Ukrainos projektas Siena

Siena Ukrainos ir Rusijos pasienyje "sumažėjo"

99
(atnaujinta 12:58 2019.02.07)
Valstybės sienos apsaugos tarnybos duomenimis, Ukrainos vidaus reikalų ministerijos vadovas skaičiuodamas padarė 17 procentų paklaidą

VILNIUS, vasario 7 — Sputnik. Pasienyje su Rusija esančio pasienio infrastruktūros komplekso, kurį Ukrainos valdžia vadina projektu "Siena", pasirengimo laipsnis "sumažėjo", praneša RIA Novosti su nuoroda į Ukrainos "Piatyj kanal".

Ukrainos valstybės sienos apsaugos tarnybos pirmininkas Olegas Slobodianas pareiškė, kad darbai atlikti 30 procentų. Tuo tarpu lapkritį Ukrainos vidaus reikalų ministras Arsenas Avakovas teigė, kad šis rodiklis siekė 47 procentus. Taigi, Slobodiano duomenimis, pareigūnas, vertindamas projekto pasirengimą, padarė 17 procentų paklaidą.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos pirmininkas pažymėjo, kad kai kuriose srityse pasienio įrenginių statyba beveik užbaigta. Charkovo srityje sienų kontrolės lygis siekia beveik 100 procentų.

Slobodiano teigimu, darbų užbaigimo terminų atidėjimui turi įtakos su finansavimu susijusios problemos. Šiuo metu galutinai užbaigti darbus numatyta 2021 metais.

Projektas "Siena"

2015 metais Ukrainos valdžia patvirtino projektą, kuriuo siekiama pastatyti gynybinius įrenginius ir statinius pasienyje su Rusija. Iš pradžių buvo numatyta projektą įgyvendinti per ketverius metus, o jo vertė siekė 4,1 milijardo grivinų (apie 133 milijonus eurų).

Tačiau vėliau darbų finansavimas 2015 ir 2016 metams buvo sumažintas daugiau nei du kartus. Ukrainos teisėsaugos pareigūnai tiria baudžiamąją bylą dėl projektui skirtų lėšų iššvaistymo.

Tuo metu Valstybės Dūmos Tarptautinių reikalų komitetui vadovavęs Aleksejus Puškovas pažymėjo, kad projekto "Siena" tikslas yra kurstyti neapykantą Rusijai ir švaistyti biudžeto pinigus.

99
Tegai:
Ukraina, Rusija
Dar šia tema
Rados deputatas apkaltino Vakarus "visų sulčių išspaudimu" iš Ukrainos
Ukraina atskleidė, ką lėmė Vakarų apgaulė
Ukraina be Rusijos prapuls, teigia buvusi Rados narė
Janukovičius papasakojo, kaip Europos politikai jį apgavo
JAV prezidentas Donaldas Trampas, archyvinė nuotrauka

Trampas nurodė paspartinti afroamerikiečio mirties sulaikymo metu tyrimą

(atnaujinta 14:47 2020.05.28)
Anksčiau socialiniuose tinkluose pasirodė vaizdo įrašai, kuriuose rodomas Mineapolio gyventojo George'o Floyd'o sulaikymas

VILNIUS, gegužės 28 — Sputnik. JAV prezidentas Donaldas Trampas nurodė paspartinti incidento Mineapolyje, Minesotoje, kuriame mirė afroamerikietis po grubaus policijos elgesio, dėl kurio kilo daug masinių protestų, tyrimą, praneša RIA Novosti.

"Savo įsakymu FTB ir Teisingumo departamentas jau nuodugniai tiria labai liūdną ir tragišką George'o Floydo mirtį Minesotoje. Paprašiau paspartinti šį tyrimą ir labai vertinu visus vietos teisėsaugos institucijų nuveiktus darbus. Nuoširdžiai užjaučiu George'o šeimą ir draugus. Teisingumas bus įvykdytas!" — Trampas parašė Twitter.

Anksčiau socialiniuose tinkluose pasirodė vaizdo įrašai, kuriuose rodomas Mineapolio gyventojo George'o Floydo sulaikymas.

