Aleksandras Lukašenko, archyvinė nuotrauka

Lukašenko atskleidė, kas trukdo geriems Baltarusijos ir Lietuvos santykiams

179
(atnaujinta 14:36 2019.01.15)
Antradienį Baltarusijos prezidentas susitiko su naujuoju Baltarusijos ambasadoriumi Lietuvoje Valerijumi Baranovskiu ir išreiškė norą kurti gerus santykius su kaimynine šalimi

VILNIUS, sausio 15 — Sputnik. Baltarusija yra pasirengusi kurti gerus kaimyninius santykius su Lietuva, jei Lietuva atsisakys politizuoti kai kuriuos klausimus, sakė Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenko susitikime su naujuoju Baltarusijos ambasadoriumi Lietuvoje Valerijumi Baranovskiu.

"Tai Lietuvos reikalas. Nori bendradarbiauti su mumis, nori kurti gerus kaimyninius santykius — prašome, mes esame atviri. Nebenori — manau, mes turime daug variantų. Apsieisime", — teigiama Baltarusijos prezidento tinklalapyje paskelbtame pranešime.

Pasak Lukašenkos, jei nepavyks susitarti su Lietuvos partneriais, Baltarusijai bus naudingiau ieškoti kitų logistikos būdų savo kroviniams gabenti jūra, pavyzdžiui, verta atkreipti dėmesį į Odesos uostą. Šis uostas, pasak Lukašenkos, yra atviras Baltarusijai.

"Odesos uostas mums yra atviras. Ir mes galime šia kryptimi naudoti šį uostą. Kalbant apie Vakarų kryptį, mes palaikome gerus santykius su Latvija, jei Lietuva nenori kurti santykių, depolitizuoti juos, atmesti šiuos nesuprantamus reikalavimus dėl atominės elektrinės... Tai kažkokia nesąmonė. Kam reikia įvelti tą atominę elektrinę?!" — sakė Baltarusijos vadovas.

Pasak Lukašenkos, Baltarusija yra atvira aptarti Astravo AE statybą ir kviečia Lietuvą padaryti tai kartu. Prezidentas pabrėžė, kad jėgainė bus pastatyta bet kuriuo atveju.

"Jei Lietuva nori, kad tai atitiktų ir Lietuvos interesus, kartu užsiimkime šia atomine elektrine. Juk mes nekėlėme triukšmo, kai ji turėjo problemų su savo elektrine. Todėl Baltarusija Lietuvai dar pravers. Ir nemanau, kad Lietuvos žmonės pritaria tam, ką šiandien ten daro politikai", — sakė Lukašenko.

Kartu jis mano, kad reikia sukurti gerus santykius su kaimynine šalimi.

"Mes turime padaryti viską skaidriai, o ne įtikinėti ką nors", — sakė Lukašenko Valerijui Baranovskiui.

Renginyje dalyvavęs Baltarusijos užsienio reikalų ministras Vladimiras Makejus pažymėjo, kad Baranovskis anksčiau dirbo patarėju-pasiuntiniu Lietuvoje, žino situaciją šioje šalyje ir pažįsta daug žmonių.

Baltarusijos AE statoma šalia Astravo miesto, Gardino srityje, apie 50 kilometrų nuo Vilniaus, o tai lemia Lietuvos nepasitenkinimą. Lietuvos valdžia laiko AE atsiradimą šalia valstybės sienų "grėsme nacionaliniam saugumui" ir visais būdais stengiasi išvengti energijos eksporto iš "nesaugios" elektrinės į Lietuvą.

Savo ruožtu Minskas pabrėžia, kad Baltarusijos AE atitiks tarptautinius saugos reikalavimus, o visas Vilniaus pretenzijas laiko "politizuotomis".

Pernai spalį TATENA pareiškė, kad Baltarusijos atominėje elektrinėje sukurti "efektyviai veikiantys ir patikimi mechanizmai" avarinės parengties ir reagavimo srityje.

Anksčiau Baltarusija pareiškė, kad AE statyba Astrave artėja prie pabaigos. Astravo atominės elektrinės 1-ojo bloko "fizinis paleidimas" planuojamas 2019 metų kovą, o antrojo — 2020 metais.

