Ukrainos kariai

Buvęs Ukrainos saugumo tarnybos vadovas įvertino Ukrainos ir Rusijos karo pasekmes

83
(atnaujinta 11:38 2018.11.16)
Buvusio pareigūno teigimu, Ukraina nepasiekė rezultatų galingų ginkluotųjų pajėgų vystyme, be to, neefektyviai panaudojo šalies karinio biudžeto lėšas

VILNIUS, lapkričio 16 — Sputnik. Ukraina neatlaikytų, jei įvyktų karas su Rusija, pareiškė buvęs Ukrainos saugumo tarnybos vadovas Igoris Smeško televizijos kanalo "112 Ukraina" eteryje.

"Mes negalime pasiekti sėkmės nei ekonomikoje, nei galingų ginkluotųjų pajėgų vystyme. Taip, dabar mes galime kovoti prieš grupuotes, kurios pasisako prieš mus Donecke ir Luhanske. Tačiau mes puikiai suprantame, kad jei puolimo operaciją vykdytų Rusijos Federacija, kuri pasitelktų oro pajėgas, tai mūsų kariuomenė tiesiog neatlaikytų", — pasakė Smeško.

Smeško mano, kad šalies karinio biudžeto išlaidos neefektyvios; šią problemą jis paaiškino "neskaidrumu". Taigi, jo teigimu, Jungtinėse Valstijose kasmet gynybos tikslams skiriama tik 1,5-2 procento BVP, o JAV Kongreso tinklalapyje pateikta informacija, kokiems pirkimams buvo išleisti pinigai "iki paskutinio cento". Tuo tarpu Ukrainos 2019 metų biudžeto projekte kariniams tikslams numatyta 5,3 procento, bet nežinoma, kur jie išleidžiami.

Trečiadienį Vyriausybės posėdyje Ukrainos gynybos ministras Stepanas Poltorakas pareiškė, kad "finansiniai ištekliai, numatyti 2019 metų biudžete gynybai, yra nepakankami" ir turi būti padidinti.

Kijevas reguliariai reiškia įvairius nepagrįstus kaltinimus Maskvai, įskaitant "kišimąsi" į Ukrainos vidaus reikalus, dalyvavimą konflikte šalies pietryčiuose, "hibridinio karo", šnipinėjimo ir kibernetinių nusikaltimų vykdymą.

Rusija neigia kaltinimus ir vadina juos nepagrįstais. Maskva ne kartą pažymėjo, kad Rusija nėra Ukrainos vidaus konflikto šalis ir yra suinteresuota, kad kuo greičiau būtų įveikta politinė ir ekonominė krizė Ukrainoje.

83
Tegai:
ginkluotosios pajėgos, karas, Rusija, Ukraina
Dar šia tema
DLR policija rado sprogstamąjį įtaisą ant elektros perdavimo linijų atramų
Rados narys: Europa yra šokiruota to, kas vyksta Ukrainoje
Rados deputatas grasina okupuoti Rusiją
Buvęs Ukrainos žvalgybos pareigūnas papasakojo apie teroro išpuolių rengimą Kryme
Džo Baidenas

Patvirtinęs trečiąją COVID-19 vakciną, Baidenas mato "šviesą tunelio gale"

(atnaujinta 12:08 2021.02.28)
Baidenas pažymėjo, kad, nepaisant sėkmingos kovos su koronaviruso plitimu, "šis mūšis dar toli gražu nebaigtas", todėl JAV piliečiai turi išlikti budrūs

VILNIUS, vasario 28 — Sputnik. JAV prezidentas Džo Baidenas pamatė koronaviruso pandemijos "šviesą tunelio gale", kai Maisto ir vaistų administracija (FDA) leido skubiai naudoti "Johnson&Johnson" vakciną COVID-19. Jo žodžiai cituojami Baltųjų rūmų svetainėje, praneša "Lenta.ru".

Amerikos lyderio teigimu, "Johnson&Johnson" vakcinos naudojimas Jungtinėse Valstijose padės įveikti pandemiją, nes kuo daugiau žmonių paskiepys, tuo greičiau šalis įveiks virusą. "Tai yra įdomi žinia visiems amerikiečiams ir džiuginantis mūsų pastangų įveikti krizę raida", — pabrėžė politikas.

