Solsberis, nuotrauka iš įvykio vietos

Londonas paskelbė naujus vaizdo įrašus su Petrovu ir Boširovu

57
(atnaujinta 14:13 2018.11.23)
Vaizdo įrašuose galima pamatyti, kaip įtariamieji eina per miestą; be to, britų policija paskelbė butelio, kuriame tariamai buvo laikoma nuodinga medžiaga, nuotraukas

VILNIUS, lapkričio 23 — Sputnik. Londono policija paskelbė naujus vaizdo įrašus su rusais Aleksandru Petrovu ir Ruslanu Baširovu, kurie įtariami buvusio GRU pulkininko Sergejaus Skripalio ir jo dukros Julijos apnuodijimu.

Naują informaciją skelbia Skotland Jardas savo tinklalapyje.

Be vaizdo įrašų, policija taip pat paskelbė butelio, kuriame tariamai buvo nuodingos medžiagos, nuotraukas.

Pirmame vaizdo įraše užfiksuotas įtariamųjų atvykimas į geležinkelio stotį Solsberyje kovo 4 dieną, 11:48.

Solsberio geležinkelio stotis

Antrame įraše galima pamatyti, kaip vyrai po dešimties minučių kerta degalinę Wilton Road, kuri yra netoli nuo Skripalių namo.

Gatvė Solsberyje

Trečiajame vaizdo įraše įtariamieji eina per Fisherton-street tiltą apie 13 valandą, o po to grįžta į Solsberio geležinkelio stotį.

Fisherton-street tiltas

Policija taip pat ragina visus, kurie kovo 2-4 dienomis galėjo matyti ar pačius įtariamuosius, ar Nina Ricci kvepalų butelį arba dėžutę, pranešti apie tai tyrėjams.

Rusijos reakcija

Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova pakomentavo naujas Londono publikacijas savo Facebook puslapyje.

Užsienio reikalų ministerijos atstovė ironiškai pažymėjo, kad jau pažiūrėjo "tris trumpus dokumentinius filmus apie Solsberio infrastruktūrą" ir dvi "nesudėtingų plastikinių gaminių" nuotraukas.

"Aš jau nekeliu retorinių klausimų. Aš tvirtinu — taip primityviai ponios Mei Vyriausybė sprendžia "Brexit" klausimus ir diskusiją apie savo atsistatydinimą", — sakė Zacharova.

Skripalių byla

Kovo 4 dieną Solsberyje buvo apnuodytas buvęs GRU karininkas Sergejus Skripalis ir jo dukra Julija. Šis incidentas sukėlė  tarptautinį skandalą. Londonas tvirtina, kad prie šio incidento prisidėjo Rusija, tačiau Maskva kategoriškai tai neigia.

Marija Zacharova, archyvinė nuotrauka.
© Sputnik / Александр Гальперин

Rusija ne kartą siūlė atlikti bendrą incidento tyrimą, tačiau Londonas ignoravo šią iniciatyvą ir neleido susitikti su Skripaliais. Be to, Užsienio reikalų ministerija prigavo britų premjerę Teresą Mei meluojant. Ji teigė, kad nuodai buvo pagaminti Rusijoje, tačiau Porton Dauno laboratorijoje tai buvo paneigta.

Vėliau Londonas paskelbė "dviejų įtariamųjų Skripalių apnuodijimu" nuotraukas, teigdamas, kad tai du GRU pareigūnai — Aleksandras Petrovas ir Ruslanas Boširovas. Po to vyrai davė interviu Margaritai Simonian ir papasakojo apie savo veiklą bei apie tai, ką jie darė Britanijoje kovo pradžioje.

Taip pat Liuksemburge vykusiame susitikime užsienio reikalų ministrai aptarė Rusijai priskirtų "kibernetinių išpuolių prieš Cheminio ginklo draudimo organizciją" padarinius ir surengė derybas su šešių Rytų partnerystės šalių (Armėnijos, Azerbaidžano, Baltarusijos, Gruzijos, Moldovos ir Ukrainos) atstovais.

