Minskas, archyvinė nuotrauka

Lietuvos politikai bijo teigiamai kalbėti apie Baltarusiją, teigia ambasadorius

88
(atnaujinta 14:36 2019.02.01)
Kaip pažymėjo Aleksandras Korolis, Vilnius vienintelis prieštarauja Baltarusijos AE statybai ir kritikuoja net autoritetingiausių ekspertų išvadas

Branduolinės elektrinės netoli Astravo statybos klausimas Lietuvoje yra pernelyg politizuotas ir trukdo plėtoti abiejų šalių santykius, sakė Baltarusijos ambasadorius Lietuvoje Aleksandras Korolis.

Tai, kaip pranešė agentūra "Belta", diplomatinės misijos vadovas sakė interviu Lietuvos laikraščiui "Ekpress Nedelia".

"Pastebėjome, kad daugelis politikų ar departamentų vadovų bijo vizitų į Baltarusiją ir apskritai vengia teigiamo požiūrio į savo kaimynus. Verslininkai nenori reklamuoti savo investicijų į Baltarusijos ekonomiką ir dažnai turi teisintis už verslą mūsų šalyje", — pažymėjo Korolis.

Kaip pabrėžė diplomatas, Lietuvoje nuolat skamba nepagrįstos pretenzijos Baltarusijos atominės elektrinės atžvilgiu, o oficialus Vilnius "savaip interpretuoja tarptautinių misijų darbo rezultatus" ir kartais prieštarauja autoritetingų tarptautinių ekspertų išvadoms.

Pasak ambasadoriaus, iš visų Baltarusijos kaimyninių šalių tik Lietuva laikosi šios pozicijos, visos kitos valstybės vadovaujasi pragmatiškesniu požiūriu, ypač kai kalbama apie elektros energijos pirkimą.

Tačiau Lietuva, nepaisant visos neigiamos retorikos, skirtos Baltarusijos AE, perka energiją iš Baltarusijos. Taigi, anot diplomato, vien per pastaruosius metus Lietuva nupirko apie milijardą kilovatvalandžių, kurių vertė — 50 milijonų eurų. Tai 8,5 karto daugiau nei 2017 metais.

"Visa tai rodo, kad sprendžiant tokius svarbius valstybei klausimus, populizmas visiškai netinka. Visada turėtų būti atsarginė galimybė. Esu tikras, kad vieną dieną šis jautrus klausimas išnyks iš dvišalių santykių darbotvarkės, o Lietuvoje įsivyraus pragmatiškas požiūris", — sakė Korolis.

Diplomatas pabrėžė, kad statydamas Baltarusijos AE Minskas visiškai vykdo branduolinės saugos įsipareigojimus TATENA ir Europos organizacijoms, o atominė elektrinė atitiks visus saugos reikalavimus.

88
Tegai:
Astravo AE, Baltarusija, Lietuva
Dar šia tema
Baltarusija teigia, kad elektra iš Astravo AE gali patekti į Lietuvą kitu būdu
Ekspertė: nesėkmė su Astravo AE parodė, kad Lietuvos balsas nesvarbus Europoje
RT logotipas, archyvinė nuotrauka

Rusijos Federacijos taryba ragina skelbti Lietuvai sankcija dėl RT

(atnaujinta 14:50 2020.07.10)
Rusijos Federacijos taryba prašo Užsienio reikalų ministerijos nustatyti sankcijas Baltijos šalių valdžios institucijoms dėl RT ir "Sputnik"

VILNIUS, liepos 10 — Sputnik. Rusijos Federacijos taryba paragino Užsienio reikalų ministeriją ir kitas vykdomąsias įstaigas taikyti sankcijas Baltijos šalių valdžios institucijoms dėl RT ir "Sputnik" situacijos.

Kalbama apie Lietuvos, Latvijos ir Estijos vadovybes, kurios "šiurkščiai pažeidė žodžio laisvės ir informacijos skleidimo principus, taip pat savo įsipareigojimus tarptautinėms organizacijoms".

Federacijos tarybos konstitucinių įstatymų leidybos komiteto vadovas Andrejus Klišas RIA Novosti sakė, kad jo komitetas palaikys raginimą.

"Tokie užsienio valstybių veiksmai neturėtų likti be atsako. Būtina skirti sankcijas pareigūnams, kurie pažeidžia Rusijos žiniasklaidos teises", — sakė jis.

Liepos 8 dieną Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) paskelbė sustabdysianti televizijos programų RT, RT HD, RT Español, RT Documentary HD ir RT Documentary programų retransliavimą ar platinimą internetu. LRTK pirmininkas Mantas Martišius teigė, kad nuo liepos 9 dienos sustabdoma transliacija, nes "RT kontroliuoja Dmitrijus Kiseliovas, kuris įtrauktas į asmenų, kuriems taikomos ES sankcijos, sąrašą".

Praėjusią savaitę Latvija uždraudė RT, RT HD, RT Arabic, RT Spanish, RT Documentary HD, RT Documentary ir RT TV kanalų transliavimą, savo sprendimą argumentuodama tuo, kad jie neva priklauso Dmitrijui Kiseliovui, MIA "Rossija segodnia" generaliniam direktoriui, kuriam taikomos ES sankcijos.