Baidenas pažymėjo, kad, nepaisant sėkmingos kovos su koronaviruso plitimu, "šis mūšis dar toli gražu nebaigtas", todėl JAV piliečiai turi išlikti budrūs. Jis patikino, kad administracija nepadarys klaidos ir į šią grėsmę neatsižvelgs lengvabūdiškai. Pavyzdžiui, padėtis gali pablogėti, kai plinta nauji viruso variantai, o dabartinis patobulinimas gali būti pakeistas.

"Tunelio gale yra šviesa, tačiau mes negalime (...) manyti, kad pergalė yra neišvengiama. Turime (...) elgtis greitai ir agresyviai, stebėti vienas kitą. Tik taip galime kartu pasiekti šį pasaulį", — užbaigė prezidentas.

"Johnson&Johnson" yra trečioji patvirtinta vakcina JAV po "Pfizer"/"BioNTech" ir "Moderna".

Vakciną gamina "Janssen Pharmaceutica", "Johnson&Johnson" padalinys. Skirtingai nuo JAV jau patvirtintų vakcinų, ši vakcina yra vektorinė vakcina, panaši į Rusijos "Sputnik V" ir anglų — švedų"AstraZeneca". Skirtingai nuo kitų JAV patvirtintų vakcinų, šiai vakcinai reikia tik vienos injekcijos, o ne dviejų.

Tegai:
vakcinacija, vakcina, koronavirusas, Džo Baidenas, JAV
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Talinas, Estija

Estijos ir Rusijos santykiams nustatyta diagnozė. Laikas kviesti greitąją pagalbą

(atnaujinta 16:17 2021.02.28)
Yra nuostabi rusiška patarlė: paprastumas blogiau už vagystę. Ir ji puikiai tinka tam, kas dabar vyksta Estijos užsienio politikoje, ypač santykiuose su Rusija

Prieš kelias dienas Estijos parlamentarai veikė kaip nusikaltėliai dėl naujų sankcijų, kurias Europos Sąjunga įvedė savo rytinei kaimynei. Tada Estijos užsienio reikalų ministerija paskelbė, kad vienas iš Rusijos diplomatų buvo išsiųstas iš šalies, tada nemažai politikų su švelniu vietiniu akcentu padainavo ritualinę dainą apie rytietišką lokį ir valdžios politiką, kurią jis neva tik supranta, rašo Estijos Sputnik radijui autorius Nikolajus Nikolajevas.

Ir staiga įvyko akimirksnio dekoracijų pasikeitimas, kitokia foninė muzika, ir jau skambėjo fleitos, paukščiai giedojo, o priekyje mėlyna spalva pasirodė užsienio reikalų ministrė Eva-Maria Liimets. Plačiai šypsodamasi, tiesindama nepaklusnių plaukų sruogą ir, regis, net mirktelėdama, ji "mėlynomis akimis" kviečia Rusiją skubiai, būtent šią minutę, parodyti geranoriškumą ir ratifikuoti abiejų šalių pasienio sutartį.

Šio dokumento istorija yra tokia įdomi, kad nusipelno atskiros istorijos. Derybos dėl sienos sutarties sudarymo tarp Estijos ir Rusijos prasidėjo 1992 metų balandžio mėnesį. Sutartys dėl Rusijos ir Estijos valstybės sienos ir jūros erdvių Narvoje ir Suomijos įlankose nustatymo buvo parafuotos 1999 metų kovo mėnesį. 2005 metų gegužės mėnesį jas pasirašė abi šalys. Tačiau Estijos parlamentas, ratifikavęs, įtraukė į dokumentus nuostatas, kurios nebuvo numatytos originaliame tekste — preambulėje buvo nuorodos į 1920 metų Tartu taikos sutartį tarp Estijos ir Sovietų Rusijos, kurios galiojimas baigėsi. Maskva tai vertino kaip galimybę ateityje pateikti teritorines pretenzijas Rusijai, o RF parašas ant sutarties buvo atšauktas.

Po devynerių metų jie vėl grįžo prie temos. 2014 metų vasario 18 d. Rusijos ir Estijos užsienio reikalų ministrai — Sergejus Lavrovas ir Urmasas Paetas — Maskvoje pasirašė susitarimus dėl Rusijos ir Estijos valstybės sienos ir Jūrų erdvių Narvoje ir Suomijos įlankose nustatymo.

