Ukrainos kariuomenė

SBU atsargos pulkininkas pasiūlė sukurti "atpildo ginklą" prieš Rusiją

140
(atnaujinta 10:18 2019.03.05)
Raketą galima sukurti gamykloje "Južmaš", mano buvęs Ukrainos specialiųjų tarnybų pareigūnas

VILNIUS, kovo 5 — Sputnik. Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) atsargos pulkininkas Olegas Starikovas pareiškė, kad po Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutarties (INF) pristabdymo Kijevas turi sukurti "atpildo ginklą" prieš Rusiją.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas
© Sputnik / Алексей Никольский

Pasak jo, Ukrainai reikia trumpojo nuotolio raketos, kuri bus "atgrasymo ir atakos ginklas" ir leis Kijevui "adekvačiai atsakyti" Maskvai.

Starikovas pridūrė, kad šiuo metu šalis neturi tokio ginklo, tačiau raketą galima sukurti gamykloje "Južmaš", kuri turi reikiamus išteklius.

"Dabar reikia priimti tik karinį-politinį sprendimą: kokią raketą mes statysime — pirma, ir kokio nuotolio — antra", — cituoja pulkininko žodžius RIA Novosti.  

Kijevas nuolat ragina bendrauti su Rusija "pasitelkiant jėgą". Taigi, karo ekspertas Valentinas Badrakas anksčiau pareiškė, kad Kijevas neva galėtų sukurti pusantro tūkstančio kilometrų nuotolio raketą, kuri "galėtų pasiekti Maskvą". Be to, Armijos, pertvarkos ir nusiginklavimo tyrimų centro direktoriaus pavaduotojas Michailas Samusis, atsižvelgdamas į situaciją Azovo ir Juodojoje jūrose, teigė, kad Ukraina turėtų kurti ginklus, galinčius "patekti giliai į Rusijos teritoriją".

Padėtis Ukrainoje

Maskvos ir Kijevo santykiai pablogėjo situacijos Ukrainoje ir aplink Krymą fone. 2014 metų balandį Kijevo valdžia pradėjo karinę operaciją prieš nepripažintas Donecko ir Luhansko Liaudies Respublikas, kurios paskelbė savo nepriklausomybę po valstybinio perversmo Ukrainoje. Konflikto aukomis tapo daugiau nei dešimt tūkstančių žmonių.

Ukrainos kariuomenės kovinė parengtis ne kartą kėlė abejonių. Buvęs Ukrainos ministro pirmininko pavaduotojas Romanas Bessmertnyj pareiškė, kad Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kareiviai negali įvaldyti JAV karinės technikos, nes jie neturi specializuotos parengties. Be to, Aukščiausiosios Rados deputatas Vadimas Rabinovičius išjuokė Ukrainos prezidento Petro Porošenko žodžius apie "stipriausią armiją žemyne".

Rusija ne kartą buvo nepagrįstai apkaltinta "kišimusi" į kaimyninės šalies reikalus, taip pat "dalyvavimu" Donbaso konflikte, šnipinėjimu ir kibernetinėmis atakomis. Maskva ne kartą pabrėžė, jog Rusija yra suinteresuota, kad Kijevas įveiktų politinę ir ekonominę krizę.

140
Tegai:
Rusija, Ukraina
Dar šia tema
Rados narys atskleidė, kaip Porošenko sukiršino Ukrainą su keliomis NATO šalimis
Buvęs Ukrainos ministras prognozuoja "Rusijos žlugimą"
Ukraina gali netekti bevizio režimo su ES ir TVF paramos
JAV prezidentas Donaldas Trampas

"Time" paskelbė 100 įtakingiausių žmonių reitingą

(atnaujinta 20:58 2020.09.25)
Sąraše atsidūrė JAV prezidentas ir jo oponentas artėjančiuose rinkimuose, Kinijos vadovas, Vokietijos kanclerė, PSO generalinis direktorius, NASA astronautai, judėjimo "Black Lives Matter" įkūrėjai ir kiti

VILNIUS, rugsėjo 26 — Sputnik. "Time" paskelbė šimto įtakingiausių žmonių pasaulyje sąrašą leidinio versija už 2020 metus.

Džefas Bezosas ir jo žmona McKenzie Scott
© AP Photo / Evan Agostini

Jie buvo suskirstyti į kategorijas — "Titanai", "Novatoriai", "Meno veikėjai", "Lyderiai" ir "Stabai". Sąrašo dalyviai nėra reitinguojami.

