Baltarusijos AE, archyvinė nuotrauka

Minskas kaltina Espo konvencijos šalis noru įtikti Lietuvai dėl Astravo AE

96
(atnaujinta 16:09 2019.02.07)
Sunaikindamas savo branduolinės energetikos pramonę ir atsisakydamas Baltarusijos pasiūlymų kartu statyti atominę elektrinę, Vilnius daro viską, kad būtų užkirstas kelias Minsko projektui įgyvendinti, teigia Baltarusijos užsienio reikalų ministerija

VILNIUS, vasario 7 — Sputnik. Minskas nusivylęs Espo konvencijos šalių Ženevos susitikimo sprendimu, kad Baltarusija tariamai nepateikė visuomenei "pakankamai" informacijos, kodėl elektrinės statyboms buvo pasirinktas būtent Astravas.

Tai paskelbė Baltarusijos užsienio reikalų ministerijos spaudos tarnyba.

Užsimienama, kad komitetas net nepaaiškino, kodėl Minsko pateikti duomenys vertinami kaip nepakankami. Tuo tarpu nei oficialiuose dokumentuose, susijusiuose su Espo konvencija, nei pačios konvencijos tekste, nepaaiškinta, koks yra "pakankamumo kriterijus".

"Pažeidžiant komiteto darbo tvarką iš Baltarusijos buvo atimta galimybė oficialiai komentuoti nepagrįstas pretenzijas", — teigiama ministerijos pranešime.

Atsižvelgiant į dabartinę situaciją, Užsienio reikalų ministerija yra įsitikinusi, kad "antibaltarusiškas sprendimas buvo priimtas, norint įtikti Lietuvai", o balsavimo rezultatą lėmė ES šalių "drausmė".

Baltarusijos diplomatai pabrėžė, kad ES pamiršo, jog beveik aštuonerius metus Minskas aktyviai bendradarbiavo su Komitetu įgyvendinant Espo konvencijos nuostatas dėl Vilniaus skundų. Užsienio reikalų ministerija taip pat priminė, kad Baltarusija daug kartų ragino Lietuvą palaikyti dialogą, tačiau ji vengė bet kokios sąveikos.

Be to, pasak diplomatų, Vilniaus priešinimasis Baltarusijos AE statybai tapo "manija".

"Sunaikinę savo branduolinės energetikos pramonę ir atsisakę Baltarusijos pasiūlymų kartu statyti atominę elektrinę, Lietuvos politikai akivaizdžiai neturi kito pasirinkimo, kaip bandyti primesti atsakomybės prieš rinkėjus naštą", — pabrėžė URM.

Tačiau, kaip pažymėjo ministerija, Konvencijos pasitarimo sprendimas nėra susijęs su atominės elektrinės saugumu, nes tai nepatenka į Konvencijos įgaliojimus. Tuo tarpu Vilnius stengiasi susieti šiuos du klausimus ir "sąmoningai klaidina visus", teigia Baltarusijos diplomatai.

2013 metais Įgyvendinimo komitetas konstatavo, kad Baltarusija, plėtodama AE projektą, pažeidė Konvencijos nuostatas, ir pateikė rekomendacijas pažeidimams ištaisyti. Šias rekomendacijas 2014 metais patvirtino Konvencijos šalių 6-asis susitikimas. Įgyvendinimo komitetui buvo pavesta išsamiai įvertinti Baltarusijos veiksmus.

Komitetas 2017-2018 metais išnagrinėjo Astravo AE poveikio aplinkai vertinimo dokumentaciją ir nusprendė, kad Baltarusija pažeidė Espo konvenciją, nepagrindusi savo galutinio sprendimo Astravą pasirinkti aikštele branduolinei jėgainei statyti.

