Priešrinkiminė agitacija Ukrainoje, archyvinė nuotrauka

Ukrainoje užsiregistravo 28 kandidatai į prezidentus

78
(atnaujinta 16:14 2019.02.03)
Iš viso užregistruoti 28 kandidatai. 22 prašymai buvo atmesti, iš viso dokumentus pateikė 74 asmenys

VILNIUS, vasario 03 — Sputnik. Jau 74 žmonės pateikė dokumentus Ukrainos CRK, kad galėtų užsiregistruoti kaip kandidatai į prezidentus, 28 iš jų užregistruoti, dar 22 prašymai atmesti, praneša RIA Novosti.

Ukrainos prezidentas Petro Porošenko, archyvinė nuotrauka
Пресс-служба президента Украины

"Viso užregistruoti 28 kandidatai. 22 prašymai buvo atmesti. Iš viso 74 asmenys pateikė dokumentus", — pranešė Ukrainos televizijos kanalo "Priamoj" korespondentė.

Ji sakė, kad sekmadienio rytą dokumentus pateikė dar trys žmonės, vienas iš jų atnešė Komisijai tik pasą, be užstato ir kitų reikalingų dokumentų, ir primygtinai reikalavo, kad jį užsiregistruotų, todėl teko kviesti policiją, bet viskas baigėsi be rimtų susirėmimų.

Taip pat pranešta, kad sekmadienį CRK nedalyvaus posėdžiuose ir nepriims sprendimų dėl registracijos, o tik priims kandidatų dokumentus, nes vasario 3-ioji yra paskutinė diena, kai kandidatai gali pateikti dokumentus CRK.

Prezidento rinkimai Ukrainoje vyks kovo 31 dieną. Rinkimų kampanija prasidėjo gruodžio 31 dieną. 

Remiantis sociologinės grupės "Rating" apklausos duomenimis, reitingo lyderis yra Vladimiras Zelenskis, kurį palaiko 19,0 proc. rinkėjų. Antroje vietoje yra Julija Tymošenko, kurią remia 18,2 proc. respondentų, dabartinis Ukrainos prezidentas Petro Porošenko surinko 15,1 proc. apklaustųjų balsų, Jurijus Boiko — 10 proc., buvęs gynybos ministras Anatolijus Gricenko — 8,5%.

78
Tegai:
kandidatai į prezidentus
Temos:
Ukrainos prezidento rinkimai — 2019 (99)
Dar šia tema
Daugiau nei 80 proc ukrainiečių nepritaria Porošenko veiksmams, rodo apklausa
Kandidatai į Ukrainos prezidento postą negalės įvykdyti pažadų, mano Rada
Paaiškėjo, kiek uždirba Porošenko
Kaliningradas

Lietuva leidžia Rusijai padidinti keleivių skaičių traukiniuose į Kaliningradą

(atnaujinta 21:03 2020.08.07)
Lietuva leido ne tik pakeisti keleivių, kurie gali važiuoti rusiškais traukiniais, skaičių, bet ir jų susodinimą vagonuose

VILNIUS, rugpjūčio 7 — Sputnik. Keleivių skaičiaus apribojimai buvo iš dalies panaikinti traukiniams, vykstantiems per Lietuvą į Kaliningradą, po to, kai buvo pasiektas susitarimas su Lituvos užsienio reikalų ministerija, praneša "Kaliningrado geležinkelių" spaudos tarnyba.

Nuo rugpjūčio 8 dienos šiais traukiniais galės vienu metu keliauti 200 keleivių. Atšaukti apribojimai ir dėl susodinimo kupė ir vietaženkliniuose vagonuose. Pažymima, kad vietų skaičius kiekviename sastate, kuris tranzitu kerta Lietuvos teritoriją, bus padidintas dvigubai, o tai padidins transporto prieinamumą Kaliningrado srityje.

Apribojimai keleiviams rusiškuose traukiniuose buvo įvesti Lietuvos užsienio reikalų ministerijos nota dėl supaprastinto tranzito sąlygų ir apribojimų.

