Nord Stream-2  statyba

Rados deputatas papasakojo apie Europos "dujinę apgaulę"

137
(atnaujinta 13:48 2019.01.27)
Deputato teigimu, ES suinteresuota turėti Ukrainą apeinančius dujotiekius, nes tai šimtu procentų užtikrins jos poreikius ir nepertraukiamą dujų tiekimą į savo teritoriją

VILNIUS, sausio 27 — Sputnik. Vokietija ir Prancūzija tik žodžiais išreiškia savo susirūpinimą dėl galimo Rusijos dujų tranzito per Ukrainą praradimo, tačiau praktikoje jų veiksmai prieštarauja žodžiams, pareiškė Ukrainos Aukščiausiosios Rados deputatas Jevgenijus Murajevas televizijos kanalo "Naš" eteryje.

Atitinkamą vaizdo įrašą politikas paskelbė savo YouTube kanale.

"Ukrainos problema — pačios Ukrainos problema. Ir mes neturime nė vieno partnerio sprendžiant mūsų problemas. Vadinamasis Merkel ir Makrono "susirūpinimas" dėl tranzito per Ukrainą — tai tik žodžiai, kurie susiduria su Europos interesais jos aprūpinimo dujomis klausimais. Nuo Julijos Timošenko laikų buvo du dujų karai, dėl kurių Europa stovėjo ant nepakankamo tiekimo ir užšalimo slenksčio. Pasakykite, kaip jie vertina Ukrainą kaip tranzito šalį? Kaip nepatikimą tiekėją! Todėl ES suinteresuota, kad būtų aplinkiniai dujotiekiai, nes tai šimtu procentų užtikrina jų poreikius ir nepertraukiamą dujų tiekimą į Europos Sąjungos teritoriją", — pareiškė deputatas.

Murajevas taip pat priminė, kad Maskva, kitaip nei Kijevas, turi alternatyvių būdų tiekti mėlynąjį kurą Europai ir turi pačių išteklių. O Rusija, pasak parlamentaro, pirmiausia užpildys dujotiekius, aplenkiančius Ukrainą.

Tranzito klausimas

Projektas "Nord Stream-2" apima dvi dujų tiekimo linijas, kurių bendras pajėgumas yra 55 milijardai kubinių metrų per metus, nuo Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą į Vokietiją per Rusijos, Suomijos, Švedijos, Danijos ir Vokietijos teritorines arba išskirtines ekonomines zonas. Planuojama jį paleisti 2019 metų pabaigoje.

Angela Merkel ne kartą pabrėžė, kad Berlynas šią statybą laiko komerciniu projektu, bet susieja jo įgyvendinimą su Rusijos dujų tranzito per Ukrainą išsaugojimu.

Vladimiras Putinas, savo ruožtu, taip pat sakė, kad "Nord Stream-2" nereiškia Ukrainos tranzito nutraukimo. Jis pažymėjo, kad 2018 metais Rusijos kuro pristatymo į Europą apimtis buvo rekordinė (daugiau nei 200 milijardų kubinių metrų) ir toliau auga. Prezidento teigimu, tai leis įkrauti ne tik du "Nord Stream" dujotiekius ir statomą "Turkijos srautą", bet ir Ukrainos dujų perdavimo sistemą.

Šiaurės srautas-2
© Sputnik /
"Šiaurės srautas-2"
137
Tegai:
dujų tiekimas, Nord Stream-2, Rusija, ES, Ukraina
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba (331)
Dar šia tema
Lietuva turi susitaikyti su "Nord Stream-2" šalininkais
Šveicarijos teismas panaikino "Gazprom" akcijų areštą projekte "Nord Stream-2 AG"
Lietuva negaili kritikos įmonėms, kurios ją aprūpina energija
Dauguma vokiečių pritaria "Nord Stream-2" statybai, rašo žiniasklaida
Ukraina pareiškė, kad Rusija turės pasirašyti dujų tranzito sutartį
Lenkijos prezidento rinkimai