Baltarusijos AE statoma šalia Astravo miesto, Gardino srityje, apie 50 kilometrų nuo Vilniaus, o tai lemia Lietuvos nepasitenkinimą. Lietuvos valdžia laiko AE atsiradimą šalia valstybės sienų "grėsme nacionaliniam saugumui" ir visais būdais stengiasi išvengti energijos eksporto iš "nesaugios" elektrinės į Lietuvą.

Savo ruožtu Minskas pabrėžia, kad Baltarusijos AE atitiks tarptautinius saugos reikalavimus, o visas Vilniaus pretenzijas laiko "politizuotomis".

Spalio mėnesį TATENA pareiškė, kad Baltarusijos atominėje elektrinėje sukurti "efektyviai veikiantys ir patikimi mechanizmai" avarinės parengties ir reagavimo srityje.

Anksčiau Baltarusija pareiškė, kad AE statyba Astrave artėja prie pabaigos. Astravo atominės elektrinės 1-ojo bloko "fizinis paleidimas" planuojamas 2019 metų kovą, o antrojo — 2020 metais.

96
Tegai:
Baltarusija, Lietuva, Astravo AE
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos (474)
Dar šia tema
Astravo AE statybos jau baigiamos
"Avarija Astravo AE": Baltarusijoje įvyko pratybos dėl avarijos likvidavimo
Ekspertė: nesėkmė su Astravo AE parodė, kad Lietuvos balsas nesvarbus Europoje
Amerikiečių aktorė Elliot Page

Filmo "Pradžia" žvaigždė pakeitė lytį ir tapo vyru

(atnaujinta 11:18 2020.12.05)
Socialinių tinklų vartotojai aktyviai aptarinėja netikėtą ir drąsų Holivudo aktoriaus Elliot Page žingsnį

VILNIUS, gruodžio 5 — Sputnik. Amerikiečių aktorė Ellen Page pakeitė lytį ir tapo vyru: dabar filmų "Džuno" ir "Pradžia" žvaigždė turi vardą Elliotas.

Paige išgarsėjo ne tik dėl savo aktorinio talento, bet ir dėl sensacingų prisipažinimų. 2014 metais Paige sukrėtė gerbėjus pasiskelbusi lesbiete. Nuo to laiko visa visuomenė stebėjo jos elgesį, laukė kito "šūvio". Ir tai įvyko.

Svarbi žinia pasirodė Elliot Page socialiniuose tinkluose: kažkada aktorė, o dabar aktorius paskelbė, kad tapo translyčiu vyru ir prisistatė kaip Elliotas.

"Esu tikras laimingas žmogus, nes rašau šias eilutes. Jaučiu neįtikėtiną dėkingumą nuostabiems žmonėms, kurie palaikė mane šiame sprendime. Negaliu išreikšti, kokia laimė pagaliau mylėti save tokį, koks tu esi, ir surasti savo Aš", — rašoma Instagram paskyroje.

Aktorius taip pat pažadėjo padaryti viską, kad pakeistų pasaulį ir suteiktų pagalbą translyčiams asmenims, kenčiantiems nuo priekabiavimų, neapykantos ir smurto.

Tegai:
Holivudas, aktorė
Temos:
Pasinerk į kino pasaulį
Vladimiras Putinas, archyvinė nuotrauka

Apklausa parodė, kad 60 procentų rusų pasitiki Putinu

(atnaujinta 10:57 2020.12.05)
Apklausa buvo atlikta lapkričio 23–29 dienomis telefoninių interviu forma, dalyvavo 11,2 tūkstančio vyresnių nei 18 metų rusų

VILNIUS, gruodžio 5 — Sputnik. Daugiau nei pusė rusų (60 proc.)  pasitiki Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, rodo visuomenės nuomonės fondo apklausa. 

Vladimiras Putinas, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Алексей Дружинин

Apklausos duomenimis, greičiau nepasitiki juo — 30 proc., dar 10 proc. buvo sunku atsakyti į klausimą.

63% apklaustųjų teigia, kad Putinas greičiau gerai eina savo pareigas. Priešingos nuomonės laikosi 24% rusų. Buvo sunku atsakyti į klausimą 13%.