57
Tegai:
"Skripalių byla", Londonas, Ruslanas Boširovas, Aleksandras Petrovas
Temos:
Buvusio GRU pulkininko Skripalio nunuodijimas Didžiojoje Britanijoje (110)
Dar šia tema
"Įtariamieji" Skripalių byloje davė interviu Margaritai Simonian
Zacharova atsakė į "Bellingcat" duomenų apie Petrovą ir Boširovą paviešinimą
Skripalio dukterėčia nori susitikti su Boširovu ir Petrovu
Balsavimas dėl Rusijos Konstitucijos pataisų, archyvinė nuotrauka

VRK patvirtino balsavimo dėl Rusijos Konstitucijos pataisų rezultatus

(atnaujinta 13:31 2020.07.03)
Balsavimas vyko nuo birželio 25 iki liepos 1 dienos. Suskaičiavus buvo paskelbta, kad rinkimuose dalyvavo 67,97 proc. rinkėjų

VILNIUS, liepos 3 — Sputnik. Rusijos vyriausioji rinkimų komisija patvirtino balsavimo dėl Rusijos Federacijos Konstitucijos pataisų rezultatus, pranešė RIA Novosti.

Posėdis vyko penktadienį. Jo metu buvo pasirašytas galutinis protokolas.

Pasak VRK pirmininkės Elos Pamfilovos, už pataisas nubalsavo daugiau nei pusė Rusijos piliečių, todėl jos laikomos priimtomis.

Anot jos, 109 190 337 rinkėjai buvo įtraukti į balsavimo dalyvių sąrašus. Dalyvavo 74 215 555 žmonės.

Pamfilova pridūrė, kad "balsavimas vyko maksimaliai demokratiškai".

"Pasibaigus visiems balsavimo etapams, galima padaryti pagrindinę išvadą — mes susitvarkėme su pagrindinėmis užduotimis, kurias ne kartą nustatėme kampanijos metu, susitvarkėme su stebėtojais, teisėsaugos pareigūnais ir žiniasklaidos atstovais. Svarbiausia, kad visą mūsų veiklą palaikė patys Rusijos piliečiai", — sakė ji.

VRK pavaduotojas Nikolajus Bulajevas teigė, kad balsavimo metu, nepaisant provokacijų, nebuvo padaryta jokių pažeidimų.

Balsavimas dėl Rusijos Federacijos Konstitucijos pataisų vyko birželio 25–liepos 1 dienomis. Apdorojus 100 procentų biuletenių, buvo paskelbta, kad balsavime dalyvavo 67,97 procento rinkėjų. Už pataisų priėmimą balsavo 77,92 proc., prieš — 21,27 proc.

Tegai:
pataisos, Konstitucija, Rusija
Eduardas Filipas, archyvinė nuotrauka

Prancūzijos ministras pirmininkas atsistatydino

(atnaujinta 13:14 2020.07.03)
Praėjusį sekmadienį Filipas, po antrojo savivaldybių rinkimų turo rezultatų, buvo išrinktas Havro miesto meru

VILNIUS, liepos 3 — Sputnik. Prancūzijos ministras pirmininkas Eduardas Filipas prezidentui Emanueliui Makronui pateikė atsistatydinimo raštą, kurį valstybės vadovas patvirtino, teigiama penktadienį Eliziejaus rūmų išplatintame komunikate.

"Šiandien Eduardas Filipas atsistatydino iš Vyriausybės vadovo posto, prezidentas priėmė (prašymą)", — pranešimą cituoja RIA Novosti.

Ten pažymima, kad Filipas tęs "su vyriausybės nariais einamuosius reikalus iki naujos Vyriausybės paskyrimo".

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas
© Sputnik / Алексей Никольский

Vakar interviu su regioniniais leidiniais Prancūzijos prezidentas paskelbė "naują komandą" Vyriausybėje, patvirtindamas žiniasklaidoje aptartą versiją apie artėjančius Prancūzijos kabineto sudėties pokyčius, tačiau nepatikslino, ar ministras pirmininkas Filipas liks eiti šias pareigas.

Praėjusį sekmadienį Filipas po antrojo savivaldybių rinkimų turo buvo išrinktas Havro uostamiesčio meru. Filipas šias pareigas jau ėjo nuo 2010 metų iki 2017 metų gegužės, kol buvo paskirtas ministru pirmininku.

Remiantis "Harris Interactive" atlikta internetine apklausa, tarp 2133 vyresnių nei 18 metų žmonių, 55 procentai prancūzų nori, kad Filipas liktų ministru pirmininku. Dar 44 procentai palaikė naujo ministro pirmininko paskyrimą, likę respondentai susilaikė.

Anot "France-Presse", naujojo Prancūzijos ministro pirmininko, kuris pakeis penktadienį atsistatydinusį Filipą, vardas bus paskelbtas artimiausiu laiku.

Tegai:
ministras pirmininkas, Prancūzija