arklys

Europoje plinta arklių gripas

114
(atnaujinta 08:29 2019.02.14)
Arklių laikytojai ir žirgynų savininkai, pastebėję auginamų gyvūnų susirgimo požymių, turi nedelsdami kreiptis į veterinarijos gydytojus

VILNIUS, vasario 14 — Sputnik. Vasario mėnesį Belgijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Airijoje, Jungtinėje Karalystėje, taip pat Nigerijoje ir JAV užregistruota po kelis arklių gripo atvejus.

Tokią informaciją VMVT gavo iš Tarptautinės sportinių žirgų federacijos (FEI) ir Pasaulio gyvūnų sveikatos organizacijos (OIE).

Gyvūnų sveikatos organizacija rekomenduoja veterinarijos gydytojams griežčiau kontroliuoti, ar laikomasi visų reikalavimų žirgų renginių metu, ar užtikrinama, kad varžybose dalyvaujantys žirgai būtų kliniškai sveiki ir vakcinuoti nuo arklių gripo.

Arklių gripas — ūmi užkrečiama arklių liga, kuriai būdingas kvėpavimo takų uždegimas. Užsikrėtę arkliai virusą gali platinti apie 10 dienų. Gyvūnams susirgus, kūno temperatūra pakyla iki 41 °C, jie sunkiai kosti, atsiranda pūlingos išskyros iš šnervių. Gali pasireikšti raumenų skausmai, apetito stoka, padidėti pažandiniai limfiniai mazgai. Paprastai arkliai pasveiksta per 10-20 dienų, tačiau sausas kosulys išlieka ilgiau. Sunkios ligos atveju arkliai visiškai pasveiksta tik po 6 mėnesių. Gyvūnai gali užsikrėsti tiesioginio kontakto metu nuo sergančių arklių ir netiesioginiu — nuo užkrėstų priežiūros priemonių, arklidžių, girdyklų.

Arklių laikytojai ir žirgynų savininkai, pastebėję auginamų gyvūnų susirgimo požymių, turi nedelsdami kreiptis į veterinarijos gydytojus bei stengtis, kad užkratas neišplistų. Sergančius arklius būtina kuo skubiau atskirti nuo sveikų, jų nevežti į kitas laikymo vietas, vengti kontaktų su sveikais arkliais. Nustačius ligą, būtina dezinfekuoti gyvūnų laikymo patalpas, skalbti ir dezinfekuoti darbuotojų drabužius.

114
Dar šia tema
AKM galėjo patekti į Belgiją per Baltijos šalis
JAV prezidentas Donaldas Trampas, archyvinė nuotrauka

Trampas nurodė paspartinti afroamerikiečio mirties sulaikymo metu tyrimą

(atnaujinta 15:38 2020.05.28)
Anksčiau socialiniuose tinkluose pasirodė vaizdo įrašai, kuriuose rodomas Mineapolio gyventojo George'o Floyd'o sulaikymas

VILNIUS, gegužės 28 — Sputnik. JAV prezidentas Donaldas Trampas nurodė paspartinti incidento Mineapolyje, Minesotoje, kurio metu dėl šiurkštaus policijos elgesio mirė afroamerikietis ir dėl kurio kilo daug masinių protestų, tyrimą, praneša RIA Novosti.

"FTB ir Teisingumo departamentas jau nuodugniai tiria labai liūdną ir tragišką George'o Floyd'o mirtį Minesotoje. Paprašiau paspartinti šį tyrimą ir labai vertinu visus vietos teisėsaugos institucijų nuveiktus darbus. Nuoširdžiai užjaučiu George'o šeimą ir draugus. Teisingumas bus įvykdytas!" — Trampas parašė Twitter.

Anksčiau socialiniuose tinkluose pasirodė vaizdo įrašai, kuriuose rodomas Mineapolio gyventojo George'o Floyd'o sulaikymas.

Vaizdo įraše matyti, kad ant žemės gulintis Floyd'as jau buvo surakintas su antrankiais ir vienas iš jį laikančių policininkų prispaudė jam kelį prie kaklo. Floyd'as kelis kartus pakartojo, kad negali kvėpuoti, ir tada nutilo. Policijos duomenimis, Floyd'as buvo rastas automobilyje apsvaigęs. Buvo nuspręsta jį sulaikyti, jis pasipriešino.