179
Tegai:
Astravo AE, Aleksandras Lukašenka, Baltarusija, Lietuva
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos (320)
Dar šia tema
Linkevičius: Lietuvai nepriimtini "minimalūs" branduolinės saugos standartai
TATENA paskelbė apie visišką avarinę parengtį Baltarusijos AE
Vilnius — ne pasaulio centras: kaip URM vadovą užgriuvo baisus nusivylimas
Kodėl Lietuva gąsdina save galimu elektros tiekimo iš Rusijos nutraukimu?
Vikingų amžiaus kapvietės likučiai, aptikti remonto metu namuose Norvegijoje

Norvegai savo namuose po grindimis rado vikingų kirvį

(atnaujinta 14:51 2020.06.02)
Archeologų teigimu, šis radinys gali datuotis laikotarpiu nuo 950 iki 1050 metų, panašu, kad šeima aptiko bronzos ar vikingų amžių kapvietę

VILNIUS, birželio 2 — Sputnik. Sutuoktiniai iš Norvegijos, remontuodami savo namą Bode priemiestyje šalies šiaurėje, rado vikingų laikų stiklo karolį ir geležinį kirvį, praneša vietos leidinys "The Local".

Manoma, kad radinių amžius siekia tūkstantį metų.

1914 metais pastatyto namo savininkai karantino metu pradėjo remontą nuimdami grindis. Darbo metu jie susidūrė su keistu daiktu.

"Iš pradžių pagalvojome, kad radome ratą iš mažo žaislinio automobilio, — pasidalijo Marianne Christiansen. — Tik vėliau supratome, kas tai buvo".

​Į vietą atvykęs archeologas Martinus Hauglidas paaiškino, kad pora, matyt, aptiko bronzos ar vikingų amžių kapvietę.

"Artefaktai buvo aptikti po akmenimis, kurie savo forma primena piramidę. Tarp įdomių objektų: kirvis, kuris gali datuotis laikotarpiu nuo 950 iki 1050 m., ir to paties laiko tamsiai mėlyno stiklo karoliukas", — pažymėjo jis.

Jis papasakojo niekada negirdėjęs, kad tokios kapvietės  būtų rastos tiesiai po moderniais namais, nors jis užsiima kasinėjimais jau beveik 30 metų.

"Jie atliko puikų darbą: nedelsiant pranešė apie radinį, kai tik įtarė, kad tai gali būti kažkas senovinis", — pagyrė archeologas Kristiansenus.

Norvegijoje veikia įstatymas, pagal kurį visi daiktai nuo 16 amžiaus ir senesni būtinai turi būti saugomi.

Karoliukas ir kirvis jau buvo nusiųsti į Trumsės universiteto muziejų, o namuose toliau dirba archeologų komanda.

Tegai:
archeologai, vikingai, Norvegija
Dar šia tema
Archeologai rado bronzos amžiaus kapus, išklotus auksu
Baltijos jūros dugne archeologai atrado Renesanso laikų laivą
Britanijoje aptikti tariamų vampyrų skeletai
Po uragano į Škotijos pakrantę išmestas paslaptingo padaro skeletas
Vezuvijaus rūstybė. Kas iš tikrųjų pražudė Pompėjos gyventojus
Saulė

Mokslininkas įvertino Saulės pliūpsnio poveikį

(atnaujinta 11:36 2020.06.02)
Anot jo, saulės ciklas trunka apie 11 metų, didžiausias saulės aktyvumas buvo užfiksuotas 2014 metais

VILNIUS, birželio 2 — Sputnik. Saulėje užfiksuotas protrūkis greičiausiai neturės pastebimo poveikio žemės gyventojų gyvybei, tačiau tai gali būti galingesnių protrūkių pradininkas, RBC sakė Pulkovo observatorijos vyresnysis tyrėjas Georgijus Gončarovas.

Anksčiau Saulės dinamikos observatorija (SDO) užfiksavo didžiausią saulės pliūpsnį nuo 2017 metų spalio mėnesio. Tai buvo M klasės protrūkis, kurį astronomai klasifikuoja kaip vidutinį.

Anot jo, saulės ciklas trunka apie 11 metų, didžiausias saulės aktyvumas buvo užfiksuotas 2014 metais.

"Ir dabar prasideda naujas saulės ciklas. Saulės aktyvumo piko galima tikėtis 2025 metais", — aiškino ekspertas.

Mokslininkas pažymėjo, kad X klasės protrūkis laikomas stipriausiu. Jis pridūrė, kad šis reiškinys patraukė dėmesį dėl to, kad pastaruoju metu nepastebėta Saulės protrūkių, o įvykis, pasak jo, "įdomus, bet ne išskirtinis".

Tegai:
sveikata, gyventojai, Žemė, mokslininkas
Dar šia tema
Rusijoje kuriami lašai, užtikrinantys imunitetą prieš koronavirusą
Įvardyti orai, prisidedantys prie koronaviruso plitimo