Paaiškėjo paskutinės sociologinės apklausos prieš Lenkijos vadovo rinkimus rezultatai

(atnaujinta 13:11 2020.07.10)
Antrasis prezidento rinkimų turas, kuriame bus išrinktas valstybės vadovas ateinantiems penkeriems metams, vyks šį sekmadienį

VILNIUS, liepos 10 — Sputnik. Paskutinė sociologinė apklausa prieš "tylos dieną" Lenkijos prezidento rinkimuose rodo praktiškai vienodas dabartinio prezidento Andžejaus Dudos ir kandidato iš opozicijos Rafalo Tšaskovskio galimybes.

Antrasis Lenkijos prezidento rinkimų turas, kuriame bus išrinktas valstybės vadovas ateinantiems penkeriems metams, vyks liepos 12 dieną. Rinkimuose dalyvauja dabartinis Lenkijos prezidentas, kandidatas iš valdančiosios partijos "Teisė ir teisingumas" Duda bei kandidatas iš opozicinės koalicijos "Piliečių platforma" Tšaskovskis.

Varšuva, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Палладин Л.

Vidurnaktį Lenkijoje prasidės "rinkimų tylos" laikotarpis, kuris tęsis iki balsavimo pabaigos — 22:00 (23:00 Lietuvos laiku). Šiuo laikotarpiu agitacija ir sociologinių tyrimų rezultatų skelbimas yra griežtai draudžiamas, praneša RIA Novosti.

"IBRiS" instituto atliktos apklausos rezultatai rodo, kad 45,3 proc. rinkėjų yra pasirengę atiduoti savo balsus už Tšaskovskį. Duda gali tikėtis 44,4 proc. respondentų palaikymo.

Tuo tarpu neapsisprendusių rinkėjų procentas yra kelis kartus didesnis nei atotrūkis tarp abiejų kandidatų.

Rinkimuose pasirengę dalyvauti rekordiniai 67 proc. apklaustųjų. Į šį rezultatą įtraukti atsakymai "tikrai taip" ir "greičiausiai taip".

Tyrimas buvo atliktas liepos 8 dieną tarp 1100 balsavimo teisę turinčių lenkų. Tyrimas atliktas naudojant CATI (apklausos telefonu) metodą. Paklaida neviršija trijų procentų.

Tegai:
prezidento rinkimai, Andrzejus Duda, Lenkija
Rusijos ambasada Estijoje, archyvinė nuotrauka

Rusijos ambasada Estijoje ragina analitikus negąsdinti gyventojų "Rusijos grėsme"

(atnaujinta 11:09 2020.07.10)
Rusijos diplomatai pažymi, kad liepos 1 dieną vykęs balsavimas dėl Rusijos Federacijos Konstitucijos pataisų buvo priežastis, dėl kurios Estijoje atsirado įvairių analitinių medžiagų, prognozių, komentarų, pareiškimų, tiek oficialių, tiek mažiau oficialių

VILNIUS, liepos 10 — Sputnik. Rusijos ambasada Estijoje ragina vietinius analitikus ne gąsdinti gyventojus "Rusijos grėsme", o ieškoti šias kaimynines valstybes vienijančių taškų, kad būtų pasiektas abipusiškai naudingas bendradarbiavimas.

Rusijos diplomatai pažymi, kad liepos 1 dieną vykęs balsavimas dėl Rusijos Federacijos Konstitucijos pataisų buvo priežastis, dėl kurios Estijoje atsirado įvairių analitinių medžiagų, prognozių, komentarų, pareiškimų, tiek oficialių, tiek mažiau oficialių. Nemažiau dėmesio sulaukė kiek anksčiau pasirodęs Rusijos prezidento Vladimiro Putino straipsnis, skirtas 75-osioms Sovietų Sąjungos pergalės prieš nacizmą metinėms.

