Petro Porošenko, archyvinė nuotrauka.

Rada griežtai sukritikavo Porošenko karo padėties įvedimą

74
Rados deputatas pareiškė, kad Porošenko ketina suklastoti 2019 metų kovo mėnesį vyksiančius prezidento rinkimus ir uzurpuoti valdžią

VILNIUS, lapkričio 27 — Sputnik. Ukrainos prezidentas Petro Porošenko įvedė karo padėtį prieš savo piliečius, parlamento posėdyje sakė Aukščiausiosios Rados deputatas Olegas Liaško, praneša kanalas 112 Ukraina.

"Porošenko taip džiaugsmingai paskelbė karo padėtį, tarytum būtų pardavęs vagoną šokolado "Roshen". Mieli ukrainiečiai, tai, ką pasiūlė Porošenko, yra ne karo padėties įvedimas, o visų konstitucinių teisių atėmimas iš ukrainiečių", — sakė parlamentaras.

Jis paaiškino, kad valstybės vadovo nutarimu iš Ukrainos piliečių atimta teisė į būsto neliečiamybę, nesikišimas į privatų gyvenimą, žiniasklaidos laisvė, minties ir žodžio laisvė, rinkimai, teisė į taikius susirinkimus, teisė į nuosavybę, darbą ir išsilavinimą.

"Prašau, atsakykite man į klausimą, kaip padės ukrainiečiams atimta teisė į mokslą, teisė į darbą, teisė užsidirbti, kalbėti savo gimtąja kalba. Parodykit man, kur čia yra pasipriešinimas "Rusijos agresijai"?" — klausia Liaško.

Deputatas taip pat išreiškė nuomonę, kad Porošenko ketina suklastoti 2019 metų kovo mėnesį vyksiančius prezidento rinkimus ir uzurpuoti valdžią.

"Jam (Porošenko — Sputnik) nerūpi karo padėtis. Jo partneriai kaip važinėjo į Maskvą, taip ir važinėja. Kaip vystė verslą, taip ir tebevysto. Staiga, penktaisiais metais (nuo Ukrainos vidinio konflikto pradžios Donbase — Sputnik) jis sugalvojo, kad reikia paskelbti karo padėtį — likus keturiems mėnesiams iki rinkimų, kai jo reitingas krito "žemiau grindlentės", jis staiga pamatė, kad turi būti įvesta karo padėtis. Ši karo padėtis nukreipta prieš kiekvieną Ukrainos pilietį, tai yra jų konstitucinių teisių atėmimas, bandymas užgrobti valdžią ir apgauti ukrainiečius", — padarė išvadą deputatas.

Karo padėtis

Anksčiau Parlamentas patvirtino 30 dienų trukmės karo padėties įvedimą tam tikruose šalies regionuose po Ukrainos provokacijos Kerčės sąsiauryje.

Prieš balsavimą Porošenko kreipėsi į tautą, nurodydamas, kad kyla grėsmė Ukrainai. Pasak jo, jis turi žvalgybos dokumentą, kuriame apibūdintos visos "priešo" pajėgos, tariamai išdėstytos keliolika kilometrų nuo sienos ir pasirengusios "nedelsiant įsiveržti į Ukrainos teritoriją".

Anksčiau prezidentas pasirašė dekretą, kuriuo patvirtintas Nacionalinės saugumo ir gynybos tarybos sprendimas, priimtas pirmadienio vakarą 60 dienų įtvirtinti karo padėtį šalyje. Vėliau Porošenko pasiūlė per pusę sumažinti karo padėties trukmę visoje šalyje, kad nebūtų sutrikdyti valstybės vadovo rinkimai. Naujas režimas įsigalios lapkričio 28 dieną, 09:00 valandą (Lietuvos laiku).

Ukrainos provokacija

Sekmadienio rytą Ukrainos karinio jūrų laivyno "Berdyansk", "Nikopolis" ir "Yany Kapu" laivai Kerčės sąsiauryje pažeidė Rusijos sieną. Laivų įgulos nereagavo į Rusijos sienos apsaugos pareigūnų teisinius reikalavimus, vykdė pavojingus manevrus, todėl laivai buvo sulaikyti.

Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pavadino incidentą "labai pavojinga provokacija, kurią reikia atidžiai ištirti".

Užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pažymėjo, kad Ukraina pažeidė tarptautinę teisę, ir pareiškė, kad Rusija užkirs kelią bet kokiam įsikišimui į jos suverenitetą ir saugumą.