Rusai šiais metais nėra pristatyti nė vienoje iš kategorijų. Anksčiau Amerikos žurnalas kelis kartus įtraukė Vladimirą Putiną į įtakingiausių asmenų sąrašą.

Tarp šių metų "Lyderių" — JAV Nacionalinio alerginių ir infekcinių ligų instituto direktorius Entonis Faučis (Anthony Fauci), Pasaulio sveikatos organizacijos generalinis direktorius Tedrosas Adhanomas Gebrejesusas (Tedros Adhanom Ghebreyesus), JAV prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump) ir jo oponentas artėjančiuose rinkimuose Džo Baidenas (Joe Biden), Kinijos vadovas Si Dzinpingas (Xi Jinping), Vokietijos kanclerė Angela Merkel, Brazilijos prezidentas Žairas Bolsonaras (Jair Bolsonaro), Indijos ministras pirmininkas Narendra Modi, Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, demokratų kandidatė į JAV prezidentus Kamala Haris (Kamala Harris), Atstovų rūmų pirmininkė Nensi Pelosi (Nancy Pelosi), JAV generalinis prokuroras Viljamas Baras (William Barr) ir Paryžiaus merė Ana Hidalgo (Anne Hidalgo).

"Titanais" žurnalas "Time" įvardijo "Google" generalinį direktorių Sundarą Pičajų (Sundar Pichai), pagrindinį Kinijos epidemiologą Dzongą Nanšaną (Zhong Nanshan), buvusią turtingiausio žmogaus pasaulyje Džefo Bezoso (Jeff Bezos) žmoną Makenzę Skot (MacKenzie Scott), JAV federalinio rezervo vadovą Džeromą Pauelą (Jerome Powell), šešiskart "Formulės-1" čempioną Luisą Hamiltoną (Lewis Hamilton), Tarptautinio valiutos fondo vadovę Kristaliną Georgievą ir kt. 

"Novatorių" kategorijoje atsidūrė dainininkė Megan Thee Stallion, NASA astronautai Džesika Meir (Jessica Meir) ir Kristina Kuk (Christina Cook), viena iš pirmaujančių Uhano virusologijos instituto virusologų Ši Dženli (Shi Zhen-Li) ir kt.

Tarp "Meno veikėjų" žurnalas įvardija atlikėją "The Weekend", dainininkę Seleną Gomez, aktorius Fibi Voler-Bridž (Phoebe Waller-Bridge) ir Maiklą Bakarį Džordaną (Michael Bakari Jordan), Pietų Korėjos režisierių Bongą Joon Ho ir violončelininką Yo-Yo Ma.

Tarp "Stabų" — judėjimo "Black Lives Matter" įkūrėjai, žmogaus teisių gynėja Andžela Deivis (Angela Davis), tenisininkė Naomi Osaka ir kiti.

Tegai:
įtakingiausių žmonių sąrašas, reitingas
Karinis transporto lėktuvas An-26, archyvinė nuotrauka

Netoli Charkovo sudužus "An-26", žuvo 22 žmonių

(atnaujinta 22:26 2020.09.25)
Netoli Čugujevo miesto, Charkovo srityje, sudužęs lėktuvas, preliminariais duomenimis, atlikinėjo mokomąjį skrydį, keturių žmonių likimas kol kas nežinomas

VILNIUS, rugsėjo 25 — Sputnik. Ukrainos karinių oro pajėgų vadovybė patvirtino lėktuvo "An-26" katastrofą Charkovo srityje, yra žuvusių ir sužeistų.

"Šiąnakt Charkovo srityje įvyko Ukrainos karinių oro pajėgų lėktuvo "An-26" katastrofa. Lėktuvas nukrito nusileidimo metu. Be įgulos, lėktuve buvo ir Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Charkovo universiteto kariūnai. Yra žuvusių ir sužeistų. Informacija yra tikslinama", —  Facebook pranešė komanda.

Charkovo regioninės administracijos vadovas Aleksejus Kučeris sakė, kad sudužus "An-26" yra ir išgyvenusių žmonių.

"Netoli Čugujevo nukrito lėktuvas. Yra žuvusių ... Yra išgyvenusių žmonių. Visos aukos gaus visapusišką pagalbą", — savo Facebook rašė Kučeris.

