Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja

ET sekretorius pareiškė apie krizę dėl to, kad Rusija prarado balsavimo teisę ETPA

76
Organizacija turi parengti planą tam atvejui, jei Maskva neatnaujins narystės mokesčių mokėjimo Europos Tarybai iki birželio, mano politikas

VILNIUS, sausio 23 — Sputnik. Europos Tarybos generalinis sekretorius Torbjornas Jaglandas pareiškė, kad teisės balsuoti Parlamentinėje Asamblėjoje atėmimas iš Rusijos sukėlė krizę organizacijoje, praneša RIA Novosti.

ETPA sesija
© Sputnik / Владимир Федоренко

Jis pridūrė, kad priemonės, nukreiptos prieš Rusijos delegaciją, negarantuoja Krymo "grąžinimo" Ukrainai ir nepagerina situacijos šalyje.

"Šiandien mes gaištame laiką spręsdami šią krizę, kai tuo tarpu Europoje yra daug krizinių situacijų, kurias reikia sureguliuoti", — pabrėžė Jaglandas.

Pasak jo, organizacija turi parengti planą tam atvejui, jei Maskva neatnaujins narystės mokesčių mokėjimo Europos Tarybai iki birželio.

Rusijos senatorius Aleksejus Puškovas pakomentavo generalinio sekretoriaus pareiškimą, pažymėjęs, kad Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos (ETPA) veikla paskatino tokią situaciją.

"Pridursiu: Strasbūre jie patys kalti dėl to — nereikėjo pasiduoti primityviems ukrainiečių ir kitų rusofobų refleksams", — parašė politikas savo Twitter paskyroje.

Anksčiau ETPA pašalino Ukrainos delegaciją iš reglamento komisijos dėl neatitikimo atstovybės "geografinei pusiausvyrai". Vienos iš ETPA politinių grupių vadovas Tinis Koksas pažymėjo, kad nė vienas komitetuose sprendžiamų klausimų nebus naudingas, jei bus "besitęsiančios Ukrainos ir Rusijos konfrontacijos dalis".

Prieštaravimai tarp Rusijos ir ETPA

Konfliktas tarp Maskvos ir Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos paaštrėjo 2014–2015 metais, kai Rusijos parlamentarai neteko teisių dėl situacijos Kryme. Po to Maskva nebedalyvavo susitikimuose.

2015 metais organizacija du kartus svarstė galimybę atkurti Rusijos delegacijos įgaliojimus, tačiau galutinis sprendimas šiuo klausimu nebuvo priimtas.

2017 metų birželio pabaigoje Maskva nusprendė sustabdyti įnašų mokėjimą į ES biudžetą iki delegacijos įgaliojimų atnaujinimo. Kita vertus, Maskva ir toliau vykdė kitus savo įsipareigojimus.

Praėjusių metų spalio mėnesį ET generalinis sekretorius Torbjornas Jaglandas paskelbė galimybę sustabdyti Rusijos Federacijos teisę atstovauti organizacijai nuo 2019 metų birželio mėnesio dėl sistemingo įmokų nemokėjimo. Tačiau ETPA pripažino, kad patiria sunkumų be Rusijos įmokų. Kai kurios Europos šalys taip pat pažymėjo, kad Rusijos pasitraukimas apsunkintų Asamblėjos darbą.

Anksčiau Rusija atsisakė dalyvauti ETPA darbe 2019 metais ir mokėti įmokas į organizacijos biudžetą. Pasak Valstybės Dūmos pirmininko Viačeslavo Volodino, šios priemonės buvo priimtos Rusijos piliečių interesams apginti.

76
Tegai:
Rusija, Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja (ETPA)
Temos:
Rusijos sugrįžimas į Europos Tarybos Parlamentinę Asamblėją (62)
Dar šia tema
ETPA priėmė Lietuvos parlamentaro rezoliuciją dėl Ukrainos
ETPA pripažino, kad patiria sunkumų be Rusijos įmokų
Mes nepaklusim kažkokiai Lietuvai: Rusijos Valstybės Dūma pakomentavo situaciją ETPA
Koronaviruso plitimas

Mokslininkai ragina PSO pripažinti koronaviruso plitimą ore

(atnaujinta 11:11 2020.07.11)
Pasak mokslininkų, įrodymai patvirtina, kad virusas gali plisti per mažiausias daleles, įstrigusias patalpų ore

VILNIUS, liepos 11 — Sputnik. Beveik 240 mokslininkų iš 32 šalių ragina Pasaulio sveikatos organizaciją pripažinti koronaviruso plitimą per mažiausias ore esančias daleles kaip reikšmingą infekcijos plitimo veiksnį, rašo "The New York Times".

PSO teigia, kad virusas plinta daugiausia per didelius lašelius, kurie išsiskiria iš paciento kvėpavimo takų kosint, čiaudint ar bendraujant ir pasiekiant bet kurį paviršių.

Pasak mokslininkų, įrodymai patvirtina, kad virusas gali plisti per mažiausias daleles, įstrigusias patalpų ore.

Kitą savaitę moksliniame žurnale gali būti paskelbtas 239 mokslininkų laiškas PSO, kuriame prašoma peržiūrėti rekomendacijas.

Pačioje organizacijoje įrodymai apie koronaviruso plitimą oru buvo vadinami neįtikinamais.

"Per pastaruosius porą mėnesių mes kelis kartus tvirtinome, kad manome, jog galimas perdavimas per orą, bet tikrai neparemti įtikinamais ar net aiškiais įrodymais. Šiuo klausimu vyksta rimtos diskusijos", — laikraštis cituoja Benedetta Allegranzi, PSO infekcijų kontrolės techninę direktorę.

