JAV karinis laivas, archyvinė nuotrauka.

"Defense News" numato, kas laukia JAV karo Europoje atveju

52
(atnaujinta 10:28 2018.10.12)
Šiandien JAV, palyginti su Antrojo pasaulinio karo metais, yra žymiai mažiau laivų ginklams gabenti

VILNIUS, spalio 12 — Sputnik. Didelio masto karo Europoje atveju, JAV kariuomenė vargu ar pateks į konflikto zoną, rašo žurnalas Defense News.

Straipsnio autorius Davidas Larteris pabrėžia, kad JAV jau pradėjo kurti "pagrindą" galimiems susirėmimams Europoje.

"Bet jei karas prasidės rytoj, JAV kariuomenei bus gana sunku perkelti tankus, sunkiuosius ginklus ir įrangą," — sakoma straipsnyje.

Šiandien JAV, palyginti su Antrojo pasaulinio karo metais, yra žymiai mažiau laivų ginklams gabenti, rašoma žurnale.

Be to, šalies pagrindinis kontrolės ir biudžeto biuras praneša, kad įrangos gedimų skaičius nuolat didėja.

"Taigi, visi 46 karo laivai yra labai nusidėvėję, o jų tarnavimo laikas baigsis", — pastebi Larteris.

Be to, JAV jūrų laivynui kyla problemų su darbuotojais: jauni inžinieriai tiesiog nežino, kaip dirbti su pasenusia įranga ir netrukus išeis į pensiją daug kvalifikuotų specialistų.

Net jei JAV sugebės perkelti pakankamai kariuomenės į Europą, vis tiek susidurs su kita tokia pačia rimta problema: neaišku, kaip jos ketina aprūpinti savo kontingentą, teigiama straipsnyje.

"JAV mobilizacijos potencialo nuosmukis Vašingtone kelia nerimą, nes nacionalinio saugumo struktūra susidūrė su dviguba Kinijos ir Rusijos grėsme", - rašo "Defense News".

Tuo tarpu, pasak karinio laivo kapitono Džerio Hendrikso, Jungtinėse Amerikos Valstijose "rimtai susirūpinta" dėl konkurencijos su kitomis karinio ryšio valstybėmis. Štai kodėl ginklų gabenimas tampa "augančia strategine problema".

"Mes neturime pajėgumų konkuruoti su didžiosiomis valstybėmis, jei neturime paramos pajėgų — traukinių ir tiekimo laivų, kad galėtume atlikti tokio masto operacijas", — pareiškė karinio laivo kapitonas.

52
Tegai:
laivai, ginklai, karas, Europa, JAV
Rygos uostas, archyvinė nuotrauka

Net jei viską uždraus: ekspertas papasakojo, kokie Rusijos kroviniai liks Baltijos šalyse

(atnaujinta 13:37 2020.05.29)
Per ateinančius kelerius metus Rusijos trąšų gamintojai negalės išsiųsti suplanuotos produkcijos apimties eksportui, nenaudodami terminalų Baltijos šalyse ir Suomijoje

VILNIUS, gegužės 29 — Sputnik. Praėjusiais metais Rusija pagamino beveik 52 milijonus tonų mineralinių trąšų — tai yra rekordiškas rodiklis, iki 2018 metų jis padidėjo beveik 5 %. Ateityje trąšų gamyba augs ir, atsižvelgiant į esamą perkrovimo pajėgumų trūkumą, gamintojai ir toliau naudosis Estijos, Latvijos ir Suomijos uostais, prognozuoja kainų agentūros "Argus" ekspertas Antonas Antonovas.

Išvežtų eksportui rusiškų trąšų dalis siekia 70 %, pagrinde — per Baltijos ir Juodosios jūros uostus — iš jų 2019 metais 10,34 % siuntų buvo per Juodosios jūros terminalus, 89,66 % — Baltijos šalių (Rygos, Mugos, Silamejos, Kotkos, Sankt Peterburgo, Ust-Lugos uostus), neseniai buvo pradėta perkrauti trąšas Murmansko uoste.

Trąšų eksporto apimtys auga, o Baltijos jūros ir Murmansko uostai daugiausia naudojami perkrauti papildomus tokio tipo krovinius, sakė ekspertas agentūros surengto internetinio seminaro metu. Trąšų tiekimas geležinkeliu šiaurės vakarų uostų kryptimi 2019 metais padidėjo 1 mln. tonų — iki 22 mln. tonų.

Pasiskirstymas pagal uostus toks: 64 % rusiškų mineralinių trąšų (kalio chloridas, karbamidas, monoamonio fosfatas, diamonio fosfatas, amonio salietros ir kitos) eksportuojamos per Rusijos uostus, 19 % — per Estijos uostus, 10 % — suomių Kotkos uostą, 7 % — per Latvijos uostus ir 0,2 % — per Klaipėdą.

Savo ruožtu, Rusijoje pasiskirstymas toks: Sankt Peterburge — 9,8 milijono tonų, Ust-Lugoje — 2,8 milijono tonų, Murmanske — 1,16 milijono tonų, Vyborge — 0,13 milijono tonų.

Pagrindiniai Rusijos trąšų gamintojai — "Uralchem", "Eurochem", "Acron", "Phosagro" — vadovauja krovinių perkrovimo terminalams Baltijos šalyse ir Suomijos uostuose ir per artimiausius metus toliau eksportuos savo gaminius, įsitikinęs Antonovas. Rusijoje kol kas nepakanka pajėgumų nukreipti visą eksporto apimtį tik per vietinius uostus.