74
Tegai:
prezidento rinkimai, Petro Porošenka
Dar šia tema
Lvove, priešais Rusijos konsulatą, mitingo dalyviai uždegė padangas
Porošenko pasirašė nutarimą dėl karo padėties įvedimo
Seime – siūlymas įvesti sankcijas Rusijai dėl Kerčės sąsiauryje sulaikytų laivų
Koronaviruso testas

Mokslininkai neatmetė galingesnės antros COVID-19 bangos JK

(atnaujinta 14:39 2020.08.04)
Jie sumodeliavo šešis skirtingus koronaviruso plitimo scenarijus rudens-žiemos sezonu, atsižvelgdami į tai, kaip dirbs mokyklos — visą ar ne visą darbo dieną, taip pat atsižvelgdami į mokinių lankomumo pasiskirstymą skirtingose ​​savaitės dienomis

VILNIUS, rugpjūčio 4 — Sputnik. Antroji koronaviruso banga JK šią žiemą gali būti dvigubai galingesnė, jei valdžios institucijos rudenį atnaujins mokyklų darbą ir nebus įdiegta veiksmingesnė bandymų ir sekimo sistema. Tokią išvadą padarė Londono universiteto koledžo ir Londono higienos ir atogrąžų medicinos mokyklos tyrėjai. Rašo RIA Novosti autorė Natalija Kopilova.

Mokslininkai sumodeliavo šešis skirtingus koronaviruso plitimo scenarijus rudens-žiemos sezonu, atsižvelgdami į tai, kaip mokyklos  veiks — visą ar ne visą darbo dieną, taip pat atsižvelgdami į mokinių lankomumo pasiskirstymą skirtingomis ​​savaitės dienomis.

Didžioji Britanija galėtų išvengti antrosios koronaviruso bangos visiškai atnaujinus mokyklų lankymą, jei būtų atsekta 68% kontaktų, 75% gyventojų, kuriems buvo nustatyti COVID-19 simptomai. Iš dalies atidarius mokyklas, turėtų būti patikrinta 65% simptominės populiacijos. Turi būti patikrinta ir sekama 87% simptominės populiacijos, kai visos mokyklos yra atidarytos, ir 75% gyventojų, turinčių dalinius mokymų atvejus.

"Jei diagnostikos ir kontaktų atsekimas sumažės žemiau šio JK gyventojų lygio, mokyklų atnaujinimas ir laipsniškas ribojančių priemonių palengvinimas greičiausiai sukels antrąją bangą, kuri pasieks aukščiausią ribą 2020 metų gruodžio mėnesį, jei mokyklos dirbs visą darbo dieną ir 2021 metų rugsėjo ir vasario mėnesio, jei mokyklos iš dalies atsidarys rugsėjį", — rašoma tyrime.

Tačiau bet kuriame iš šių scenarijų nepakankama kontrolė ir tyrimai gali lemti tai, kad koronaviruso plitimas gali viršyti 1, o tai reikš infekcijos padidėjimą, o antroji banga bus 2–2,3 karto didesnė už pirmosios bangos lygį.

Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Borisas Džonsonas liepos pabaigoje pareiškė, kad mokyklų atidarymas rugsėjo pradžioje yra nacionalinis vyriausybės prioritetas. Dėl padidėjusio COVID-19 plitimo liepą, Didžiosios Britanijos valdžios institucijos sustabdė tolesnį karantino priemonių palengvinimą.

Koronavirusu užkrėstų žmonių skaičius Jungtinėje Karalystėje viršija 305 tūkst., mirčių skaičius viršijo 46 tūkst.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 18,1 mln. infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 690 tūkst. žmonių.

Tegai:
mokslininkai, koronavirusas, Didžioji Britanija
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Ekspertas: naujas sienų uždarymas gali tapti fatalus Europos Sąjungai
Vaikų stovyklose ir darželiuose galioja birželio mėnesį nustatyti saugumo reikalavimai
BelAE, archyvinė nuotrauka

Baltarusijos Energetikos ministerija pranešė, kada prasidės fizinis BelAE paleidimas

(atnaujinta 17:15 2020.08.04)
Ministerija pabrėžia, kad fizinis paleidimas yra vienas iš pagrindinių energetinio bloko paleidimo projekto etapų

VILNIUS, rugpjūčio 4 — Sputnik. Artimiausiomis dienomis planuojama pradėti pirmojo BelAE energetinio bloko paleidimo operacijas, savo Telegram kanale praneša Baltarusijos Energetikos ministerija.

Ministerija informuoja, kad buvo parengtos technologinės sistemos ir įranga fiziniam paleidimui pradėti, atlikti jų bandymai, parengtas BelAE personalas ir atlikti kuro pakrovimo būtini mokymai.

Fizinis jėgainės paleidimas, aiškina Energetikos ministerija, prasidės nuo branduolinio kuro pakrovimo į reaktoriaus šerdį. Iš viso į reaktorių bus įkelta 163 šilumą generuojančių rinkinių, o po to bus įjungti pagrindiniai cirkuliaciniai siurbliai, kad šildytų pirminį reaktoriaus aušinimo skystį iki projektinių parametrų. Po to reaktorius išvedamas iki minimalaus kontroliuojamo lygio (grandininės reakcijos pradžios) atliekant reikiamus bandymus ir laipsniškai didinant reaktoriaus įrenginio galios lygį.

Fizinis paleidimas yra vienas iš pagrindinių energetinio bloko paleidimo projekto etapų. Pagrindinė jo užduotis yra patvirtinti maitinimo bloko patikimumą ir saugą esant projektavimo parametrams.