Tačiau Estijos ir Rusijos parlamentai šių dokumentų dar neratifikavo, vadinasi, jie neįsigaliojo. Ir nors yra visiškai aišku, kad pasirašydamos juos abi valstybės išspręs ilgalaikę problemą, kuri gerokai užtemdo jų dvišalius santykius, pažangos šiuo klausimu dar nereikia tikėtis.

Labiausiai tikėtina, kad reikalas pakryps tik tuo atveju, jei tarpvalstybiniai santykiai pasikeis jų link. Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas ne kartą tai pareiškė paprastu tekstu. Bent jau Estija nenumato pažangos tobulėjimo link, tačiau kažkodėl jos vadovybė mano, kad Rusija vis dėlto turėtų jiems daryti nuolaidas. Na, tarsi blondinė, sėdinti prie automobilio vairo, mano, kad visi turėtų jai duoti kelią.

Šalies prezidentė Kersti Kaljulaid neseniai prisijungė prie užsienio reikalų ministro balso. Kartu su pasieniečiais ji slydusi slidėmis palei rytinę sienos atkarpą, žvelgė į Rusijos pusę ir grįžusi į Taliną sakė: "Aš esu iš tų, kurie visada manė, kad svarbu sudaryti sienos sutartį, bet kita pusė privalo būk tam pasirengęs".

Kas yra tokio pasitikėjimo savimi pagrindas, istorija ir Rusija nutyli. Apibendrinant, norėdamas pakelti nuotaiką, pridėsiu pažodžiui vieną faktą, tačiau jis reikalingas teisingai diagnozei nustatyti. Kažkas vardu Haris Kivilas pasiūlė Rusijai sumokėti Estijai už dešiniojo kranto Prinarovye su Ivangorodu ir Pskovo srities Pečoros rajoną, kurie jau yra Rusijos dalis. Ir tada, pasak Kivilo, tarp mūsų šalių bus "tyla ir ramybė, bei Dievo palaima". Ties tuo užuolaidos uždaromos, laikas iškviesti greitąją pagalbą.

Tegai:
Rusija, Estija
Nord Stream-2

Vokietijai susidurs su ieškiniais, jei "Nord Stream-2" projektas bus sustabdytas

(atnaujinta 13:21 2021.02.28)
Vokietijos aplinkos ministrė teigia, kad šalis negali atsisakyti anglies, branduolinės energijos ir dujų vienu ypu

VILNIUS, vasario 28 — Sputnik. Vokietija rizikuoja susidurti su ieškiniais dėl žalos, jei bus sustabdyta "Nord Stream-2" statyba, interviu "Welt am Sonntag" sakė Vokietijos aplinkos ministrė Svenja Šulcė.

"Mes negalime atsisakyti anglies, branduolinės energijos ir dujų vienu ypu", — sakė ji. Anot jos, Vokietijai per šį ir kitą dešimtmetį reikės dujų.

"Be to, jei sustabdysime projektą, rizikuojame susidurti su reikalavimais atlyginti žalą tarptautiniuose arbitražo teismuose", — sakė ji.

"Nord Stream-2" projektu numatoma nuo Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą į Vokietiją nutiesti dvi dujotiekio, kurio bendra galia yra 55 milijardai kubinių metrų dujų per metus, linijas. Jį įgyvendina "Nord Stream 2 AG" su vieninteliu akcininku — "Gazprom". Europos partneriai — "Royal Dutch Shell", "OMV", "Engie", "Uniper" ir "Wintershall" — įsipareigojo iš viso finansuoti projektą 50 proc., t. y. iki 950 milijonų eurų.

"Wintershall Dea" paskelbė, kad baigė investicijas į "Nord Stream-2" statybą, iš viso projekto finansavimui skyrė 730 milijonų eurų. 2020 metais "OMV" ir "Shell" paskelbė visiškai įvykdę savo finansinius įsipareigojimus "Nord Stream-2", o Austrijos "OMV" nurodė, kad kaip paskolos dalį į projektą investavo 730 milijonų eurų. "Nord Stream 2 AG" prašymu visi "Nord Stream-2" projekto užsienio partneriai vienu metu skyrė finansavimą jo statybai.

Nord Stream-2
© Sputnik
"Nord Stream-2"
Tegai:
Vokietija, Nord Stream-2
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba