstovus, pažeidžiančius visuomenės teisę gauti informaciją. Jie taip pat pasiūlė savo pagalbą ir sukurtą turinį nemokamai nepriklausomoms Baltarusijos žiniasklaidos priemonėms.

Sekmadienį Baltarusijoje vyko prezidento rinkimai. Remiantis preliminariais VRK paskelbtais rezultatais, dabartinis valstybės vadovas Aleksandras Lukašenka padidėjo 80,08 proc., Svetlana Tikhanovskaya — antroje vietoje su 10,09 proc.

Po preliminarių rezultatų paskelbimo sekmadienio vakarą respublikoje prasidėjo protesto akcijos, kurios tęsėsi ir kitomis dienomis. Padėtis stabilizuota.

Buvo užfiksuota daugybė prievartos prieš žurnalistus atvejų.

Įvairiomis dienomis buvo pranešta, kad tarp užpultų žurnalistų Baltarusijoje buvo "Sputnik", BBC Rusijos tarnybos žurnalistai, sulaikyti du "Onliner" portalo darbuotojai. Taip pat buvo sulaikyta daug spaudos atstovų, įskaitant Rusijos žiniasklaidą. Sulaikymo metu prieš juos buvo panaudota fizinė jėga. Kai kuriems išėjus į laisvę jiems buvo uždrausta atvykti į Baltarusiją penkeriems metams.

Tuo tarpu apie protestus visuomenę aktyviai informavo populiarūs Baltarusijos "Telegram" kanalai "Nexta“ ir "Nexta Live", žinomi dėl savo opozicinės orientacijos. Prasidėjus protestams, pastarųjų sekėjų skaičius labai išaugo. Be to, patys autoriai yra kaimyninėje Lenkijoje ir būtent iš ten jie nušviečia įvykius.

Anksčiau interviu Sputnik Lietuva politinis analitikas Aleksandras Nosovičius teigė, kad Lenkija vaidina aktyviausią vaidmenį organizuodama masinius protestus, o tai, kas vyksta Baltarusijoje, yra koordinuojama "Telegram" kanalais. Kalbėdamas apie Lietuvą, jis pažymėjo, kad respublikoje yra dislokuota visa Baltarusijos opozicijos mokymo bazė. Anot jo, Lietuvai kišimasis į kitų šalių vidaus reikalus yra norma.

Tegai:
protestai, Baltarusija
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Pompėjas neatmetė sankcijų Baltarusijai įvedimo  
Baltarusijos CRK paskelbė balsavimo rezultatus Minske
Analitikas: Lietuvoje išskleista tikra Baltarusijos opozicijos pasirengimo bazė
Kelias, archyvinė nuotrauka

Lietuvos keliuose įrengs 112 naujų vidutinio greičio matuoklių

(atnaujinta 18:25 2020.08.13)
Naujieji matuokliai matuos ne tik greitį, bet ir tikrins techninės apžiūros galiojimą, civilinės atsakomybės draudimą, kelių naudotojo mokesčio sumokėjimą

VILNIUS, rugpjūčio 13 — Sputnik. Pasirašyta rangos darbų sutartis dėl 112 (56 ruožų) vidutinio greičio matavimo sistemų (VGMS) įrengimo valstybinės reikšmės keliuose, pranešė Lietuvos automobilių kelių direkcija.

Sutartis, kurios vertė 1,9 mln. eurų, sudaryta su UAB "Fima". Minėtus VGMS planuojama įrengti per 7 mėnesius nuo sutarties įsigaliojimo.

Naujieji matuokliai matuos ne tik greitį, bet ir tikrins techninės apžiūros galiojimą, civilinės atsakomybės draudimą, kelių naudotojo mokesčio sumokėjimą ir t.t.

Šiuo metu, pagal anksčiau pasirašytas sutartis, valstybinės reikšmės keliuose jau įrenginėjama 70 naujos kartos momentinių greičio matuoklių ir 100 VGMS (50 ruožų).

Greičio matuoklių įrengimo vietos nustatomos atsižvelgus į kriterijus, nustatytus Kelių direkcijos parengtose greičio matuoklių įrengimo eiliškumo nustatymo metodikose. Vieni svarbiausių kriterijų yra vidutinis metinis paros eismo intensyvumas ir eismo įvykių skaičius. Momentinio ir vidutinio greičio matuoklių prioritetinę eilę sudaro pagal nustatytus kriterijus atrinkti valstybinės reikšmės kelių ruožai, kuriuose eismo saugos požiūriu tikslingiausia būtų diegti greičio kontrolės sistemas.

Metų pradžioje Lietuvos valstybinės reikšmės keliuose veikė 50 VGMS, kurie greitį matavo 25-iuose ruožuose.

Tegai:
vidutinio greičio matuokliai, Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD)
Dar šia tema
Kelyje Vilnius–Kaunas bus įrengtos greičio valdymo ir saugaus eismo įspėjimo sistemos
Naikinama viena iš intensyviausiai naudojamų geležinkelio pervažų Lietuvoje