Bendras rusiškų trąšų pristatymo per Baltijos ir Suomijos uostus mastas toliau auga. Tuo tarpu pristatymų į Rusijos uostus padidėjimas yra didesnis nei į kaimyninių šalių uostus. Bendras Estijos, Latvijos ir Suomijos uostų padidėjimas 2019 metais sudarė 170 tūkst. tonų sausų mineralinių trąšų, o Rusijos uostuose — beveik 600 tūkst. tonų.

Kelerių metų perspektyvoje Rusijos Federacijoje gali būti įgyvendinti trąšų perkrovimo terminalų statybos projektai, iš kurių didžiausias yra "Ultramar" kompleksas Ust Lugos uoste. "Phosagro" ir "Infotech Baltika" įgyvendina kitą specializuoto jūrų terminalo, skirto mineralinėms trąšoms ir apatito koncentratui perkrauti, statybos Murmansko uoste projektą.

Tačiau, kol nebus baigti statyti terminalus, uostų pajėgumų trūkumas išliks gana didelis, o Rusijos gamintojai be perkrovimo pajėgumų Baltijos šalyse ir Suomijoje neišsivers, sakė jis. Jo manymu, net jei pablogės politinė padėtis ir Baltijos uostai nebus naudojami, trąšų gamintojams bus padarytos išimtis.

Tegai:
uostas, krovinių vežimas, Rusija, Baltijos šalys
Dar šia tema
Klaipėdos uoste padidėjo krovinių apyvarta
Ekspertas: koronaviruso pandemijos pabaiga neišgelbės Baltijos uostų
Lietuvos vežėjai skundžiasi didžiuliais nuostoliais dėl koronaviruso
Robertas Veitonas

Britanijoje mirė seniausias žmogus planetoje

(atnaujinta 12:48 2020.05.29)
Ilgaamžio brito mirties priežastimi tapo onkologinė liga: jis pabuvo rekordininku mažiau nei mėnesį

VILNIUS, gegužės 29 — Sputnik. Seniausias vyras planetoje — Robertas Veitonas (Robert Weighton) — mirė Didžiojoje Britanijoje eidamas 113-uosius metus, praneša leidinys "The Sun".

Anot laikraščio, brito mirties priežastimi tapo onkologinė liga.

Veitonas gimė 1908 metų kovo 29 dieną Jorkšyro grafystėje. Jis turėjo tris vaikus, dešimt anūkų ir 25 proanūkius.

Britas balandžio pradžioje buvo pripažintas seniausiu žmogumi Žemėje: šis titulas atiteko jam mirus japonui Chitetsu Watanabe, kuris mirė vasario 23 dieną, būdamas 112 metų ir 355 dienų amžiaus.

Šiuo metu seniausia pasaulyje yra japonė Kane Tanaka — šių metų sausį jai sukako 117 metų.

Tegai:
Didžioji Britanija, mirtis, ilgaamžis
Temos:
Metų netektys — 2020
Dar šia tema
Kur europiečiai gyvena ilgiausiai
Greitkelis, archyvinė nuotrauka

Valstybinės ir vietinės reikšmės keliams remontuoti skirta per 23 mln. eurų

(atnaujinta 13:35 2020.05.29)
Daugiau nei 2,7 mln. eurų teks krašto keliui Kretinga–Skuodas,  2 mln. eurų – krašto keliui Raseiniai–Tytuvėnai–Radviliškis remontuoti, 2 mln. eurų atiteks Vilniaus Stepono Batoro gatvei remontuoti

VILNIUS, gegužės 29 - Sputnik. Šiais metais numatomiems atlikti Lietuvos kelių remonto darbams papildomai skiriama 23,3 mln. eurų, apie tai penktadienį praneša Susisiekimi ministerija.

Šios investicijos skirtos įgyvendinant Ekonomikos skatinimo ir koronaviruso (COVID-19) plitimo sukeltų pasekmių mažinimo planą.

"Už šias lėšas visose šalies apskrityse, įvairiuose rajonuose bei savivaldybėse bus taisomi valstybinės ir vietinės reikšmės keliai, tad dar šiais metais daugelyje Lietuvos vietų susisiekimas bus kokybiškesnis", – sako susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevič.

Vyriausybės keliams skirtos lėšos – 150 mln. eurų – yra paskirstomos etapais, o prioritetas teikiamas tiems projektams, kuriuos įgyvendinti yra tinkamai pasirengta – gautas statybą leidžiantis dokumentas, atlikti viešieji pirkimai.

Vienos didžiausių investicijų – daugiau nei 2,7 mln. eurų – teks krašto keliui Kretinga–Skuodas,  2 mln. eurų – krašto keliui Raseiniai–Tytuvėnai–Radviliškis remontuoti, virš 1,9 mln. eurų keliui Jonava–Žąsliai–Kalniniai–Mijaugonys taisyti. Taip pat 2 mln. eurų atiteks Vilniaus Stepono Batoro gatvei remontuoti.

Kauno miesto Kęstučio gatvei remontuoti skirta 1,6 mln. eurų, Vilniaus r. Mickūnų seniūnijos keliams remontuoti atseikėta 1,5 mln. eurų.

Lėšos skirtos Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių, Tauragės, Telšių, Utenos, Vilniaus apskričių kelių remontui.

Tegai:
remontas
Dar šia tema
Pėsčiųjų ir dviračių takams skirta beveik 14,7 mln. eurų