Straipsnio autoriai pažymi, kad jei sklidimas ore iš tiesų yra reikšmingas plitimo veiksnys, tada reikės įdiegti keletą naujų priemonių, kad būtų aptiktas koronavirusas, įskaitant kaukių nešiojimą patalpose net per socialinį atstumą, medicininių kaukių dėvėjimą su specialiomis kaukėmis, kurios filtruoja mažiausias daleles, ir naudoti vėdinimo sistemos viešose vietose, taip pat ultravioletinės lempos, galinčios sunaikinti viruso daleles.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 12,2 mln. infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 554 tūkst. žmonių.

Tegai:
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), mokslininkai, koronavirusas
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Mirtina Estijos tranzito pramonės liga. Ir tai nėra koronavirusas
Lėktuvas su NATO kariuomene Latvijos nepasiekė dėl COVID-19 grėsmės
Rusijos URM atstovė Marija Zacharova

Zacharova pajuokavo po Trampo žodžių apie naujas JAV raketas

(atnaujinta 16:55 2020.07.11)
Ji sureagavo į Donaldo Trampo, kuris anksčiau pareiškė, kad Vašingtone buvo kuriama raketa, kuri būtų 17 kartų greitesnė už bet kokį panašų ginklą, žodžius. Anot Amerikos prezidento, ši raketa "skraido taip greitai, kad ją yra ypač sunku pastebėti

VILNIUS, liepos 11 — Sputnik. Maskvoje nenustoja stebėtis Amerikos pokyčiais karinėje srityje, Facebook su ironija rašė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova.

Ji sureagavo į Donaldo Trampo, kuris anksčiau pareiškė, kad Vašingtone buvo kuriama raketa, kuri būtų 17 kartų greitesnė už bet kokį panašų ginklą, žodžius. Anot Amerikos prezidento, ši raketa "skraido taip greitai, kad ją yra ypač sunku pastebėti".

"Greitis — tai šaunu. Dar į taikinį pataikytų, nes mes atsimename, kas nutiko "gražiosioms naujoms išmanioms raketoms" 2018 metais," — rašė ji.

Prieš dvejus metus JAV, Didžioji Britanija ir Prancūzija užpuolė Siriją. Remiantis Rusijos generalinio štabo duomenimis, iš 105 paleistų raketų buvo pasiekta tik 22.

Buvo pranešta, kad brangios ir vadinamosios išmaniosios raketos padarė didžiausią žalą ūkiniams pastatams. Du iš jų nesprogo ir pateko Rusijos kariuomenės žinioje. Ekspertai pažymėjo, kad šiose raketose nebuvo iš esmės naujų dalių, tačiau jų tyrimas padės patobulinti esamas kovos su tokiais ginklais priemones.

Tegai:
Donaldas Trampas, Marija Zacharova, raketa, Rusija, JAV
Dar šia tema
"Sumanė blogybę": kodėl NATO didina kariuomenę prie Rusijos sienų
Lavrovas: START III sutarties likimas nulemtas
Dalios Grybauskaitės inauguracija, 2009 metų liepos 12

Kokia šiandien diena: liepos 12-osios šventės

(atnaujinta 14:17 2020.07.11)
Liepos 12 dieną savo vardadienius mini Iza, Izabelė, Margiris, Zabelė, Zabė; Bonifacas, Brunonas, Sigisbertas, Vyliaudė, Sigitas

Liepos 12 yra 193-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, šiais, keliamaisiais metais — 194-a. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 172 dienos.

Ši diena istorijoje

Šią dieną 1909 metais Čikagoje pradėtas leisti pasaulio lietuvių dienraštis "Draugas".  Tarp emigrantų iš Lietuvos pradėtas leisti laikraštis tapo visų lietuviškų periodinių spaudinių rekordininku — tai ilgiausiai be pertraukos leidžiamas lietuviškas laikraštis pasaulyje. Šiuo metu laikraštis, kurio redakcija įsikūrusi Čikagoje, išeina tris kartus per savaitę.

1990 metų liepos 12 dieną Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba - Atkuriamasis Seimas paskelbė kreipimąsi į TSRS Aukščiausiąją Tarybą, kuriuo kvietė "panaikinti neteisėtą 1940 metų rugpjūčio 3 dienos TSRS įstatymą dėl Lietuvos įjungimo į TSRS ir derybomis atkurti tarpvalstybinius santykius, kurių pagrindus padėjo 1920 metų taikos sutartis".

Šiuolaikinėje Lietuvos istorijoje ši diena svarbi tuo, kad 2009 metais buvo inauguruota pirmoji Lietuvos Prezidentė moteris Dalia Grybauskaitė.  Simboliška  tai, kad per tūkstantį Lietuvos metų (tuo metu buvo švenčiamas Lietuvos vardo tūkstantmetis jubiliejus) tai pirmoji sava moteris prie mūsų šalies vairo. Iki tol Lietuvą ir lietuvius yra valdžiusi viena moteris — Rusijos valdovė Jekaterina II, kuri nukariautą Lietuvos-Lenkijos valstybę valdė 1795-1796 metais Lietuvoje taip pat būta stiprių ir įtakingų moterų, bet nei Lietuvos-Voluinės sutartyje (1219 metais) minima kunigaikštienė Plikienė, nei karalienės Morta ir Bona Sforca ar Steigiamojo Seimo pirmojo posėdžio (1920 metais) pirmininkė Gabrielė Petkevičaitė–Bitė niekados nebuvo faktinėmis Lietuvos vadovėmis.

Vardadienius šią dieną švęs Iza, Izabelė, Margiris, Zabelė, Zabė; Bonifacas, Brunonas, Sigisbertas, Vyliaudė, Sigitas.

Tegai:
šventės, šventė
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai