Berlynas, archyvinė nuotrauka

JAV ambasadorius paragino Vokietiją didinti išlaidas gynybai dėl "Rusijos grėsmės"

98
Rusijos Federacijos taryba diplomato pareiškimą paaiškino Vokietijos pozicija dėl projekto "Nord Stream-2"

VILNIUS, vasario 10 ― Sputnik. JAV ambasadorius Berlyne Ričardas Grenelas paragino Vokietiją padidinti išlaidas gynybai, nes "Rusija stovi ant slenksčio". Apie tai praneša RIA Novosti su nuoroda į "Welt am Sonntag".

"Vokietijos įsipareigojimai padidinti išlaidas gynybai iki 1,5 proc. (BVP) yra nepakankami. NATO reikalauja dviejų procentų iki 2024 metų", ― sakė jis.

Diplomatas pažymėjo, kad tokiu būdu Vašingtonas primena savo sąjungininkei, kad dabar ne laikas silpninti ar ardyti Aljansą.

Grenelas taip pat paneigė gandus apie JAV išėjimą iš NATO.

Rusijos Valstybės Dūmos tarptautinių reikalų komiteto pirmininko pirmasis pavaduotojas Dmitrijus Novikovas pareiškė, kad Amerikos ambasadoriaus teiginiai turėjo pateisinti naujas ginklavimosi varžybas. Taip pat Federacijos Taryboje buvo išreikšta nuomonė, kad Grenelo pareiškimas susijęs su Vokietijos pozicija dėl projekto "Nord Stream-2".

"Matyt, Jungtinės Valstijos mano, kad tai Rusijos dujos stovi ant slenksčio ir kažkam kelia pavojų. Tai tiesiog nesąmonė. Amerikiečiai veltui taip kalba", ― sakė pirmasis Federacijos Tarybos Tarptautinio komiteto pirmininko pavaduotojas Vladimiras Džabarovas.

Pasak jo, tokie pareiškimai neturės įtakos "Nord Stream-2".

Rusijos ir Ukrainos nesutarimų fone NATO paskelbė apie karinės veiklos plėtrą Europoje, įskaitant gynybos finansavimo didinimą ir greitojo reagavimo pajėgų stiprinimą.

Rusija pastaraisiais metais pareiškia apie precedento neturintį NATO šalių aktyvumą prie jos vakarinių sienų. Aljansas plečia iniciatyvas ir vadina tai "Rusijos agresijos sutramdymu".

Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pabrėžė, kad Rusija niekam nėra grėsmė, tačiau jos interesams potencialiai pavojingų veiksmų nepaliks be atsako.

98
Tegai:
JAV, Vokietija
Dar šia tema
Apklausa: daugiau nei pusė lietuvių palaiko idėją skirti gynybai 2 proc. BVP
Didžioji Europos kariuomenė "gynybai nuo JAV ir Rusijos": Putinui tai patinka
NATO susirūpino, kad Norvegija skiria per mažai lėšų gynybai
JAV prezidentas Donaldas Trampas

Trampas pareiškė, kad nenori, jog JAV pasitrauktų NATO

(atnaujinta 11:41 2020.07.11)
2014 metais Velse vykusiame NATO viršūnių susitikime buvo nuspręsta, kad ateityje visos aljanso šalys padidins savo gynybos išlaidas iki 2% BVP

VILNIUS, liepos 11 — Sputnik. JAV prezidentas Donaldas Trampas interviu laikraščio žurnalistui Markui Tisenui (Marc Thiessen) pareiškė, kad nenori, jog JAV pasitrauktų iš NATO, tačiau sąjungininkai turi mokėti rinkliavas.

Kaip savo knygoje "Kambarys, kur tai įvyko: Baltųjų rūmų atsiminimai" teigia buvęs Baltųjų rūmų nacionalinio saugumo patarėjas Džonas Boltonas: Trampas norėjo grasinti NATO lyderiams 2018 metais viršūnių susitikime, kad JAV pasitrauks iš aljanso, jei jie nemokės įmokų 2% BVP. Anot jo, po to, kai su valstybės sekretoriumi Maiku Pompėjumi jis kalbėjo apie Trampo grasinimus palikti NATO, jie nusprendė įtikinti jį likti aljanse, tačiau, galbūt, sumažino JAV įmokas.

Dėl to savo kalboje Trampas elgėsi taip, kaip patarė Boltonas — jis pareiškė palaikąs NATO, tačiau kritikavo tas aljanso šalis, kurios vis dar turi mažus gynybos biudžetus.