Vaizdo įraše matyti, kad ant žemės gulintis Floydas jau buvo surakintas su antrankiais ir vienas iš jį laikančių policininkų prispaudė jam kelį prie kaklo. Tuo pačiu metu Floydas kelis kartus pakartojo, kad negali kvėpuoti ir tada nutilo. Policijos duomenimis, Floydas buvo rastas automobilyje apsvaigęs. Buvo nuspresta jį sulaikyti, jis pasipriešino.

Kai ši informacija buvo plačiai paskleista, miesto policija paskelbė keturių teisėsaugos pareigūnų, dalyvavusių sulaikyme, atleidimą.

Mineapolio meras Džeikobas Frėjus pareikalavo sulaikyti policininką, kuris prispaudė sulaikytojo kaklą. Mieste vyko protestai, demonstrantai apgadino kelis policijos automobilius ir vitrinas.

Tegai:
policija, mirtis, Donaldas Trampas
Dar šia tema
COVID-19 statistika Lietuvoje: vos keturi atvejai per parą, jau 65 mirtys
Per karantiną Lietuvoje pagausėjo nepasiturinčiųjų, kuriems trūksta pinigų maistui
Pentagonas, archyvinė nuotrauka

Žiniasklaida: Pentagonas pasirengęs suteikti Ukrainai papildomą karinę pagalbą

(atnaujinta 14:16 2020.05.28)
Anot kanalo, tam, kad ir toliau būtų teikiama karinė pagalba Kijevui, įstatymas reikalauja patvirtinimo, kad Ukraina padarė pažangą kovoje su korupcija, didindama skaidrumą ir stiprindama visuomenės kontrolę

VILNIUS, gegužės 28 — Sputnik. Pentagonas pranešė JAV Kongresui, kad reformos Ukrainoje leis šaliai toliau skirti 125 milijonus dolerių karinės paramos, CNN pranešė cituodamas šaltinius kariuomenėje ir neįvardytą Kongreso atstovą.

Anot kanalo, tam, kad ir toliau būtų teikiama karinė pagalba Kijevui, įstatymas reikalauja patvirtinimo, kad Ukraina padarė pažangą kovoje su korupcija, didindama skaidrumą ir stiprindama visuomenės kontrolę.

Tai yra antra Kongreso patvirtinto 250 milijonų dolerių pagalbos paketo dalis. Manoma, kad jos rėmuose Ukraina gaus mobiliąsias radiolokacines sistemas, skirtas artilerijai ir raketų gaisrui sekti, keliasdešimt greitosios pagalbos automobilių, įslaptintą ryšių įrangą ir du patrulinius laivus, aprūpintus 30 mm automatiniais pistoletais su nuotolinio valdymo pultu.

Kovo mėnesį televizijos kanalas pranešė, kad Pentagonas, vykdydamas Kongreso patvirtintą karinę pagalbą, ruošiasi tiekti Ukrainai artilerijos radarus ir kovines patrulines valtis. Buvo pranešta, kad pusė iš 250 milijonų JAV dolerių, kuriuos skyrė gynybos departamentas, bus panaudota šiems tikslams.

Rusijos Federacija ne kartą perspėjo apie planus tiekti ginklus Ukrainai, sakydama, kad šis žingsnis tik paskatins konflikto Donbase eskalavimą.

Kaip ne kartą teigė Rusijos prezidento spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas, ginklų tiekimas Ukrainai iš išorės neprisidės prie Donbaso krizės sureguliavimo ir Minsko susitarimų įgyvendinimo.

Dauguma Europos politikų pasisakė prieš ginklų tiekimą Ukrainai. Buvęs ESBO pirmininkas, Vokietijos prezidentas Frankas Valteris Šteinmajeris teigė, kad ginklų tiekimas Ukrainai yra labai rizikingas ir neproduktyvus būdas išeiti iš krizės.

Tegai:
karinė pagalba, Ukraina, Pentagonas
Dar šia tema
Sakmė apie prarastą pelną. Lenkija nekantrauja pažvelgti į "Gazprom" kišenę
Vokietija pakomentavo JAV grasinimus "Nord Stream-2"
Laurynas Kasčiūnas

Patriotizmas pagal Kasčiūną: mankurtų fabrikas po "tautine" iškaba

(atnaujinta 14:36 2020.05.28)
Etatinis rusofobas Laurynas Kasčiūnas nepatenkintas — tik šįsyk ne tariamu rusų puolimu, bet, priešingai — nepakankamu Lietuvos pasirengimu tokio puolimo galimybei

Anot jo, mūsuose trūksta "patriotinio ugdymo". Visgi norėtųsi paklausti: o ką jisai laiko "patriotiniu ugdymu"?