Tarp Kaliningrado ir Maskvos bei Kaliningrado ir Sankt Peterburgo kursuoja du reguliarūs traukiniai. Šią savaitę ši geležinkelio paslauga buvo atidaryta visiems Rusijos piliečiams. Prieš tai šiuo maršrutu galėjo važiuoti tik tie, kas turėjo nuolatinę registraciją Kaliningrado srityje.

Lietuvos ir Baltarusijos geležinkelių stotyse vis dar numatytos tik techninės stotelės: keleiviai nėra įlaipinami ir išlaipinami.

Naujausiais duomenimis, Rusijoje užregistruoti 877 135 koronaviruso atvejai, iš jų daugiau kaip 14,7 tūkst. žmonių mirė, daugiau nei 683 tūkst. pasveiko.

Tegai:
geležinkelis, Kaliningradas, Rusija, Lietuva
Žemės planeta iš Mėnulio, archyvinė nuotrauka

Ekologas įvertino Geitso žodžius apie "nelaimę, blogesnę nei koronaviruso pandemija" 

(atnaujinta 15:04 2020.08.07)
Jis prognozavo, kad per ateinančius kelis dešimtmečius planeta susidurs su pasauline krize, kurią sukels klimato pokyčiai

VILNIUS, rugpjūčio 7 — Sputnik. Klimato pokyčiai, kurie, pasak Bilo Geitso, sukels pasaulinę aplinkos krizę, yra tik dalis problemos, palaidotos radioaktyvios atliekos, kurios per gruntinius vandenis plinta po visą pasaulį sukels viso pasaulio žlugimą, sakė Rusijos gamtos apsaugos draugijos Centrinės tarybos narys Timūras Usmanovas, praneša RIA Novosti.

Anksčiau "Microsoft" įkūrėjas Bilas Geitsas numatė aplinkos krizę, kurios pasekmės viršys koronaviruso pandemijos žalą. Jis prognozavo, kad per ateinančius kelis dešimtmečius planeta susidurs su pasauline krize, kurią sukels klimato pokyčiai.

"Taip, iš esmės sutinku su tuo, ką sako Bilas Geitsas apie aplinkos krizę. Ledo tirpimas ir dėl jo kilęs globalinis atšilimas lemia, kad visame pasaulyje, skirtinguose geografiniuose taškuose, klimatas keičiasi: kai kur gausu kritulių, o kai kur priešingai — sausra. Dėl to derlius nyksta, ir dėl to gali kilti problemų su maistu", — sakė jis.

Tačiau jis pažymėjo, kad tai tik dalis problemos.

"Antra, visame pasaulyje yra laidojama labai daug radioaktyviųjų, cheminių ir žmonių ūkinės veiklos atliekų. Ir jei visa tai bus užtvindyta — ir tai atsitiks — tada iš grunto nuodingos medžiagos pateks į vandenis — upes, ežerus, jūras ir žlugs visas pasaulis", — aiškino ekologas.

Anot jo, apie šią problemą reikėjo galvoti mažiausiai prieš 20 metų.

"Dabar, manau, turime sukurti probleminių pasaulio vietų žemėlapį ir ant jo nurodyti, kur yra laidojimo vietos. Be to, Rusijoje reikia sukurti tarptautinį centrą kovai su visuotiniu atšilimu. Esu įsitikinęs, kad mūsų intelekto potencialo pakaks ieškant sprendimų šioms globalioms problemoms spręsti", — tikina ekologas.

Tegai:
žala aplinkai, Žemė, koronavirusas, Bilas Geitsas
Dar šia tema
"Grinda" pristatė naujas priemones efektyvesnei Neries ekologinei priežiūrai
Lietuvoje įsigaliojo išimtys dėl kaukių dėvėjimo žmonėms su negalia
Bėgimas, archyvinė nuotrauka

Tyrimas atskleidė, kokią reikšmę sveikai gyvensenai teikia Lietuvos gyventojai

(atnaujinta 13:09 2020.08.07)
Paaiškėjo, kad didesnę reikšmę sveikai gyvensenai teikia moterys ir vyresni nei 55 metų apklausos dalyviai

VILNIUS, rugpjūčio 7 — Sputnik. Paprašyti dešimtbalėje sistemoje įvertinti, kiek jiems svarbi sveika gyvensena, Lietuvos gyventojai vidutiniškai jai "rašo" aštuonetą – 7,8 balo, o sveiką gyvenseną kaip asmeniškai labai svarbų prioritetą nurodo 41 proc. respondentų – jie skyrė 9 arba 10 balų.