Anksčiau Estijoje buvo uždrausta "Sputnik Estija" veikla.

Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad Dmitrijus Kiseliovas yra MIA "Rossija segodnia" generalinis direktorius, o RT vadovauja Margarita Simonian, kuriai netaikomos jokios ES sankcijos. Šios įmonės yra du atskiri juridiniai asmenys, ši informacija jau seniai žinoma ir viešai prieinama.

Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova teigė, kad Latvijos, Lietuvos ir Estijos veiksmai RT kanalų atžvilgiu yra ciniškas įsipareigojimų žiniasklaidos laisvei pažeidimas. Anot jos, keista, kad "dar nė vienas tos pačios Europos Sąjungos valstybės pareigūnas nepakomentavo šiurkštaus žodžio laisvės pažeidimo ir kovos su kitaip mąstančiais Baltijos šalyse".

Rusijos žiniasklaidos priespaudos atvejai Baltijos šalyse
© Sputnik /
Rusijos žiniasklaidos priespaudos atvejai Baltijos šalyse
Tegai:
Sputnik, RT, Baltijos šalys, Rusijos žiniasklaida, Rusija
Temos:
Vakarų kampanija prieš Sputnik ir RT
Dar šia tema
Simonian sureagavo į penkių RT kanalų draudimą Lietuvoje
Rusijos ambasada Lietuvos kaltinimus RT laiko "beprotiškais": čia tai įrodyta praktiškai
Paprieštarauti negalime — blokuosime. Lietuva rado paaiškinimą, kodėl uždraudė RT
"Ciniškas įsipareigojimų pažeidimas": Zacharova apie RT draudimus Lietuvoje ir Latvijoje
 Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, archyvinė nuotrauka

Lavrovas: START III sutarties likimas nulemtas

(atnaujinta 13:56 2020.07.10)
START III, pasirašyta 2010 metais, tebėra vienintelė Rusijos ir JAV sutartis, skirta karinei galiai apriboti

VILNIUS, liepos 10 — Sputnik. Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo teigimu, Strateginės ginkluotės mažinimo sutarties (START III) likimas yra nulemtas, praneša RIA Novosti.

"Matyt, sprendimas nepratęsti šio susitarimo Jungtinėse Valstijose jau priimtas. Atkaklumas, su kuriuo pabrėžiama, kad nėra net alternatyvos, jog gali vykti trišalis pokalbis, įrodo, kad viskas jau nulemta", — sakė jis.

Be to, Lavrovas pažymėjo, kad JAV mano, jog į sutartį būtina įtraukti naujausius rusiškus ginklus, kas "iš esmės reiškia beldimąsi į atviras duris".

START III, pasirašyta 2010 metais, tebėra vienintelė Rusijos ir JAV sutartis, skirta karinei galiai apriboti. Sutartis nustoja galioti 2021 metų vasario mėnesį, ir kol kas Vašingtonas neatskleidžia, ar ketina ją atnaujinti.

Tuo tarpu Amerikos lyderis Donaldas Trampas teigė norintis sukurti naują trišalį susitarimą tarp Rusijos, Kinijos ir JAV. Pekinas šiai idėjai nepritaria. Savo ruožtu Maskva palaiko sutarties pratęsimą be išankstinių sąlygų.

Tegai:
sutartis, JAV, Rusija, Sergejus Lavrovas
Dar šia tema
Rusijai ir JAV nepavyko suartinti pozicijų dėl Atviro dangaus sutarties
"Pernelyg apokaliptinis JAV rinkimų scenarijus". Ar Trampas turi "planą B"?
Saulius Skvernelis, archyvinė nuotrauka

Liepos pabaigoje Skvernelis išeina trijų savaičių atostogų

(atnaujinta 14:51 2020.07.10)
Be to, ministras pirmininkas pasiima dar dvi papildomas poilsio dienas: praėjusį kartą Skverneliui teko grįžti iš atostogų, nes prasidėjo COVID-19 pandemija

VILNIUS, liepos 10 — Sputnik. Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis liepos pabaigoje išeis trijų savaičių atostogų.

Atitinkamą dekretą šiandien, liepos 10 dieną, pasirašė prezidentas Gitanas Nausėda. Dekreto kopija paviešinta Prezidentūros tinklalapyje.

Prezidento dekrete nurodoma, kad Skvernelis atostogaus nuo liepos 20 iki rugpjūčio 7 dienos. Liepos 17 dieną, penktadienį prieš atostogas, ministrui pirmininkui taip pat suteikiama papildoma poilsio diena.

Dar vieną poilsio dieną Skvernelis yra suplanavęs rugpjūčio 28 dieną.

Per atostogas premjerą liepos 17-ąją ir liepos 20–26 dienomis pavaduos finansų ministras Vilius Šapoka, nuo liepos 27 dienos iki rugpjūčio 7 bei rugpjūčio 28 dieną — energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.

Anksčiau premjeras sakė, kad vasarą planuoja ilsėtis Lietuvoje, bei ragino ir šalies piliečius šiemet ilsėtis tėvynėje.

Praėjusį kartą, kovo mėnesį, ministrui pirmininkui teko sugrįžti iš atostogų Ispanijoje, nes tuo metu kaip tik prasidėjo pandemija.

Tegai:
atostogos, Saulius Skvernelis