"Negalime nepastebėti, kad daugumoje Estijoje pasirodžiusių atsakymų buvo aiški tendencija: noras išlieti Rusijai ir jos vadovybei įvairius kaltinimus istorijos perrašinėjimu arba agresyvių planų, keliančių pavojų visam pasauliui, kartu ir Estijai, vykdymu. Kiek pastangų dedama, siekiant įrodyti, kad nei šiandien, nei rytoj Baltijos šalys netaps "agresyvios" Rusijos aukomis. Ir taip kiekvienais metais", — cituoja ambasados ​​komentarą RIA Novosti.

Ambasados teigimu, visos naujai pasirodžiusių "orakulų" prognozės neišsipildo, belieka tik apgailestauti dėl "prarasto laiko ir kalno prirašytų popierių".

"Gal vertėtų panaudoti tokių "analitikų" mąstymo aparato galią kita linkme — veikti vadovaujantis abipusiškai pagarbiu dialogu, ieškoti taškų, vienijančių šias kaimynines valstybes, kad būtų sudarytas abipusiškai naudingas bendradarbiavimas abiejų šalių gyventojų labui?" — rašo Rusijos diplomatinė atstovybė.

Daugelis ekspertų mano, kad Vakarų šalys naudojasi isterija dėl "Rusijos grėsmės" kaip priedanga įgyvendindamos savo planus, visų pirma siekdamos pritraukti NATO ginklus ir kontingentus prie Rusijos Federacijos sienų. Rusijos vadovybė ne kartą pabrėžė, kad Maskva nesiruošia nieko pulti ir kad Vakarų karinio bloko šalys naudojasi kalbomis apie "galimą Rusijos agresiją" bei kursto antirusišką isteriją.

Rusijos televizijos transliavimo apribojimas

Lietuvoje ne kartą bandyta apriboti rusiškos televizijos kanalų transliavimą. Lietuvos Seimas priėmė įstatymų pakeitimus, leidžiančius Lietuvos radijo ir televizijos komisijai nutraukti programas, kurios "kelia grėsmę nacionaliniam saugumui". Pakeitimai susiję su transliacijomis Europos Sąjungos ir Europos ekonominės erdvės valstybėse narėse.

RF deputatas palygino Baltijos šalis su "barbarais" dėl bandymų iškreipti istoriją.

Balandžio pradžioje LRTK ketino apriboti kanalo "Rossija 24" transliaciją dėl Valstybės Dūmos pavaduotojo Vladimiro Žirinovskio pareiškimų.

Dar anksčiau LRTK paskelbė neva aptikusios pažeidimų dviejų rusiškų kanalų programose, kurios tariamai skleidė "melagingą" informaciją apie lietuvių "partizanus".

Pasak LRTK, buvo pateikta "melaginga" informacija, kad per Antrąjį pasaulinį karą daugelis "partizanų" tapo kolaborantais ir dalyvavo civilių, ypač žydų bendruomenės, žudymo procese.

Baltijos šalių valdžios ne kartą trukdė Rusijos žiniasklaidos darbą. Rusijos užsienio reikalų ministerija pareiškė apie aiškius koordinuotos šių valstybių linijos požymius. Rusijos žiniasklaidos priespaudos Baltijos šalyse atvejai "aiškiai parodo, ko praktiškai verti demagoginiai teiginiai apie Vilniaus, Rygos ir Talino atsidavimą demokratijos ir žodžio laisvės principams", pažymėjo Rusijos URM.

Tegai:
Estija, "Rusijos grėsmė"
Dar šia tema
Estija skelbia, kad Rusijos raketų sistema "kelia grėsmę" visai NATO
Lietuva neatsisakys plano iki 2030 metų skirti 2,5 % BVP karinėms išlaidoms
Sprogmenų neutralizavimo operacija Kaune, nuotrauka iš įvykio vietos

"Sprogmenų lobis": Kaune kelias dienas vyko bombų neutralizavimo operacija

(atnaujinta 13:13 2020.07.10)
Praeitą šeštadienį Aleksote buvo rastos trys Pirmojo pasaulinio karo aviacinės bombos bei dar apie keliasdešimt kitokių sprogmenų

VILNIUS, liepos 10 — Sputnik. Sausumos pajėgų Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono (Inžinerijos bataliono) išminuotojai penktadienį Aleksote neutralizavo apie keliasdešimt betoninių vokiškų aviacinių bombų ZC-250, praneša Lietuvos kariuomenės spaudos tarnyba.

