Petro Porošenko, archyvinė nuotrauka

Buvęs diplomatas papasakojo, kaip Porošenko "pabėgo" debatų EP

102
(atnaujinta 10:56 2018.12.16)
Pasak Olego Vološino, Ukrainos prezidentas turėtų išklausyti parlamentarų kritiką be galimybės atsakyti

VILNIUS, gruodžio 16 — Sputnik. Buvęs Ukrainos diplomatas Olegas Vološinas papasakojo, kaip Ukrainos prezidentas Petro Porošenko "pabėgo" iš debatų Europos Parlamente, nes bijojo kritikos, praneša RIA Novosti su nuoroda į interviu "Kapital" studijai.

Kaip pažymėjo Vološinas, gruodžio 11 dieną Europos Parlamentas surengė diskusiją dėl Vokietijos deputato Michaelo Galerio pranešimo apie Kijevo asociacijos susitarimo su ES įgyvendinimą. Po diskusijų turėjo įvykti debatai, dalyvaujant Ukrainos lyderiui, tačiau Porošenko išvyko į Briuselį.

"Jis vietoj to išvyko į Briuselį. Taip, aš suprantu, kad šitoje situacijoje jam šiek tiek pataikaujama, tai yra, jam suteikta galimybė neatrodyti blogai, nes per šias diskusijas buvo pasakyta daug blogų dalykų", — sakė buvęs diplomatas.

Vološinas sakė, kad susitikime buvo iškeltos tokios temos kaip Ukrainos aktyvistės Jekaterinos Gandziuk nužudymas, korupcija Ukrainoje, taip pat problema, susijusi su elektroninėmis pareigūnų deklaracijomis. Pasak jo, Porošenko turėtų klausytis visos šios kritikos, neturėdamas galimybės atsakyti.

Europa ne kartą kritikavo Kijevą už žiniasklaidos atstovų persekiojimą Ukrainoje ir sistemingą žurnalistų teisių pažeidimą. Pavyzdžiui, Europos žurnalistų federacija pasmerkė Kijevo valdžios veiksmus ir paragino nutraukti "žodinio smurto augimą".

Gruodžio 11 dieną britų politikas Džonatanas Arnotas ir Europos Parlamento nariai iš Jungtinės Karalystės ir Vokietijos pateikė rezoliucijos projektą "Apie Ukrainos spaudos laisvę" dėl "sisteminio politinio spaudimo" šalies žurnalistams.

Be to, "EU Political Report" politikos apžvalgininkas Martinas Banksas pareiškė apie žurnalistų teisių pažeidimus Ukrainoje ir kaip pavyzdį paminėjo "RIA Novosti Ukraina" vadovo Kirilo Višinskio, kuris įkalintas nuo šių metų gegužės mėnesio, atvejį.

102
Tegai:
Europos Parlamentas, Ukraina, Petro Porošenka
Dar šia tema
JT Saugumo Taryba nesileido į diskusijas apie padėtį Kerčės sąsiauryje
Ukrainos nacionalinis bankas atskleidė milijardus siekiančias valstybės skolas
Rusijos URM pavadino EP rezoliuciją dėl "Nord Stream-2" beprotybe
Monopolistų žaidimai: "Gazprom" galimybės įveikti konkurentus ES rinkoje
Koronaviruso vakcinos testas Burdenkos ligoninėje, Maskvoje

Rusijoje išrašyta pirmoji vakciną nuo COVID-19 išbandžiusių žmonių grupė

(atnaujinta 13:50 2020.07.15)
Kaip sakė Sečenovo universiteto Transliacinės medicinos ir biotechnologijų instituto direktorius Vadimas Tarasovas, tyrime dalyvavo visiškai sveikų žmonių grupė

VILNIUS, liepos 15 — Sputnik. Išrašyta pirmoji savanorių grupė, kuri dalyvavo skiepų nuo naujos koronavirusinės infekcijos tyrime, praneša RIA Novosti.

Kaip sakė Sečenovo universiteto Transliacinės medicinos ir biotechnologijų instituto direktorius Vadimas Tarasovas, tyrime dalyvavo visiškai sveikų žmonių grupė. Anot jo, savanoriai patyrė psichologinį nuovargį dėl kelių mėnesių saviizoliacijos, dviejų savaičių stebėjimo laikotarpio, kai savanoriai buvo vienviečiuose kambariuose. Kai kuriems iš jų reikėjo psichologinės pagalbos, ji buvo suteikta.

"Tačiau, nepaisant to, jūs ir aš šiandien matėme — savanoriai išėjo gyvi, sveiki ir gana linksmos nuotaikos", — pridūrė jis.

Sečenovo universitete birželio 18 dieną prasidėjo klinikiniai vakcinos, sukurtos Gamalėjos nacionaliniame epidemiologijos ir mikrobiologijos tyrimų centre, bandymai. Jie taip pat vykdomi su Rusijos gynybos ministerijos Burdenkos ligoninės savanoriais.

Rusijoje per dieną buvo užregistruoti 6422 COVID-19 atvejai, mirė 156 žmonės, 10 424 pasveiko. Per visą epidemijos Rusijoje laikotarpį buvo užfiksuoti 746 369 užsikrėtę koronavirusu asmenys, iš jų daugiau kaip 11,7 tūkst. mirė, daugiau kaip 523 tūkst. pasveiko.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 13,1 mln. infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 573 tūkst. žmonių.