Šiuo klausimu Kasčiūnas samprotavo neseniai "Delfyje" išėjusiame straipsnyje, antrašte "Kas ir kodėl nenori ugdyti Lietuvos patriotų?", kurio pagrindinė tezė yra tokia: Lietuvos mokyklose nėra efektyvaus patriotinio, pilietinio ugdymo, o be to, dauguma valdžios atstovų šio reikalo netgi nelaiko prioritetu — todėl nesame deramai pasirengę rusų puolimui...

Kuo nepatenkintas Kasčiūnas

Iš tiesų, žinantiems vadinamąsias "pilietiškumo" pamokas, kaip ir bendrą atmosferą Lietuvos mokyklose, tokie pastebėjimai neturėtų kelti nuostabos: šie dalykai tėra formalūs, nuobodūs ir juokingai nuvalkioti — panašiai, kaip, pavyzdžiui, buvo su beviltiškai dogmatizuoto marksizmo-leninizmo mokymu vėlyvoje, brežnevinėje Tarybų Sąjungoje. Žodžiu, niekas pačiu dalyku nebetiki, bet dėsto, nes taip numatyta programose.

Atrodytų, Kasčiūnas norėtų dabarties Lietuvos patriotiniam ugdymui suteikti naują kvėpavimą. Teoriniu požiūriu, skamba gražiai. Juolab, kad be atitinkamo moralinio nusiteikimo, be reikiamos psichologijos — krašto gynyba sunkiai įsivaizduojama. O tokio nusiteikimo tikrai nėra.

Po 2014 metų įvykių (t. y. Maidano perversmo Ukrainoje, karo Donbase pradžios ir t. t.) rusofobija Lietuvoje tikrai įgavo anksčiau neregėtą pagreitį. "Viršūnių" skleidžiama propaganda patikėjo ir iki šiol tiki daug žmonių. Bet realaus pasirengimo kariauti prieš Rusiją — ar materialine, karine-technine, ar minėtąja moraline prasme — nei visuomenėje, nei kariuomenėje nėra. Garsiausiai rėkiantieji "rusofobai-patriotai" rėkia karjeros sumetimais.

Žodžiu, Lietuvoje šiuo požiūriu daug daugiau, liaudiškai šnekant, "pakazuchos", nei realaus turinio. Kasčiūnas tikriausiai tai supranta ir, kaip dera "patriotui" — dėl šito savotiškai pergyvena. Betgi kodėl "patriotui" kabutėse? Nejaugi jis nemyli Lietuvos? Nejaugi čia nešneka tauriausi Tėvynės mylėtojo širdies jausmai?

Kasčiūniško "patriotizmo" turinys

Subjektyviai, Kasčiūnas galbūt ir nuoširdus. Bet pastarojo "patriotizmas" pirmiausiai remiasi neigimu — neigimu visko, kas rusiška ir neigimu visko, kas tarybiška. Žodžiu, remiasi rusofobija ir antitarybiškumu. O tai mažų mažiausiai problemiška, nes Lietuvos istorija neatsiejama nuo Rusijos istorijos. Ne vien neigiama, bet ir teigiama prasme. Dar daugiau: didžiausi Lietuvos ir lietuvių nacijos laimėjimai buvo pasiekti būtent Tarybų Sąjungos sudėtyje, Tarybų Lietuvoje.

Be tarybiškumo, iš XX amžiaus Lietuvos nedaug kas telieka: tokie literatūros klasikai, kaip Liudas Gira, Salomėja Nėris, Petras Cvirka; tokie menininkai, kaip Juozas Mikėnas, muzikantai kaip Balys Dvarionas, o taip pat ir Trakų bei Vilniaus pilių atstatymas, masinis liaudies švietimas — ką bekalbėti apie krašto elektrifikaciją, modernios pramonės ir žemės ūkio sukūrimą — neatsiejami nuo TSRS ir LTSR, kaip sudedamosios jos dalies.