Baltarusija, dalyvaujant "Rosatom", stato atominę elektrinę Gardino srityje, maždaug už 50 kilometrų nuo Vilniaus. Gegužės pradžioje į objektą buvo pristatytas branduolinis kuras pirmajam energetiniam blokui. Fizinis startas planuojamas rugpjūčio mėnesį.

Nuo pat projekto gyvavimo pradžios Lietuva pasisako kategoriškai prieš jį, kaltindama Minską "nesaugia statyba" ir pareikšdama, kad Baltarusijos AE kelia "grėsmę" Lietuvai. Nepaisant to, kad branduolinis objektas išlaikė visus būtinus ir net papildomus TATENA ir kitų specializuotų institucijų patikrinimus.

Lietuvos valdžia ragina visas ES šalis atsisakyti energijos pirkimo iš BelAE, o Briuselį ir JAV — užkirsti kelią atominės elektrinės eksploatacijai. Taip pat arčiausiai Lietuvos stoties esančių regionų gyventojams dalijamos jodo tabletės "avarijos" atvejui.

Daugelio ekspertų vertinimu, Lietuva nepajėgs boikotuoti Baltarusijos branduolinės energetikos objekto ES lygiu, nes net "broliškos" valstybės — Latvija ir Estija — labai atsargiai žiūri į atšiaurius Vilniaus pareiškimus ir veiksmus.

Tegai:
Baltarusija, Astravo AE
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos
Dar šia tema
Pasipriešinti BelAE ir labiau pasistengti dėl Anūko: kokius dar tikslus užsibrėžė TS-LKD
Ekspertas: Lietuva pateikia savo fantazijas apie BelAE kaip tikrus faktus
Žiniasklaida: Astravo AE kelia nesantaiką tarp Baltijos šalių
 Merilina Monro, archyvinė nuotrauka

Kokia šiandien diena: rugpjūčio 5-osios šventės

(atnaujinta 16:53 2020.08.04)
Prieš 58-erius metus rugpjūčio 5 dieną sulaukusi vos 36 metų amžiaus mirė aktorė Merilina Monro

Rugpjūčio 5 yra 217-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, šiais keliamaisiais metais — 218-a. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 148 dienos.

Ši diena Lietuvos istorijoje

Šią dieną 1506 metais Mykolo Glinskio vadovaujama Lietuvos kariuomenė Klecko mūšyje sumušė į Lietuvos gilumą įsiveržusią Krymo totorių kariuomenę. XV a. pab. – XVI a. pr.  totoriai buvę pagrindiniu ir nuolatiniu LDK ramybę drumsčiusiu priešininku. Jų kariaunos plėšikaudamos atsibastydavo net iki Vilniaus. Miestas iki tol buvęs toks saugus, kad net neturėjęs gynybinių miesto sienų, kurias dėl totorių grėsmės visgi pasistatė. Po Klecko kautynių totorių galia buvo amžiams pakirsta, o Vilniaus siena ilgainiui pasitarnavo ir mokesčių bei muitų surinkimo pagerinimui.

1772 metų rugpjūčio 5 dieną įvyko pirmasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas. Ketverius metus vykusio pilietinio karo nualintą Abiejų Tautų Respubliką pasidalijo trys kaimyninės monarchijos — Prūsija, Austrija ir Rusija. Pagrindine padalinimo iniciatore buvo Prūsija, o sutartys sudarytos Sankt Peterburge.

O 1991 metais atsisakant Sovietinių rublių įvesta pirmoji laikina Lietuvos valiuta — bendrieji talonai. Kartu su sovietų rubliais naudoti laikinieji lietuviški pinigai — bendrieji talonai ( vagnorkės ) tapo vienintele teisėta mokėjimo priemone Lietuvoje. Neoficialus pavadinimas vagnorkės kilo iš tuometinio premjero Gedimino Vagnoriaus pavardės. Laikinieji pinigai buvo primityviai pagaminti ir mažai apsaugoti nuo klastojimo.

Ši diena pasaulio istorijoje

1895 metais Londone mirė Frydrichas Engelsas — vokiečių socialistas, politikas, rašytojas, kartu su Karlu Marksu kūręs šiuolaikinio komunizmo teoriją.

Šią dieną 1930 metais gimė amerikietis Neilas Armstrongas — astronautas, pirmasis Žemės žmogus, žengęs pirmuosius žingsnius Mėnulyje. Tai įvyko 1969 metų liepos 20 dieną, Mėnulyje nutūpus "Apollo-11" misijos moduliui "Erelis" ("Eagle").

1962 metais, sulaukusi vos 36 metų amžiaus, Los Andželo mieste mirė legendinė JAV kino aktorė modelis ir dainininkė Merilina Monro.

Savo vardadienius rugpjūčio 5 dieną švenčia Nona, Osvaldas, Rimtas, Vaida, Vaidas, Vilija.

Tegai:
šventės, šventė
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai