Britanijos gynybos ministras Gevinas Viljamsonas

Britanija grąžins šaltojo karo laikų kovos su Rusija strategiją

36
Britanijos gynybos ministerijoje savo darbą atnaujins specialusis padalinys, kuris stebi grėsmes iš priešiškų šalių, prie kurių priskirti Iranas, Kinija ir Rusija

VILNIUS, gruodžio 19 — Sputnik. Didžiosios Britanijos gynybos ministerija atnaujina savo karinę kovos su grėsmėmis iš Rusijos strategiją, kurios nebuvo laikomasi nuo šaltojo karo laikų. Apie tai pareiškė Britanijos gynybos ministras Gevinas Viljamsonas, rašo "Bloomberg".

Gynybos ministerijoje bus atnaujintas specialiojo padalinio darbas, kuris stebi grėsmes iš priešiškų šalių, prie kurių priskirti Iranas, Kinija ir Rusija. Jis buvo sukurtas 1980-ųjų metų pradžioje, tačiau po to išformuotas po "perestroikos" (persitvarkymo) TSRS pradžios.

Viljamsonas taip pat pareiškė, kad padalinys vertins Britanijos ginkluotųjų pajėgų kovinę parengtį. Visų pirma, pasak ministro, jau sustiprintas jūrų pėstininkų rengimas Norvegijos Arkties programos ribose po to, kai Arkties regione padidėjo Rusijos povandeninių laivų aktyvumas, kuris "beveik pasiekė šaltojo karo lygį".

Be to, programos ribose bus modernizuoti Britanijos karo laivai, koviniai povandeniniai laivai ir sraigtasparniai, taip pat daug dėmesio bus skirta puolamosioms kibernetinėms operacijoms, papasakojo Viljamsonas.

36
Tegai:
šaltasis karas, Rusija, Didžioji Britanija
Dar šia tema
Lavrovas pakomentavo Britanijos generolo žodžius apie "Rusijos grėsmę"
JAV ir Britanija rizikuoja susibarti dėl naikintuvų F-35
Antarktida, archyvinė nuotrauka

Mokslininkai aptiko Antarktidos ledo šelfo griūties grėsmę

(atnaujinta 13:03 2021.04.11)
Naujas tyrimas parodė, kad daugiau nei trečdalis Antarktidos ledo šelfo ploto gali sugriūti į jūrą, jei pasaulinė temperatūra pakils keturiais laipsniais aukščiau.

VILNIUS, balandžio 12 — Sputnik. Jei temperatūros pakilimą pavyks išlaikyti Paryžiaus susitarime nustatyto dviejų laipsnių lygio lygyje, teritorija, kuriai gresia griūtis, bus perpus mažesnė, taip išvengiant katastrofiško jūros lygio kilimo. Straipsnis su rezultatais buvo paskelbtas leidinyje "Geophysical Research Letters".

Arktis
© Sputnik / Валерий Мельников

Didžiosios Britanijos mokslininkai iš Redingo universiteto, pasitelkdami moderniausius aukštos skiriamosios gebos regioninio klimato modeliavimo metodus, sukūrė prognozuojamą padidėjusio lydymosi ir vandens nuotėkio poveikio Antarktidą supančių ledo lentynų stabilumui modelį.

Autoriai nustatė, kad 34 procentams visų Antarkties ledo šelfų, įskaitant 67 Antarkties pusiasalio ledo šelfus, gresia destabilizacija, jei planetos temperatūra pakils keturiais laipsniais Celsijaus.

Mokslininkai nustatė, kad didžiausia rizika yra didžiausiam Antarkties pusiasalio ledynui Larsen C. 2017 metais nuo jo atsiskyrė didžiulis ledkalnis, kuris ledyno plotą sumažino 12 proc. Shackleton, Pine Island ir Wilkins ledynams taip pat gresia pavojus dėl jų geografinės padėties ir reikšmingo numatomo nuotėkio.

Kiekvieną vasarą ledas tirpsta ant ledo šelfo paviršiaus, vanduo teka į plyšius ir kaupiasi sniego oro kišenėse, kur žiemą vėl užšąla. Tačiau tais metais, kai vasarą ištirpsta daug ledo, vanduo plyšiais ledynų paviršiuje teka, juos gilindamas ir platindamas, kol galiausiai virsta plyšiais, kurie suskaldys ledyną.

"Mes žinome, kad kai ledo šelfų paviršiuje kaupiasi ištirpęs ledas, tai gali sukelti staigų jų skilimą ir griūtį", — universiteto pranešime spaudai sakė viena tyrimo autorių meteorologė Ella Gilbert. — Numatome Antarkties ledo šelfo nuosmukį, o naujame tyrime mes naudojame naujausius modeliavimo metodus, kad atskleistume detales ir pateiktų tikslesnes prognozes".

Mokslininkai mano, kad jei vanduo reguliariai kaupiasi ant ledo šelfo paviršiaus, jis greičiausiai sugrius. Būtent taip nutiko 2002 metais "Larsen B" ledo šelfe, kuris išsiskyrė po kelių šiltų metų iš eilės. Jo žlugimas paskatino žemyninių ledynų judėjimą link jūros, kur dėl to iškrito milijardai tonų ledo.

