Ukrainos vėliava, archyvinė nuotrauka

Ukraina be Rusijos prapuls, teigia buvusi Rados narė

101
(atnaujinta 07:43 2019.02.06)
Politikė mano, kad neįleidus Rusijos stebėtojų į Ukrainos prezidento rinkimus, gali visiškai nutrūkti santykiai tarp abiejų valstybių

VILNIUS, vasario 6 — Sputnik. Ukraina prapuls be bendradarbiavimo su Rusija, televizijos kanalui "NewsOne" sakė buvusi Aukščiausiosios Rados narė Ana Herman.

Taip politikė pakomentavo Petro Porošenko pasisakymą apie tai, jis neįleis Rusijos stebėtojų į prezidento rinkimus, kurie vyks kovo 31 dieną.

Buvusi parlamentarė pažymėjo, kad dėl to Maskva gali nepripažinti balsavimo rezultatų, o tokiu atveju šalių bendradarbiavimas gali visiškai nutrūkti.

"Rusija yra mūsų partnerė, su kuria mes turime kurti bendradarbiavimą, mylime mes ją ar ne, bet turime plėtoti partnerystę su Rusija, kitaip mes prapulsime", — apibendrino ji.

Rinkimai Ukrainoje

Prezidento rinkimai vyks kovo 31 dieną. Priešrinkiminė kampanija prasidėjo gruodžio 31 dieną. VRK jau užregistravo 28 kandidatus. Naujausių apklausų duomenimis, pramoginių renginių vedėjas Vladimiras Zelenskis lyderiauja priešrinkiminiame reitinge.

Toliau partijos "Batkivščyna" vadovė Julija Tymošenko, kurią palaiko 18,2 proc. respondentų. Lyderių trejetuką užbaigia Porošenko. Jį palaiko 15,1 proc. sociologinio tyrimo dalyvių.

101
Tegai:
Rusija, Ukraina
Dar šia tema
Porošenko vėl pirmauja Ukrainos prezidento antireitinge
Ukraina pareiškė, kad smarkiai išaugo Rusijos dujų tranzitas
Kijevas atskleidė "milžinišką mitą", kuris griauna Ukrainos ekonomiką
Porošenko apkaltino Rusiją dėl ukrainiečių skurdo
Rusijos saugumo tarybos sekretorius Nikolajus Patruševas, archyvinė nuotrauka

Rusijos saugumo taryba paaiškino neonacistinių nuotaikų augimą Baltijos šalyse

(atnaujinta 17:33 2020.08.06)
Patriševas teigia, kad dirvą tokiems judėjimams sukuria kitaip manančių persekiojimas, propaganda ir agresyvaus nacionalistinio turinio šūkiai

VILNIUS, rugpjūčio 6 — Sputnik. Lietuvos, Latvijos ir Estijos valdžia atvirai skatina nacizmo reinkarnaciją, sakė Rusijos saugumo tarybos sekretorius Nikolajus Patruševas. Apie tai jis papasakojo interviu "Rossijskaja Gazeta".

"Kitaip manančių slopinimas, begėdiška propaganda, agresyvaus nacionalistinio turinio šūkių sukuria dirvą nevaržomiems neonacių judėjimams. Nėra jokių kliūčių sistemingiems SS legionierių eitynėms, aktyviai primetama mintis, kad šios grupės gali užkirsti kelią išgalvotai "galimai Rusijos invazijai"? — pabrėžė jis.

Tuo pačiu metu, kaip pažymi Patruševas, skirtingai nei Ukrainoje ir Baltijos šalyse, kitose Europos valstybėse ir visame pasaulyje neofašizmas yra suvokiamas kaip marginalus politinio gyvenimo reiškinys, tačiau dėl neatsakingos politikos jokia valstybė nebus apdrausta nuo jos atgimimo.

Baltijos šalių valdžia pastaraisiais metais vykdo rusofobinę politiką ir viešai cenzūruoja tuos, kurie teigiamai kalba apie šių šalių sovietinę praeitį.