Interviu metu Trampas skundėsi, kad 2% BVP taip pat yra "per mažai".

"Buvo tokių, kurie beveik nieko nemokėjo, o dabar moka. Ir jie man uždavė svarbų klausimą: "Ar išeitum, jei...", o aš atsakydavau:" Taip, aš išeičiau. Ir jei nepateiksite tokio atsakymo, jie nesumokės", — sakė Donaldas Trampas, kurio žodžius cituoja žurnalistas "Washington Post" paskelbtame straipsnyje.

Paklausus, ar Trampas nori, kad JAV pasitrauktų iš NATO, jis atsakė neigiamai. "Ne, nenoriu išeiti... Bet noriu, kad jie sumokėtų nemažą dalį", — Trampas.

2014 metais Velse vykusiame NATO viršūnių susitikime buvo nuspręsta, kad ateityje visos aljanso šalys padidins savo gynybos išlaidas iki 2% BVP. Trampas kelis kartus ragino aljanso partnerius įgyvendinti Bukarešte pasiektus susitarimus padidinti gynybos išlaidas iki 2% BVP, grasindamas kitaip sumažinti JAV dalyvavimą NATO šalių narių bendrose saugumo programose.

Briuselyje vykusiame NATO viršūnių susitikime JAV prezidentas iškėlė klausimą ne tik pasiekti suderintą aljanso narių gynybos išlaidų lygį — 2% BVP, bet ir nustatyti naują kliūtį — 4%.

NATO valstybės narės įneša tiesioginį ir netiesioginį ar nacionalinį indėlį. Tiesioginės įmokos gaunamos iš aljanso poreikių finansavimo. Nacionalinis įnašas yra, pavyzdžiui, aprūpinimas įranga ar kariuomene dalyvauti karinėje operacijoje ir tokio sprendimo išlaidos.

Tegai:
JAV, NATO, Donaldas Trampas
Dar šia tema
"Rail Baltica": kaip miršta mėgstamiausias NATO ir ES projektas
"Sumanė blogybę": kodėl NATO didina kariuomenę prie Rusijos sienų
RT

"Reporteriai be sienų" sukritikavo Lietuvą ir Latviją dėl RT padėties

(atnaujinta 14:42 2020.07.11)
Organizacija pažymėjo, kad Baltijos šalys galėjo pasielgti kitaip — pareikalauti redakcijos nepriklausomumo garantijų

VILNIUS, liepos 11 — Sputnik. Tarptautinė organizacija "Reporteriai be sienų" (RBS) Lietuvos ir Latvijos draudimą transliuoti RT kanalus, taip pat požiūrį į Sputnik pavadino "piktnaudžiavimu ES sankcijų politika".

RBS pasmerkė Baltijos šalių veiksmus ir pažymėjo, kad ES sankcijos ar priemonės kovoti su "Rusijos propaganda" nėra teisėtos.

"Nors saugoti ir skatinti nepriklausomų ir patikimų žinių reportažų platinimą yra teisėta, RBS šiuos uždarymus vertina kaip piktnaudžiavimą ES politikos sankcijomis. Žiniasklaidos draudimas ar uždarymas nėra sankcijų, priimtų prieš [MIA "Rossija segodnia" generalinį direktorių Dmitrijų] Kiseliovą, dalis", — rašoma pranešime.

Organizacija pridūrė, kad užuot draudusios, Baltijos šalys iš visų žiniasklaidos priemonių galėjo pareikalauti redakcijos nepriklausomumo garantijų. Neįvykdžius teisinių įsipareigojimų, jie "gali skirti teisines sankcijas, su teisminės kontrolės sąlyga, kada bus nustatyta".

"Vienodi reikalavimai visoms žiniasklaidos priemonėms (nepriklausomai nuo jų kilmės šalies) leistų išvengti atsakomųjų priemonių iš šalių, kurios vykdo informacinį karą", — pabrėžė RBS.

Ketvirtadienį Lietuvoje įsigaliojo draudimas transliuoti RT, RT HD, RT en Español (ispanų kalba), RT Documentary HD ir RT Documentary TV kanalus. Praėjusią savaitę Latvijos valdžia priėmė panašų sprendimą, o Estija taip pat svarsto galimybę sekti šiuo pavyzdžiu.

Ryga šį žingsnį argumentavo tuo, kad RT tariamai priklauso MIA "Rossija segodnia" generaliniam direktoriui Dmitrijui Kiseliovui, kuriam taikomos ES sankcijos.

