Rusijos ir ES bendradarbiavimas

Europa nusprendė nebelaikyti Rusijos "prieše", rašo žiniasklaida

70
Europos šalys per pastaruosius metus padarė didelę pažangą, kurdamos savo saugumo sistemą, viena iš pirmųjų šios sistemos sukūrimo pasekmių taps Rusijos priėmimas "kaip kaimynės, potencialios sąjungininkės, o ne priešės", teigia Ispanijos laikraščio apžvalgininkas

VILNIUS, spalio 17 — Sputnik. Europos šalys pradėjo galvoti apie poreikį kurti savo saugumo sistemą ir sustiprinti santykius su Rusija, rašo Ispanijos laikraščio "El Pais" apžvalgininkas Karlosas Jarnosas.

Jo nuomone, svarbiu momentu šiuo klausimu tapo incidentas su Ispanijos naikintuvo raketos paleidimu danguje virš Estijos, netoli Rusijos sienos, dėl kurio galėjo kilti katastrofiškas konfliktas. Po to Europa pradėjo susimąstyti, ar protinga leisti šimtams NATO lėktuvų skristi netoli Rusijos sienų, ir tuo eskaluoti situaciją, ir ar neatėjo laikas nustoti laikyti Maskvą "prieše" ir pradėti žiūrėti į ją kaip į sąjungininkę.

Pasak Jarnoso, pagrindinė nestabilumo tarp NATO ir Rusijos priežastis yra ta, kad Vašingtonas visada laikė Maskvą pagrindine grėsme savo saugumui ir plėtė aljansą į rytus, iki pat Rusijos sienos.

Be to, svarbų vaidmenį čia atlieka ir Rytų Europos šalys, kurios spaudžia NATO ir prašo sustiprinti sienas, neva, kad sustabdytų "Rusijos agresiją". Toks JAV požiūris į Rusiją buvo įskiepytas ir kitoms Europos šalims ir trukdė joms plėtoti geros kaimynystės santykius su Maskva.

Tačiau, kaip pažymi Jarnosas, "strategijos, aljansai ir grėsmės keičiasi". Pagrindine to priežastimi tapo Donaldo Trampo prezidentavimas Jungtinėse Valstijose, nes jis palaiko Didžiosios Britanijos išėjimą iš ES, pasitraukė iš  branduolinio susitarimo su Iranu ir padarė Jungtines Valstijas nepatikimu sąjungininku Europos akyse. Be to, JAV lyderis suartėjo su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, privertęs Europą išsigąsti, kad ji nebeatliks svarbaus vaidmens, sprendžiant globalius klausimus.

Visa tai sustiprino Europos tendencijas suartėti su Rusija, kuri, be viso to, yra ir didžiausia energijos tiekėja.

Kaip pastebi apžvalgininkas, pirmuoju, prakalbusiu apie suartėjimą su Maskva, tapo Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas, kuris viešai ragino persvarstyti šaltojo karo pabaigos padarinius ir užtikrinti pusiausvyrą Europoje.

Vladimiro Putino ir Donaldo Trampo susitikimas
© Sputnik / Алексей Никольский

Jarnosas pabrėžia, kad per pastaruosius metus Europa padarė didesnę pažangą, kurdama savo saugumo sistemą, nei per pastaruosius šešiasdešimt metų. Be to, viena iš pirmųjų jos sukūrimo pasekmių bus Rusijos priėmimas "kaip kaimynės, partnerės, potencialios sąjungininkės, o ne priešės".

Ispanijos karinių oro pajėgų naikintuvas "Eurofighter Typhoon" rugpjūčio 7 dieną klaidingai paleido kovinę "oras-oras" klasės raketą AIM-120 AMRAAM, kuri praskrido 80 kilometrų ir tariamai nukrito neapgyvendintoje gamtos draustinio Endla teritorijoje. Tačiau Estijos kariuomenė po išsamaus tariamos raketos kritimo vietos patikrinimo nerado nei raketos, nei jos fragmentų. Netrukus Estijos kariai baigė aktyvias raketos paieškas.

70
Tegai:
užsienio politika, Rusija, Europa
Dar šia tema
Varšuva pasisakė prieš "Frontex" plėtrą
Buvęs Lenkijos ministras apkaltino Rusiją ir Vokietiją sąmokslu prieš Lenkiją
Čekija įvertino bendradarbiavimo su Rusija gynybos srityje perspektyvas
Discussion