Tokius rezultatus rodo tyrimų bendrovės "Rait" liepos mėnesį atlikta apklausa, praneša Sveikatos apsaugos ministerija.

Tik kiek daugiau nei penktadalis (21 proc.) apklaustųjų sveikos gyvensenos svarbą įvertino mažesniu balu nei 7, o aukščiausią balą – dešimt – skyrė ketvirtadalis. Tyrimas rodo, kad vidutiniškai didesnę reikšmę sveikai gyvensenai teikia moterys ir vyresni nei 55 metų apklausos dalyviai.

Paprašyti įvardinti, kokių sveikos gyvensenos praktikų jie asmeniškai laikosi, didžiausia dalis (89 proc.) respondentų nurodė asmeninę higieną, 7 iš 10-ies minėjo saikingą alkoholio vartojimą arba jo atsisakymą, du trečdaliai (66 proc.) išskyrė sveiką mitybą, dar beveik tiek pat – fizinį aktyvumą.

Tyrimą inicijavusio Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo vadovė Gražina Belian pažymėjo, kad sveikos gyvensenos aktualumą sustiprino ir koronaviruso pandemija.

"Apklausa parodė, kad sveika gyvensena yra vis svarbesnė Lietuvos žmonėms. Tikėtina, kad jos aktualumą sustiprino ir šiuo metu visame pasaulyje kilusi sveikatos krizė, tačiau pastaraisiais metais augantis visuomenės rūpestis sveika mityba, fiziniu aktyvumu, žalingų įpročių atsisakymu taip pat buvo labai matomas: iš bėgikų ir dviratininkų skaičiaus gatvėse, populiarėjančių sveikatos temų žiniasklaidoje", – sako Belian.

Visgi tuo pačiu ji pažymi, kad kai kurie tyrimo dalyvių atsakymai atspindi rimtas visuomenės sveikatos problemas. Pavyzdžiui, mažiausiai respondentų apklausoje minėjo, kad rūpinasi savo psichine sveikata. 

"Su emocine sveikata susijusios temos Lietuvoje išlieka skaudi problema – kai kuriose visuomenės grupėse kalbėtis apie tai vis dar tabu. To pasekmes, deja, matome sergamumo depresija, savižudybių statistikoje. Tai sveikatos aspektas, kuriam privalome skirti daug dėmesio", – sako Belian.

Tyrime taip pat siekta išsiaiškinti, kiek šalies gyventojai pasitiki įvairių sveikatos ekspertų patarimais ir rekomendacijomis. Daugiau nei pusė – 56 proc. – apklausoje dalyvavusių žmonių teigė, kad pasitiki šalies sveikatos apsaugos sistemoje dirbančių specialistų (medikų, mokslininkų, sveikatos srities tarnautojų) pateikiama su sveikata susijusia informacija. Tai, kad tokia informacija nepasitiki, sakė tik kiek daugiau nei dešimtadalis (12 proc.). Trečdalis laikėsi neutralios pozicijos. 

Didžiausią visuomenės pasitikėjimą sveikatos klausimais yra įgiję gydytojai ir medicinos specialistai – jų pateikiamų rekomendacijų sakė klausantys 79 proc. apklausos dalyvių. 60 proc. pasitiki mokslininkais ir akademikais, 38 proc. – šeimos draugais ir artimaisiais.

Tyrimų bendrovė "Rait" reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą atliko šių metų liepos 7-15 dienomis. Jos metu iš viso apklausti 1086 žmonės.

Tegai:
sveikata, gyventojai, Lietuva