"Ledo šelfai yra svarbūs buferiai, užkertantys kelią laisvam ledynų srautui iš sausumos į vandenyną, dėl kurio kyla jūros lygis. Jei temperatūra ir toliau kils dabartiniu greičiu, per ateinančius dešimtmečius galime prarasti daugiau Antarkties ledo šelfų nei bet kada anksčiau. Turime įsisąmoninti pasaulinės temperatūros kilimo ribojimo svarbą, jei norime išvengti blogiausio klimato kaitos poveikio", - sako dr. Gilbert.

Tegai:
Antarktida
Pagyvenęs žmogus

Mokslininkai nustatė pagrindinį ilgaamžiškumo veiksnį

(atnaujinta 10:01 2021.04.11)
Beveik dvidešimt metų autoriai rinko duomenis, o tada, naudodamiesi daugiamatiniais kiekybiniais genetiniais modeliais, analizavo ryšį tarp telomerų ilgio, jų išsaugojimo ir tolesnio gyvūnų išgyvenimo, atsižvelgiant į įvairius veiksnius

VILNIUS, balandžio 11 — Sputnik. Beveik 20 metų trukmės laukinių avių tyrimo Škotijoje rezultatai parodė, kad telomerų ilgis, kurį daugiausia lemia genetika ir paveldimumas, koreliuoja su gyvenimo trukme, o ne su jų išgyvenimu, kuris priklauso nuo gyvenimo sąlygų ir aplinkos. Straipsnis buvo paskelbtas žurnale "Proceedings of the National Academy of Sciences". 

Telomerų ilgis — chromosomų galai — laikomas svarbiu bendrosios sveikatos ar senėjimo biologiniu žymekliu. Kuo trumpesni telomerai, tuo didesnė mirties rizika — tai yra universali taisyklė visiems stuburiniams gyvūnams. Tačiau iki šiol nebuvo visiškai aišku, kas dar labiau veikia telomerus — paveldimumas ar išoriniai veiksniai.

Ugnikalnio lava
© REUTERS / Kristinn Magnusson/mbl.is

Norint išspręsti šį klausimą reikia ilgalaikių stebėjimų kelių kartų gyvenime, o tokius tyrimus žmonėms sunku atlikti. Todėl mokslininkai iš Norvegijos, Didžiosios Britanijos ir Kanados, vadovaujami Danielio Nussey iš Norvegijos mokslo ir technologijos universiteto Biologijos instituto savo stebėjimams pasirinko trumpesnio gyvenimo rūšį — uždarą Škotijos salose gyvenančių laukinių avių populiaciją.

Beveik dvidešimt metų autoriai rinko duomenis, o tada, naudodamiesi daugiamatiniais kiekybiniais genetiniais modeliais, analizavo ryšį tarp telomerų ilgio, jų išsaugojimo ir tolesnio gyvūnų išgyvenimo, atsižvelgiant į įvairius veiksnius.

Dėl to paaiškėjo, kad gyvenimo trukmė koreliuoja su telomerų ilgiu ir nekoreliuoja su jų išsaugojimu, tai yra išeikvojimo laipsniu. Šiuo atveju pirmasis parametras yra tiesiogiai susijęs su genetiniu paveldėjimu, o antrasis — su aplinkos veiksniais, tokiais kaip stresas ar mityba.

"Mes neradome jokių įrodymų, kad telomerų išsekimas yra susijęs su padidėjusia mirtingumo rizika", — rašo autoriai. "Vietoj to mes nustatėme, kad asmenų vidutinio telomerų ilgio skirtumai yra susiję su ilgesne gyvenimo trukme. Mūsų analizė rodo, kad ši koreliacija tarp vidutinio telomerų ilgio ir individualus gyvenimo laikotarpis turi genetinį pagrindą".

Autoriai mano, kad jų atradimas rodo svarbų genetikos vaidmenį kontroliuojant ilgaamžiškumą ir pažymi būtinybę tęsti tyrimus, nagrinėjant evoliucinį šios kontrolės aspektą.

Tegai:
mokslininkai, amžius
Balsavimas

Radviliškio mero rinkimuose vienas kandidatų nesurinko balsų daugumos

(atnaujinta 09:33 2021.04.12)
Preliminariais duomenimis, daugiausiai rinkėjų balsų surinko Jolanta Margaitienė ir Vytautas Simelis

VILNIUS, balandžio 12 — Sputnik. Radviliškio rajono savivaldybės tarybos nario– mero rinkimuose nė vienas iš pirmajame rinkimų ture dalyvavusių kandidatų nesurinko Savivaldybių tarybų rinkimų įstatyme nustatytos balsų daugumos, praneša Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK).

Dėl to balandžio 25 dieną bus organizuojamas pakartotinis balsavimas.

"Jame varžysis du pirmajame rinkimų ture daugiausiai rinkėjų balsų surinkę kandidatai", — rašoma pranešime.

Preliminariais duomenimis, daugiausiai rinkėjų balsų surinko Jolanta Margaitienė ir Vytautas Simelis.  

Tegai:
rinkimai, balsavimas, Radviliškis, Vyriausioji rinkimų komisija
Dar šia tema
Prasidėjo išankstinis balsavimas Radviliškio rajono savivaldybės mero rinkimuose
Vyriausioji rinkimų komisija pirmąjį pusmetį paskirstė finansavimą politinėms partijoms
Radviliškyje vyksta mero rinkimai — iš anksto balsavo 10,53 procentų rinkėjų