Kai ši informacija plačiai pasklido, miesto policija paskelbė keturių teisėsaugos pareigūnų, dalyvavusių sulaikyme, atleidimą.

Mineapolio meras Jacob'as Frey'us pareikalavo sulaikyti policininką, kuris prispaudė sulaikytojo kaklą. Mieste vyko protestai, demonstrantai apgadino kelis policijos automobilius.

Tegai:
policija, mirtis, Donaldas Trampas
Dar šia tema
COVID-19 statistika Lietuvoje: vos keturi atvejai per parą, jau 65 mirtys
Per karantiną Lietuvoje pagausėjo nepasiturinčiųjų, kuriems trūksta pinigų maistui
Pentagonas, archyvinė nuotrauka

Žiniasklaida: Pentagonas pasirengęs suteikti Ukrainai papildomą karinę pagalbą

(atnaujinta 14:16 2020.05.28)
Anot kanalo, tam, kad ir toliau būtų teikiama karinė pagalba Kijevui, įstatymas reikalauja patvirtinimo, kad Ukraina padarė pažangą kovoje su korupcija, didindama skaidrumą ir stiprindama visuomenės kontrolę

VILNIUS, gegužės 28 — Sputnik. Pentagonas pranešė JAV Kongresui, kad reformos Ukrainoje leis šaliai toliau skirti 125 milijonus dolerių karinės paramos, CNN pranešė cituodamas šaltinius kariuomenėje ir neįvardytą Kongreso atstovą.

Anot kanalo, tam, kad ir toliau būtų teikiama karinė pagalba Kijevui, įstatymas reikalauja patvirtinimo, kad Ukraina padarė pažangą kovoje su korupcija, didindama skaidrumą ir stiprindama visuomenės kontrolę.

Tai yra antra Kongreso patvirtinto 250 milijonų dolerių pagalbos paketo dalis. Manoma, kad jos rėmuose Ukraina gaus mobiliąsias radiolokacines sistemas, skirtas artilerijai ir raketų gaisrui sekti, keliasdešimt greitosios pagalbos automobilių, įslaptintą ryšių įrangą ir du patrulinius laivus, aprūpintus 30 mm automatiniais pistoletais su nuotolinio valdymo pultu.

Kovo mėnesį televizijos kanalas pranešė, kad Pentagonas, vykdydamas Kongreso patvirtintą karinę pagalbą, ruošiasi tiekti Ukrainai artilerijos radarus ir kovines patrulines valtis. Buvo pranešta, kad pusė iš 250 milijonų JAV dolerių, kuriuos skyrė gynybos departamentas, bus panaudota šiems tikslams.

Rusijos Federacija ne kartą perspėjo apie planus tiekti ginklus Ukrainai, sakydama, kad šis žingsnis tik paskatins konflikto Donbase eskalavimą.

Kaip ne kartą teigė Rusijos prezidento spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas, ginklų tiekimas Ukrainai iš išorės neprisidės prie Donbaso krizės sureguliavimo ir Minsko susitarimų įgyvendinimo.

Dauguma Europos politikų pasisakė prieš ginklų tiekimą Ukrainai. Buvęs ESBO pirmininkas, Vokietijos prezidentas Frankas Valteris Šteinmajeris teigė, kad ginklų tiekimas Ukrainai yra labai rizikingas ir neproduktyvus būdas išeiti iš krizės.

Tegai:
karinė pagalba, Ukraina, Pentagonas
Dar šia tema
Sakmė apie prarastą pelną. Lenkija nekantrauja pažvelgti į "Gazprom" kišenę
Vokietija pakomentavo JAV grasinimus "Nord Stream-2"
Astravo AE statybos, archyvinė nuotrauka

Ekspertas paaiškino, kodėl nereikėtų bijoti atominės elektrinės statybų

(atnaujinta 13:10 2020.05.28)
Katastrofų atveju TATENA stengiasi viską padaryti taip, kad ateityje panašūs atvejai nepasikartotų, sakė Borisas Marcinkevičius

VILNIUS, gegužės 28 — Sputnik. Kiekviena didelė avarija atominėje elektrinėje verčia specialistus kurti naujos kartos reaktorius, interviu Sputnik Lietuva sakė energetikos ekspertas Borisas Marcinkevičius.