Lieka į pozityvų turinį pretenduojantys mitai: pasaka apie nepriklausomąją (bet faktiškai Vakarų marionete buvusią ir fašistine diktatūra pavirtusia) 1918-1940 m. Lietuvos respubliką, apie "sovietų okupaciją" ir, kas be ko — vadinamųjų "miško brolių" kovas prieš civilius lietuvius, kaip didžiausius Lietuvos priešus ir išdavikus. Žodžiu, mitai, kuriais remiasi dabarties Lietuva — rusofobinė, antitarybinė Vytauto Landsbergio Lietuva.

Šiuo požiūriu, Kasčiūno "patriotizmo" vizija yra tuščia, o tiksliau — destruktyvi. Ji neturi jokio realaus teigiamo turinio, o tik neapykantą "didžiajam blogiukui", kuriuo laikoma Tarybų Sąjunga ir Rusija. Tuo tarpu, kokia "meile Lietuvai" — jei žodžiu "Lietuva" suprasime pačius šio krašto žmones — spinduliuoja šis bei į jį panašūs TS LKD "riteris", rodo šios partijos neoliberalistinė socialinė, ekonominė politika, orientuota beveik išimtinai į stambiųjų kapitalistų, oligarchų interesų aptarnavimą.

Nacių apologetas?

Žodžiu, Kasčiūno "patriotizmas" remiasi suklastota istorija. Šiuo požiūriu, pastarojo raginimai stiprinti "patriotinį ugdymą" Lietuvoje yra tolygūs siekiui vystyti ir taip egzistuojantį mankurtų fabriką — tiesiog po "tautine" iškaba. Prie ko toks "patriotizmas" veda, parodė Ukraina, kurioje analogiškų idėjų vedami Stepano Banderos ir netgi Hitlerio gerbėjai nebaudžiami terorizuoja, o, reikalui esant, ir žudo jiems neįtinkančius piliečius.

Sakysite, Kasčiūnas kitoks? Šimtaprocentinio atsakymo neturime, bet ilgametė šio asmens veikla bei retorika leidžia teigti, kad jei ir kitoks — tai nebent paviršiumi, žodžiu — kosmetiškai, bet iš esmės vienas ir toks pat. Pagaliau, iš praeitą savaitę į viešąjį eterį išėjusios Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) susirinkimo filmuotos medžiagos aiškiai matyti, kaip Kasčiūnui politiškai artimas Audrys Šimas iš LŽVS saliutuoja kaip hitlerininkas ištiesęs į priekį dešinę ranką (2020-05-20 Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdis, vaizdo įrašas YouTube minėtas gestas užfiksuotas 1:26:22) 

Vaizdas juokingas ir, be abejo, neišreiškiantis oficialios nei NSGK, nei LŽVS, nei paties Šimo pozicijos, bet kartu — labai daug pasakantis apie šiuose sluoksniuose esančias nuotaikas, kurių kontekste ir reikėtų matyti Kasčiūno raginimus stiprinti "patriotinį ugdymą". Tik bėda, kad su tikruoju patriotizmu — meile savajai tautai, savajai šaliai — šis beprotiškas surogatas iš tikrųjų neturi nieko bendro.

O kaip jį susigrąžinti? Pirmiausiai reikia pažvelgti į istoriją dalykiškai ir nusikratyti minėtaisiais mitais, kurių viešpatavimo visuomenės sąmonėje dėka Lietuva ir buvo, ir bus tik rusofobinės, antitarybinės šizofrenijos pelkėje skęstanti Vakarų pasaulio periferija. Paskiau sektų kiti žingsniai. Tuo tarpu nesugebėjimas ar tiesiog atsisakymas keisti kursą ilgalaikėje perspektyvoje ir Lietuvai, ir lietuvių tautai gali kainuoti tikrai brangiai.

Link ko veda toks "patriotizmas", ryškiausiai pademonstravo Hitleris. Nepaisant to, šiai dienai matyti, kaip jo idėjos reabilituojamos. Kartais po "tautine", kartais po "demokratine" kauke, bet esmė nuo to nesikeičia. Šiuo požiūriu, Kasčiūno, kaip ir kitų Lietuvos vadinamosios "istorijos politikos" šalininkų veikla, objektyviai reiškia "minkštą" nacizmo reabilitavimą.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija

Dar šia tema
Seime įvertino Vokietijos URM pareiškimą dėl Vokietijos kaltės II pasauliniame kare
75-osios Didžiosios Pergalės metinės: tarp melo ir istorinės tiesos