arklys

Europoje plinta arklių gripas

119
(atnaujinta 08:29 2019.02.14)
Arklių laikytojai ir žirgynų savininkai, pastebėję auginamų gyvūnų susirgimo požymių, turi nedelsdami kreiptis į veterinarijos gydytojus

VILNIUS, vasario 14 — Sputnik. Vasario mėnesį Belgijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Airijoje, Jungtinėje Karalystėje, taip pat Nigerijoje ir JAV užregistruota po kelis arklių gripo atvejus.

Tokią informaciją VMVT gavo iš Tarptautinės sportinių žirgų federacijos (FEI) ir Pasaulio gyvūnų sveikatos organizacijos (OIE).

Gyvūnų sveikatos organizacija rekomenduoja veterinarijos gydytojams griežčiau kontroliuoti, ar laikomasi visų reikalavimų žirgų renginių metu, ar užtikrinama, kad varžybose dalyvaujantys žirgai būtų kliniškai sveiki ir vakcinuoti nuo arklių gripo.

Arklių gripas — ūmi užkrečiama arklių liga, kuriai būdingas kvėpavimo takų uždegimas. Užsikrėtę arkliai virusą gali platinti apie 10 dienų. Gyvūnams susirgus, kūno temperatūra pakyla iki 41 °C, jie sunkiai kosti, atsiranda pūlingos išskyros iš šnervių. Gali pasireikšti raumenų skausmai, apetito stoka, padidėti pažandiniai limfiniai mazgai. Paprastai arkliai pasveiksta per 10-20 dienų, tačiau sausas kosulys išlieka ilgiau. Sunkios ligos atveju arkliai visiškai pasveiksta tik po 6 mėnesių. Gyvūnai gali užsikrėsti tiesioginio kontakto metu nuo sergančių arklių ir netiesioginiu — nuo užkrėstų priežiūros priemonių, arklidžių, girdyklų.

Arklių laikytojai ir žirgynų savininkai, pastebėję auginamų gyvūnų susirgimo požymių, turi nedelsdami kreiptis į veterinarijos gydytojus bei stengtis, kad užkratas neišplistų. Sergančius arklius būtina kuo skubiau atskirti nuo sveikų, jų nevežti į kitas laikymo vietas, vengti kontaktų su sveikais arkliais. Nustačius ligą, būtina dezinfekuoti gyvūnų laikymo patalpas, skalbti ir dezinfekuoti darbuotojų drabužius.

119
Dar šia tema
AKM galėjo patekti į Belgiją per Baltijos šalis
Vakcina nuo koronaviruso

Įvardytos pavojingos savarankiško COVID-19 gydymo pasekmės

(atnaujinta 19:52 2020.10.25)
Specialisto teigimu, savarankiškas gydymas gali sutrikdyti pusiausvyrą organizme ir sukelti imuninės sistemos dezaktyvaciją

VILNIUS, spalio 25 — Sputnik. Nekontroliuojamas antivirusinių vaistų vartojimas gali neigiamai paveikti žmogaus imunitetą, sakė alergologas-onkoimunologas Danilas Ščepeliajevas.

Pasak jo, toks savarankiškas gydymas gali sutrikdyti pusiausvyrą organizme ir sukelti imuninės sistemos dezaktyvaciją.

"Visada yra pavojus. Šie vaistai beveik visi veikia imuninę sistemą. Kas gali pasakyti, kaip veikia jūsų imuninė sistema?" — Ura.ru sakė gydytojas.

Specialistas taip pat rekomendavo "neišrašyti sau" antibiotiko azitromicino, kurį gydytojai skiria nuo COVID-19, kad būtų išvengta bakterinės pneumonijos. Sveikiems žmonėms, nesergantiems lėtinėmis ligomis, šis vaistas gali sukelti nedidelę alerginę reakciją, sakė jis.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 42,3 mln. infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 1,14 mln. žmonių.

Tegai:
vaistai, koronavirusas
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Atnaujintas COVID-19 paveiktų šalių sąrašas: Lietuva — geltonojoje zonoje
Ekonomistas papasakojo, kuo skiriasi dėl COVID-19 ištikusi krizė nuo kitų
Turkijos prezidentas Tajipas Erdoganas

Turkija nebijo JAV sankcijų, pareiškė Erdoganas

(atnaujinta 19:47 2020.10.25)
Turkijos prezidentas pažymėjo, jog jo šalis — ne gentinė valstybė ir nepasiduos JAV grasinimams

VILNIUS, spalio 25 — Sputnik. Turkijos prezidentas Tajipas Erdoganas vėl pareiškė, kad jo šalis nepasiduos JAV, kurios reikalauja iš Ankaros atsisakyti Rusijos oro gynybos sistemų S-400, grasinimams.

"Mes ėmėmės veiksmų dėl (amerikiečių naikintuvų įsigijimo — Sputnik) F-35, o jūs grasinate mums ir reikalaujate, kad mes grąžintume S-400 Rusijai. Bet mes ne gentinė valstybė, o Turkija", — pareiškė Erdoganas kalbėdamas Malatijos mieste. Transliacija vyko Turkijos lyderio Twitter paskyroje.

Naujausių Rusijos oro gynybos sistemų S-400 pristatymai, sukėlę krizę Turkijos su JAV santykiuose, prasidėjo 2019 metų liepos viduryje. Vašingtonas reikalavo atsisakyti sandorio ir mainais įsigyti JAV kompleksus "Patriot", grasindamas atidėti ar net atšaukti naujausių naikintuvų F-35 pardavimą Turkijai, taip pat taikyti sankcijas pagal CAATSA (įstatymas "Dėl atsakomųjų veiksmų JAV priešininkams sankcijomis"). Ankara atsisakė nusileisti ir tęsė derybas dėl papildomos S-400 partijos.

Tegai:
sankcijos, Redžepas Tajipas Erdoganas, JAV, Turkija