Katastrofos atominėse elektrinėse yra rimtesnės nei incidentai kitų tipų elektrinėse, nes pasekmės išlieka ilgiau, o žmonija reaguoja gana emocingai.

"Po sprogimo, gaisro, prie atominės elektrinės pastato galima prieiti tik su švininiais apatiniais, o ir su jais galima dirbti tik keletą valandų. Tuo tarpu plika akimi neįmanoma pamatyti grėsmės, kylančios iš sunaikintos atominės elektrinės. Atrodo, viskas ramu, nėra ugnies, dūmų, bet grėsmė yra. Be to, grėsmė tokia rimta, pikta, kuri šiuose griuvėsiuose gyvens šimtus, o gal tūkstančius metų. <...> Reikia žinių. Tiksliai žinant, kas nutiko iškart po avarijos, kaip šias pasekmes galima pašalinti nesukeliant pavojaus gyvybei ir sveikatai, kaip laikui bėgant šios pasekmės pasikeis", — pasakojo ekspertas.

Pasak Marcinkevičiaus, TATENA turi pakankamai įgaliojimų, kad gautų prieigą prie bet kurios pasaulio atominės elektrinės. Tačiau organizacijai įvykus branduoliniam incidentui svarbiausia yra ne nustatyti kaltininką, o suprasti, ką daryti toliau, kad ateityje tai nepasikartotų.

Ekspertas priminė apie avariją "Trijų mylių saloje" atominėje elektrinėje 1979 metais, po kurios TATENA specialistai "pasivažinėjo buldozeriu" stotį eksploatuojančioje įmonėje. Remiantis tyrimo rezultatais, branduolinės energetikos reguliavimo komisija buvo priversta pertvarkyti darbo principus. Padėtis pasikartojo Černobylio atominės elektrinės atveju, kur 1986 metais balandžio 26 dieną įvyko didžiausia tokio tipo avarija.

"Kaip ir JAV, buvo sukurtos naujos saugos sistemos, radikalūs pokyčiai vyko automatinėje proceso valdymo sistemoje. Japonijoje buvo panaudotas toks pats algoritmas. Tyrimas buvo atliktas, o TATENA sukūrė vadinamuosius po Fukušimos saugos reikalavimus. Šie reikalavimai taikomi visiems be išimties reaktoriams pasaulyje. Trumpai tariant, kiekviena didelė avarija atominėje elektrinėje — tai naujos kartos reaktorių kūrimo pradžios laikas", — prisiminė jis.

2011 metų kovo mėnesį dėl žemės drebėjimo ir po to įvykusio cunamio Japonijos "Fukušimos-1" atominėje elektrinėje įvyko didelė radiacijos avarija. Po to buvo sukurti nauji saugos reikalavimai. Tuo tarpu daugelis Europos šalių atsisakė branduolinės energijos plėtros.

Anot Marcinkevičiaus, priemonės po Fukušimos garantuoja, kad naujų incidentų tikimybė maža — "viena avarija kartą per dešimt milijonų metų".

"Taip, kad šie pinigai, kuriuos tenka leisti apsaugos sistemoms, nėra veltui. Vargu, ar įprastos elektrinės išaugs iki tokio lygio, to ir nereikalaujama", — padarė išvadą ekspertas.

Černobylio avarija laikoma didžiausia per visą branduolinės energijos istoriją. Tai įvyko Ukrainos SSR teritorijoje, netoli Pripetės miesto. Avarijos likvidacijoje dalyvavo daugiau nei 600 tūkst. žmonių.

 

Tegai:
energetika, TATENA, avarija
Dar šia tema
Analitikas: Minskas turi visas galimybes laimėti ginčą su Lietuva dėl BelAE
"Astravo virusas" yra baisesnis už COVID-19, pareiškė Landsbergis
Pasirašytas susitarimas su Baltarusija dėl skubaus informavimo apie branduolinę avariją