Lietuva taip pat vykdo nacizmo reabilitacijos politiką. Šalyje "miško broliai" laikomi "nacionaliniais didvyriais", nepaisant įrodymų, kad jie dalyvavo nusikaltimuose prieš žmones. Piliečiai, nesutinkantys su oficialia Vilniaus pozicija, yra persekiojami.

Lietuva aštriai kritikuoja 1939 metų Molotovo ir Ribentropo paktą tarp nacistinės Vokietijos ir Sovietų Sąjungos, teigdama, kad jis buvo sudaryats siekiant "sunaikinti Vidurio ir Rytų Europos valstybių valstybingumą".

Tuo pat metu Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maas bandymus perrašyti Antrojo pasaulinio karo istoriją pavadino "nesąžiningu", primindamas, kad ją pradėjo nacistinė Vokietija, o bandymai kaltinti kitas šalis tik suskaldщ Europą.

Rusijos ambasadorius Lietuvoje Aleksandras Udalcovas pabrėžė, kad TSRS buvo vienintelė Europos valdžia 1930-aisiais, kuri priešinosi fašizmui ir militarizmui Europoje ir Tolimuosiuose Rytuose, o nepuolimo paktas su Vokietija buvo sukurtas siekiant nustumti karo grėsmę nuo šalies sienų.

Rusijos vadovybė ne kartą ragino kaimynines šalis išsaugoti faktais grįstą istorinę tiesą ir atviru būdu aptarti praeities įvykius.

Miško broliai Baltijos šalyse 1940-1950 metais
© Sputnik /
"Miško broliai" Baltijos šalyse 1940-1950 metais
Tegai:
neonacizmas, miško broliai, Rusija, Baltijos šalys
Temos:
"Miško broliai": praeitis ir dabartis
Dar šia tema
"Kaip tai įvyko?" Vanagaitė pristatė naują knygą apie Holokaustą Lietuvoje
Titovui pagrasino bauda už prašymą pagerbti "miško brolių" aukų atminimą
Titovas: Lietuvoje paleista teisminė mašina, skirta išbraukti mane iš politikos
RF saugumo tarnyba paaiškino neonacistinių nuotaikų Baltijos šalyse augimą
Nuotrauka iš eismo įvykio, kurį sukėlė aktorius Michailas Jefremovas

Liudytojas papasakojo apie Jefremovo elgesį po mirtinos avarijos

(atnaujinta 16:08 2020.08.06)
Dar vienas įvykio liudininkas teismo posėdžio metu pareiškė, kad aktorius galėjo atsitrenkti į jo automobilį dar prieš mirtiną susidūrimą su Zacharovu

VILNIUS, rugpjūčio 6 — Sputnik. Mirtinos avarijos, kurioje dalyvavo Michailas Jefremovas, liudytojas teisme pasakojo apie aktoriaus elgesį po avarijos.

Pasak jo, aktorių išlaipino iš vairuotojo vietos, po to jis perėjo bulvarą ir atsisėdo ant šaligatvio. Po kelių minučių aktorius priėjo prie avarijos liudininkų ir paprašė cigaretės.

Aktorius Michailas Jefremovas
© Sputnik / Пресс-служба Пресненского суда

"Parūkė, pažiūrėjo į savo automobilį, numojo ranka. Nuėjo prie Zacharovo automobilio ir paklausė, ar viskas gerai. Tada, nesisėsdamas į savo automobilį, nuėjo į kelių policijos darbuotojų automobilį", — cituoja vyrą "REN TV".

Liudytojas taip pat pridūrė, kad jam pasirodė, jog automobilyje yra dar vienas asmuo.

Kitas įvykio liudininkas teismo posėdžio metu pareiškė, kad Jefremovas galėjo atsitrenkti į jo automobilį dar prieš mirtiną susidūrimą su Zacharovo "Lada". Pasak jo, aktorius "chamiškai" vairavo savo automobilį — išvažiuodavo į "priešingą juostą" ir kelis kartus staiga stabdė.

Mirtinas eismo įvykis Maskvos centre

Birželio pradžioje Michailas Jefremovas, vairuodamas "Jeep Grand Cherokee", kirto dvigubą ištisinę liniją Smolensko aikštėje, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir atsitrenkė į furgoną "Lada". Vairuotojas, vienos iš internetinių parduotuvių kurjeris Sergejus Zacharovas buvo hospitalizuotas į ligoninę dėl galvos traumos. Ryte vyras mirė.