Iš pradžių Ukrainos vidaus reikalų viceministras Antonas Geraščenka pranešė, kad Charkovo regione per lėktuvo An-26 katastrofą žuvusiųjų skaičius siekė 20 žmonių.

"Lėktuve buvo kariniai pilotai ir Kožedubo oro pajėgų instituto kariūnai. Pirminiais duomenimis, lėktuve buvo septyni įgulos nariai ir 21 kariūnas. Iš viso 28 žmonės. 22:00 (Sutampa su Lietuvos laiku — Sputnik) duomenimis, pasak valstybinės avarinės tarnybos, buvo patvirtinta 20 žmonių mirtis. Du sunkios būklės išgyvenusieji buvo išsiųsti į ligoninę. Gelbėtojai toliau ardo nukritusį orlaivio korpusą ir ieško kitų aukų ir sužeistų", — Facebook parašė Geraščenka.

Vėliau patikslinta, kad žuvusiųjų skaičius pasiekė 22. Dar keturių žmonių likimas kol kas nežinomas.

Preminaliariai žinoma, kad du žmonės buvo hospitalizuoti. "Iš avarijos vietos greitoji medicinos pagalba paėmė du žmones, kurių nudegimai sudarė daugiau nei 90% kūno, preliminari informacija", — cituojamas Nelaimingų atsitikimų medicinos centro direktorius Viktoras Zabašta.

Pagal preliminarų vietos leidinio 057.ua, lėktuvas atlikinėjo mokomąjį skrydį.

Kaip RIA Novosti buvo informuota Charkovo srities valstybinėje ekstremalių situacijų tarnyboje, nelaimės vietojegelbėtojai dirba.

"Į įvykio vietą nuvažiavo trys skyriai su autocisternomis ir viena gelbėjimo mašina", — RIA Novosti sakė Charkovo srities valstybinės skubios pagalbos tarnybos spaudos tarnybos vadovas Igoris Lupandinas.

Tegai:
lėktuvo katastrofa, Charkovas, Ukraina
Pinigai, archyvinė nuotrauka

Pernai Lietuvoje buvo suteikta 62,5 mln. eurų paramos

(atnaujinta 13:03 2020.09.25)
Pagrindine paramos teikimo sritimi tapo sportas — jam remti buvo skirta 30,3 proc. visos paramos

VILNIUS, rugsėjo 26 — Sputnik. Pernai Lietuvoje buvo suteikta 62,5 mln. eurų paramos, praneša Lietuvos statistikos departamentas.

Pernai paramos teikėjai – Lietuvos juridiniai asmenys – suteikė 55,4 proc., užsienio šalių juridiniai asmenys – 30,2 proc., anoniminiai paramos teikėjai ir fiziniai asmenys – 14,4 proc. visos suteiktos paramos. 66,7 proc. paramos buvo suteikta piniginėmis lėšomis.

Sportas tapo pagrindine paramos teikimo sritimi. Jam remti buvo skirta 30,3 proc. visos paramos. Pagrindiniai sporto srities rėmėjai – juridiniai asmenys, kurių skirta parama sudarė 96,5 proc. visos 2019 metais sportui skirtos paramos. Lietuvos juridiniai asmenys pernai sportui skyrė 50,4 proc. visos paramos.

Apie 60 proc. visos paramos teikėjai skyrė ne pelno institucijoms, teikiančioms paslaugas namų ūkiams, valdžios sektoriui – 34,9 proc.

Lietuvos juridinių asmenų didžiausią suteiktos paramos materialinėmis vertybėmis dalį sudarė maisto produktai ir gėrimai – 41,3 proc., medikamentai ir vaistai – 5,9 proc., drabužiai, jų priedai ir kiti tekstilės gaminiai – 4,4 proc.

Daugiausia paramos pernai suteikė Vilniaus apskrities juridiniai asmenys – 40,4 proc. visos paramos. Kauno apskrities juridiniai asmenys – 28,3 proc. visos suteiktos paramos.

Didžiausias vidutinis vieno Lietuvos juridinio asmens suteiktos paramos dydis buvo Kauno apskrityje – jis siekė 13,1 tūkst. eurų.

Tegai:
sportas, Lietuva
Dar šia tema
Lietuvos Vyriausybė patvirtino "paramos" planą Baltarusijai
Parama "žaliajai" energijai skirta 38 švietimo, globos, gydymo įstaigoms