Toje pačioje vietoje Kaune vos prieš keletą dienų, šeštadienį, buvo rastos trys Pirmojo pasaulinio karo aviacinės bombos bei dar apie keliasdešimt kitokių sprogmenų.

Операция по обезвреживанию взрывчатых веществ в Каунасе
Sprogmenų neutralizavimo operacija Kaune

Vandeniui paplovus šlaitą vos už keliasdešimt metrų nuo savaitgalį vykdytos sprogmenų neutralizavimo operacijos vietos vėl buvo pastebėti į sprogmenis panašūs daiktai. Išminuotojams apžiūrėjus teritoriją, nustatyta, kad gilioje upelio vagoje su stačiais šlaitais yra apie keliasdešimt betoninių vokiškų aviacinių bombų ZC-250. Atsižvelgus į tai, kad radinys gali kelti pavojų, buvo uždaryta J. Bakanausko gatvė ir nedelsiant pradėta išminavimo operacija.

"Operacija — nestandartinė, apimtys didelės ir sunku prognozuoti jos pabaigą. Pirminiu vertinimu, paviršiuje buvo galima identifikuoti apie 30 įvairios būklės bombų, tačiau jas iškėlus matyti, kad jų gali būti apie 70 ir daugiau", — teigė Sprogmenų neutralizavimo kuopos vadas kpt. Kazimiras Bogdanas.

Pranešime pabrėžiama, kad nors rastos bombos savyje neturi sprogmenų ar pavojingų medžiagų, o būklė tokia, kad jas galima saugiai iškelti ir transportuoti į Rokų poligoną sunaikinti, tačiau operaciją sunkina status šlaitas bei po lietaus gerokai pažliugusi žemė.

Операция по обезвреживанию взрывчатых веществ в Каунасе
Sprogmenų neutralizavimo operacija Kaune

Lietuvos kariuomenės atstovai mano, kad radinys šiame šlaite dar nėra paskutinis, bes šalia yra buvę Kauno tvirtovės kairiojo Nemuno kranto centriniai artilerijos sandėliai. Pasakojama, kad sovietiniais metais valant sandėlius nereikalingų sprogmenų buvo atsikratoma, juos tiesiog numetant nuo šlaito. Inžinerijos bataliono išminuotojai į šią vietą jau yra vykę ir anksčiau.

Bogdanas priminė, kad gegužės mėnesį apie 300–400 m atstumu nuo penktadienio radinių vietos taip pat buvo aptikta betoninių aviacinių bombų — tąsyk buvo rasta ir 500 kg aviacinė bomba SC-500, "kuri galėjo pridaryti žalos kilometro spinduliu esantiems gyventojams". 

Операция по обезвреживанию взрывчатых веществ в Каунасе
Sprogmenų neutralizavimo operacija Kaune

Lietuvos kariuomenės išminuotojai įspėja, kad nuo I ir II pasaulinių karų likusių nesprogusių sprogmenų yra ne tik sausumoje, bet ir Lietuvos vandenyse bei ragina gyventojus būti atidžius bei sąmoningus. Prašoma pastebėjus sprogmenį ar neaiškios paskirties daiktą, kuris galėtų panėšėti į sprogmenį, jokiu būdu neliesti, o iš karto pranešti bendruoju pagalbos telefono numeriu 112.

Tegai:
sprogmenys, Lietuvos kariuomenė
Dar šia tema
Išminuotojai parodė, kaip sprogmenys neutralizuojami po vandeniu — video
Išminuotojai parodė, kaip vyksta sprogmenų neutralizavimo operacija