Paršeliai fermoje, archyvinė nuotrauka.

AKM galėjo patekti į Belgiją per Baltijos šalis

17
(atnaujinta 10:38 2018.10.09)
Belgijoje kelių nugaišusių šernų liekanos aptiktos santykinai netoli greitkelio, kuriuo vyksta intensyvus tarptautinių transporto priemonių judėjimas

VILNIUS, spalio 9 — Sputnik. Belgijos veterinarijos tarnybos pranešimuose pasirodė informacija neva afrikinio kiaulių maro (AKM) virusas į Belgiją galėjo patekti su maisto atliekomis, kurias išmeta Baltijos šalių vilkikų vairuotojai, arba jį atvežė iš misijų Baltijos valstybėse grįžę Belgijos kariai, rašoma VMVT pranešime žiniasklaidai.

Pasak VMVT direktoriaus Dariaus Remeikos, Belgijos veterinarijos tarnybos vadovas pabrėžė, kad pagrindinė jų tyrimo metu išgryninta viruso patekimo į šalį hipotezė – žmogiškasis faktorius, tačiau jokios su Baltijos šalimis sietinos informacijos tyrimo eigoje nėra įvardinta. 

"Tiriamos įvairios hipotezės, nes teoriškai virusas į Belgiją galėjo patekti iš bet kurios valstybės, kurioje šiuo metu yra fiksuojami AKM atvejai kiaulėms ar šernams. Tačiau konkrečioms viruso patekimo į šalį priežastims patvirtinti reikalingas nuoseklus mokslinis tyrimas. Tai sudėtingas ir ilgas procesas", – po susitikimo pabrėžė VMVT direktorius.

AKM sparčiai plinta ne tik Baltijos šalyse ir Lenkijoje, bet ir Rusijos Federacijos Kaliningrado srityje, Ukrainoje, Moldovoje, Rumunijoje, Čekijoje, Vengrijoje. Belgijoje AKM nustatytas šių metų rugsėjo pradžioje. Kelių nugaišusių šernų liekanos aptiktos santykinai netoli greitkelio, kuriuo vyksta intensyvus tarptautinių transporto priemonių judėjimas.

Pasak VMVT direktoriaus, tarp šalių, paveiktų AKM, ir  tų, kuriose ligos dar nėra registruota (pvz., Vokietijos, Prancūzijos ir kt.), vyksta nuolatinis žmonių judėjimas, o tai sudaro galimybes virusui plisti, pavyzdžiui, su pakankamai termiškai neapdorotais kiaulienos ar šernienos produktais. Kaip tik todėl Europos Komisija ir visos Europos Sąjungos (ES) valstybės AKM grėsmę vertina labai rimtai, ligos prevencijai ir aktyviai stebėsenai skiriami dideli resursai.

Anot  Remeikos, nustatyti viruso patekimo į šalį kelius yra labai svarbu, tačiau svarbu suprasti ir tai, kad ligos valstybių sienų nepaiso.

Jo teigimu, gamtoje esant didelei viruso koncentracijai, jo arealas natūraliai plečiasi, tad visas pajėgas reikia sutelkti biologiniam saugumui ir prevencijai, bendriems visų šalių veiksmams stabdant ligos plitimą. Visų ES valstybių, kuriose nustatytas AKM virusas, ir valstybių, kurių teritorijos ribojasi su AKM paveiktomis zonomis, veterinarijos tarnybų vadovai ir atsakingi pareigūnai nuolat susitinka, keičiasi naujausia informacija ir numato bendrus veiksmus, kaip suvaldyti AKM protrūkius laukinėje faunoje ir kiaulių ūkiuose. 

Siekiama išsiaiškinti AKM viruso plitimo kelius ir būdus bei sukurti prevencijos priemones, kurios padėtų nuo šios ligos apsisaugoti, įskaitant ir AKM vakcinos sukūrimą.

17
Tegai:
Baltijos šalys, Belgija, afrikinis kiaulių maras (AKM)
Dar šia tema
Dėl AKM ūkininkai gaus paramą kitų rūšių gyvūnams įsigyti
"Kas padarė kiaulystę": kokia yra AKM protrūkių Baltijos šalyse priežastis
Lietuvoje nustatytas 50-tas AKM protrūkis
Discussion