Iš tikrųjų Kiseliovas yra MIA "Rossija segodnia" generalinis direktorius, o RT vadovauja Margarita Simonian, kuriai netaikomos jokios ES sankcijos. Šios įmonės yra du atskiri juridiniai asmenys, ši informacija jau seniai žinoma ir viešai prieinama.

Kiseliovas anksčiau pažymėjo, kad tokia Latvijos valdžios pozicija liudija jos "kvailumą ir neišmanymą". Jis sakė nuoširdžiai pasijuokęs iš Rygos sprendimo, be to, jo teigimu, šis draudimas neturi teisinio pagrindo. Simonian savo ruožtu taip pat priminė, kad vietos valdžia jau seniai užblokavo "Sputnik" — ir tai netrukdo jam būti veiksmingu šaltiniu.

Baltijos šalių valdžia ne kartą kliudė Rusijos žiniasklaidos darbui. Rusijos užsienio reikalų ministerija paskelbė aiškius koordinuotų šių valstybių linijos požymius.

Kaip pažymėta Užsienio reikalų ministerijoje, žiniasklaidos priespaudos atvejai Baltijos šalyse "aiškiai parodo, ko verti demagoginiai teiginiai apie Vilniaus, Rygos ir Talino įsipareigojimą laikytis demokratijos ir žodžio laisvės principų".

Rusijos žiniasklaidos priespaudos atvejai Baltijos šalyse
© Sputnik /
Rusijos žiniasklaidos priespaudos atvejai Baltijos šalyse
Tegai:
Rusija, Latvija, Lietuva, RT
Dar šia tema
Paprieštarauti negalime — blokuosime. Lietuva rado paaiškinimą, kodėl uždraudė RT
Propaganda prieš naujienas: kodėl Vakarų žiniasklaida praranda savo pozicijas
RT transliavimo draudimas: Vakarai pamiršo, kaip kovoti su Rusija
Didžioji Britanija

Ekonomistas išjuokė Didžiosios Britanijos kovą su imigracija

(atnaujinta 16:19 2020.07.11)
Pasak ekonomisto, pernai į Jungtinę Karalystę imigravo rekordinis žmonių iš ne ES šalių skaičius

VILNIUS, liepos 11 — Sputnik.  "Luminor" ekonomistas Žygimantas Mauricas pareiškė, kad imigracija į Didžiąją Britaniją iš ES šalių sumažėjo tiek, kiek ji išaugo iš ne ES šalių.

"Tad bendras rezultatas liko toks, koks ir buvo, tik "dirbančius" europiečius dabar pakeitė "studijuojantys" azijiečiai. 2019 metais į Britaniją imigravo rekordinis skaičius imigrantų iš ne ES šalių (972 tūkst.) — daugiausiai iš Azijos, o emigravusių britų skaičius buvo didžiausias nuo 2009 metų (britų tarptautinės migracijos balansas 2019 metais buvo minus 250 tūkst.)", — rašė jis Facebook.

Mauricas su ironija pažymėjo, kad galima pasakyti apie JK turizmo sektoriaus atkūrimą. Pasak jo, nebereiks važiuoti atostogų už jūrų marių norint pasimėgauti Azijos, Afrikos ar Artimųjų Rytų kultūros paveldu — pakaks nuvažiuoti į Jungtinę Karalystę.

Didžioji Britanija šių metų sausio pabaigoje pasitraukė iš Europos Sąjungos. Pereinamasis laikotarpis truks iki metų pabaigos, per kurį šalys derėsis dėl tolimesnių santykių.

Emigrantai iš Lietuvos dažniausiai vyko į Britaniją. Tačiau anksčiau Mauricas tvirtino, kad po "Brexit" imigrantai iš ES šalių nebeturi išskirtinių sąlygų, tad "dėl vietos po saule" turės kaip lygus su lygiais kovoti su imigrantais iš viso pasaulio. Jis taip pat teigė, kad šiais metais nereikia tikėtis didelės lietuvių emigracijos į Jungtinę Karalystę.

Tegai:
imigracija, Didžioji Britanija
Dar šia tema
Ekonomistas apie karantino švelninimą: lietuviai plačiai atvėrė savo pinigines
Kodėl Lenkijoje dabar viskas dar pigiau nei Lietuvoje? Aiškina ekonomistas
Lietuva vejasi Vakarų Europą tokiu greičiu, kad ši tuoj turės vytis Lietuvą