Lapkričio 27–29 dienomis buvo atlikta visos Rusijos telefoninė apklausa, kurioje dalyvavo 4 tūkstančiai 18 metų ir vyresnių respondentų, atsitiktinės atrankos būdu paimant mobiliojo ir fiksuotojo telefono numerius. Statistinė paklaida neviršija 1,9%.

Tokiose iniciatyviose Rusijos apklausose, kurias "VCIOM-Sputni" vykdo nuo vasario, dalyvauja 18 metų ir vyresni rusai. Nuo 2018 metų birželio 18 dienos kasdien apklausiama 1,6 tūkst. respondentų.

Šios imties didžiausias klaidos dydis su 95% tikimybe neviršija 1%.

Tegai:
Vladimiras Putinas, Rusija
Rasa Juknevičienė, archyvinė nuotrauka

Juknevičienė sukritikavo Nausėdos sprendimą dėl atmestų kandidatūrų į ministrus

(atnaujinta 13:04 2020.12.05)
Ypač jai užkliuvo Nausėdos sprendimas atmesti Dalios Miniataitės kandidatūrą, kuri turi europinės patirties

VILNIUS, gruodžio 5 — Sputnik. Lietuvos atstovė Europos Parlamente Rasa Juknevičienė pasipiktino dėl prezidento Gitano Nausėdos sprendimo atmesti Dalios Miniataitės kandidatūrą į žemės ūkio ministrus. 

Penktadienį Nausėda atmetė ministrės pirmininkės Ingridos Šimonytės į susisiekimo ministro pareigas siūlomą Kasparo Adomaičio ir į žemės ūkio ministro pareigas teikiamą Dalios Miniataitės kandidatūras.

"Taip ir nesupratau, kodėl kandidatė į Žemės ūkio ministrus neįtiko — pirmąkart į šias pareigas siūlomas žmogus su europine patirtimi, tikrai išmanantis Vyriausybės darbą, kompetetingas. Ar tik todėl, kad reikėjo išmesti du, o vieną būtinai iš TS-LKD?" — rašo savo Facebook Juknevičienė.

Jai taip pat pasirodė nepakankami įtikinamais argumentai prieš Adomaičio kandidatūrą. Pasak jos, tai kad vyras per jaunas šioms pareigoms visai nėra trūkumas, be to būtent jaunimas balsavo už Laisvės partiją, kuri ir pasiūlė šią kandidatūrą — "bet visi kažkada pradėjom".

Juknevičienė užsiminė ir apie nevienareikšmiškai vertinamą Arūno Dulkio kandidatūrą.

"Na, bent jau Dulkio nedrįso atmest. Tai didelis visos visuomenės ir viešumo nuopelnas. Kiek teko patirti, dauguma gydytojų, medikų apskritai norėjo permainų ir žmogaus ne iš sistemoje tarpusavyje pinigų srautus besidalijančių grupių", — dalijasi savo įžvalgomis europarlamentarė.

Pabaigai Juknevičienė palinkėjo Šimonytei ištvermės, nes, anot jos, jau dabar aišku, "kaip nelengva bus".

Atmetus du kandidatus, Nausėda paprašė išrinktos vyriausybės vadovės pristatyti kitus kandidatus ir pridūrė, kad yra pasirengęs susitikti su jais pirmadienį.

Tegai:
Vyriausybė, ministrai, Rasa Juknevičienė, Ingrida Šimonytė, Gitanas Nausėda
Dar šia tema
Paaiškėjo, kiek ministrų kandidatūrų atmetė Lietuvos prezidentas
Skvernelis atmetė kritiką prezidentui dėl Vyriausybės formavimo
Lietuvos europarlamentarė užsiminė, kad prezidentas delsia patvirtinti ministrus 
Politologas: valdančioji dauguma Lietuvoje nori pritaikyti valdžią sau