Tegai:
vakcina, koronavirusas, Rusija
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Lietuvoje miršta vienas iš keturių vyresnių nei 75 metų amžiaus užsikrėtusių koronavirusu
SAM: Kaune nustatyta 18 COVID-19 užsikrėtusių žmonių, atvykusių iš Uzbekistano
Žmogus oro uoste

Estijos pasienio postuose ketinama įdiegti automatinę veido atpažinimo sistemą

(atnaujinta 13:32 2020.07.15)
Estijos vidaus reikalų ministerija rengia veido atpažinimo sistemos ir automatinių sienų kontrolės vartų tiekimo konkursą

VILNIUS, liepos 15 — Sputnik. Veido atpažinimo sistema bus skirta trečiųjų šalių piliečiams atpažinti, pranešė portalas "ERR.ee".

Tokia sistema automatiškai nuskaito žmogaus veidą ir palygina jį su visos Europos duomenų baze. Pasak Estijos vidaus reikalų ministerijos Informacinių technologijų ir pasienio tarnybų plėtros departamento vedėjo Rometo Saaliste, ši sistema padidins pasieniečių darbo efektyvumą.

"Pasieniečiai gaus papildomą įrankį, kuriame automatinė sistema padės atpažinti asmenį. Visos sistemos tikslas — padaryti procesą patikimesnį", — aiškino jis.

Nauji automatiniai sienos kontrolės vartai automatiškai patikrins asmens veidą ir asmens dokumentą. Anot jo, toks sprendimas paspartins ES piliečių sienos kirtimą.

"Europos Sąjungos piliečiams sienos kirtimas bus neabejotinai lengvesnis. Šie automatiniai vartai padidina pralaidumą", — sakė jis.

Šiuo metu nežinoma, kada tiksliai naujos technologijos bus įdiegtos sienos perėjimo punktuose.

Tegai:
kontrolė, pasienis, Estija
Dar šia tema
Skvernelis: Lietuvos ir Lenkijos partnerystė garantuoja, kad Baltijos šalys nebus ES sala
Lietuva ir Estija susitarė susivienyti siekdamos didesnio finansavimo iš ES
Gitanas Nausėda

Artėjant galimam BelAE paleidimui Nausėda šaukia Valstybės gynimo tarybą

(atnaujinta 15:11 2020.07.15)
Posėdžio metu bus svarstomas Vyriausybės bei kitų valdžios institucijų pasirengimas reaguoti į Astravo atominės elektrinės keliamas grėsmes

VILNIUS, liepos 15 — Sputnik. Liepos 16 dieną (ketvirtadienį), 15 valandą, šaukiama Valstybės gynimo taryba (VGT), praneša Prezidentūra.

"Nepaisant tarptautinių branduolinės saugos ir aplinkosaugos reikalavimų pažeidimų, pažeidžiant tarptautines konvencijas, neįgyvendinus streso testų rekomendacijų, Baltarusija deklaruoja planus artimiausiu metu pradėti atominės elektrinės veiklą", — teigiama pranešime.

Pabrėžiama, kad siekiant įvertinti Lietuvos pasirengimą apsaugoti šalies gyventojus ir aplinką, Nausėda inicijavo VGT posėdį.

Jo metu bus svarstomas Vyriausybės bei kitų valdžios institucijų pasirengimas reaguoti į Astravo atominės elektrinės keliamas grėsmes.

VGT taip pat aptars Baltijos valstybių sinchronizacijos spartinimo svarbą ir būtinų priemonių, kurios skirtos apsisaugoti nuo trečiųjų šalių nesaugių branduolinių elektrinių keliamų grėsmių, įgyvendinimą.

Pažymima, kad įstatymu "Dėl branduolinės elektrinės, statomos Baltarusijos Respublikoje, Astravo rajone, pripažinimo nesaugia, keliančia grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui, aplinkai ir visuomenės sveikatai" BelAE pripažinta keliančia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.

Šiame VGT posėdyje dalyvaus VGT nariai, užsienio reikalų, vidaus reikalų bei energetikos ministrai, LRS Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas.

Santykiai tarp Vilniaus ir Minsko pablogėjo dėl Baltarusijos AE statybų. Objektas yra Gardino regione, 50 kilometrų atstumu nuo Lietuvos sostinės. Lietuvos netenkina statyboms pasirinkta vieta.

Ginčas dėl Baltarusijos atominės elektrinės

Lietuvos politikai mano, kad Baltarusijos AE kelia "grėsmę" nacionaliniam saugumui, ir paragino kaimynines šalis boikotuoti projektą. Tačiau niekas nepalaikė Vilniaus.

Tuomet Lietuvoje įstatymų lygiu nuspręsta uždrausti elektros energijos importą iš trečiųjų šalių, kur yra "nesaugios" atominės elektrinės.

Tačiau Minskas ne kartą pabrėžė, kad jėgainė statoma laikantis saugos standartų, o tarptautiniai ekspertai jau patvirtino, kad kaimyninėms šalims nėra pavojaus.

Lietuvos valdžia ragina visas ES šalis atsisakyti energijos pirkimo iš BelAE, o Briuselį ir JAV — užkirsti kelią atominės elektrinės eksploatacijai.

Kita vertus, pasak daugelio ekspertų, Lietuva nepajėgs boikotuoti Baltarusijos branduolinės energetikos objekto ES lygiu, nes net "broliškos" valstybės — Latvija ir Estija — labai atsargiai žiūri į atšiaurius Vilniaus pareiškimus ir veiksmus.

Tegai:
Valstybės gynimo taryba (VGT), Astravo AE, Gitanas Nausėda
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos
Dar šia tema
Vilniaus rajono gyventojams bus dalinamos kalio jodido tabletės
Nausėda pareiškė, kad Kruonio HAE nebus naudojama Astravo AE rezervui