Tyrimo duomenimis, avarijos metu aktorius buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Vėliau jo kraujyje rasta narkotikų pėdsakų. Pirmojo tardymo metu Jefremovas "labiau murmėjo, nei kalbėjo" ir negalėjo prisiminti, kas nutiko. Tačiau, kaip tuomet sakė advokatas Vitalijus Černyševas, menininkas "neneigė savo dalyvavimo" (tai užfiksuota bylos medžiagoje).

Po kelių dienų Jefremovas paskelbė vaizdo žinutę, kurioje prašė velionio šeimos atleidimo, tačiau Zacharovo artimieji nepriėmė atsiprašymo ir atsisakė piniginės kompensacijos. Netrukus Jefremovo gynėjas teigė surinkęs pakankamai aktoriaus nekaltumo įrodymų ir pažadėjo, kad vykstant teismo procesui bus sensacija.

Tyrimo metu aktorius jau atsisakė pripažinti kaltę dėl avarijos, pasinaudodamas Konstitucijos 51 straipsniu, kuris leidžia neduoti parodymų prieš save.

Dabar jam yra skirtas namų areštas, aktoriui gresia nuo penkerių iki 12 metų kalėjimo.

Tegai:
eismo įvykis, Rusija, Michailas Jefremovas
Dar šia tema
Advokatai Jefremovo byloje sureagavo į drausminę procedūrą prieš juos
Jefremovo advokatas aktoriaus pokalbį su policija pavadino melagiena
Teismas Jefremovui skyrė namų areštą iki kitų metų
Nord Stream-2

JAV grasina Vokietijos uostui sankcijomis dėl "Nord Stream-2"  

(atnaujinta 18:04 2020.08.06)
Pranešime teigiama, kad kol kas Vokietijos uosto vadovybė informacijos apie šį kreipimąsi nekomentavo

VILNIUS, rugpjūčio 6 — Sputnik. JAV Senato nariai pareikalavo, kad Vokietijos Zasnico uosto vadovybė nustotų remti "Nord Stream-2" statybą, pranešė laikraštis "Handelsblatt".

"Jei ir toliau teiksite prekes, paslaugas ir palaikysite projektą "Nord Stream-2", jūs trukdysite tolesniam jūsų įmonės finansiniam išgyvenimui", — leidinys cituoja trijų Amerikos senatorių, vadovaujamų Tedo Kruzo, laišką.

Uosto vadovybė informacijos apie šį kreipimąsi nekomentavo.

Nord Stream-2
© Sputnik / Алексей Витвицкий

"Nord Stream-2" projektas apima dviejų dujotiekio linijų, kurių bendra talpa yra 55 milijardai kubinių metrų dujų, tiesimą per metus nuo Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą iki Vokietijos. Jis taip pat apims teritorines arba išskirtines Suomijos, Švedijos ir Danijos ekonomines zonas.

Projektą įgyvendina "Nord Stream 2 AG" su vieninteliu akcininku — "Gazprom". Europos partneriai — "Royal Dutch Shell", OMV, "Engie", "Uniper" ir "Wintershall" — finansuoja pusę projekto, tai yra, iki 950 mln.

Projektui aktyviai priešinasi JAV, kurios savo suskystintas gamtines dujas nori tiekti ES, taip pat Ukraina ir keletas Europos šalių. Vašingtonas gruodį įvedė sankcijas projektui, reikalaudamas klojime dalyvavusių bendrovių nedelsiant nutraukti statybas. "Swiss Allseas" beveik iškart pranešė apie dujotiekio statybų sustabdymą. 

Nord Stream-2
© Sputnik /
"Nord Stream-2"
Tegai:
sankcijos, Nord Stream-2, Vokietija, JAV
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Dar šia tema
Ekspertas: Danijos sprendimas padidina galimybę laiku užbaigti "Nord Stream-2"
Vokietijoje per teismą nori užginčyti "Nord Stream-2" leidimą