Ukrainos prezidentas Petras Porošenko

Porošenko apsiriko ir palaikė Ukrainos priešus

79
(atnaujinta 15:29 2019.03.15)
Ukrainos vadovas ne pirmą kartą taip apsirinka, Tarptautinės rusų tautiečių tarybos prezidento teigimu, tokiu būdu Porošenko daro "Freudo išlygas" ir kartais atsitiktinai sako ne tai, ką iš tikrųjų galvoja

VILNIUS, kovo 15 — Sputnik. Ukrainos prezidentas Petras Porošenko savo kalbos Užkarpatėje metu apsiriko ir "palaikė" šalies priešus, rašo portalas "Strana.ua".

Kaip pažymi portalas, Ukrainos lyderis savo rinkimų kalboje ypatingą dėmesį skyrė kariams ir jų vaidmeniui valstybės gynime.

"Dėkoju visiems savanoriams, kariams — visiems, kas gynė priešą ir jūsų gražų kraštą bei visą Ukrainą", — sakė Porošenko.

Tuo pačiu metu prezidentas pažymėjo, kad valstybės priešais laiko Rusiją ir skurdą.

Vasario mėnesį Porošenko padarė panašią išlygą. Tada, kalbėdamas mitinge Žolkvos mieste, politikas pažadėjo "duoti atkirtį Ukrainos agresijai". O prieš metus Porošenko pareiškė, kad "Krymo, Sevastopolio, Donecko ir Luhansko kraštų žemę" trypia "okupanto iš Ukrainos batas", o taip pat papasakojo apie "Ukrainos režimo niekšiškumą".

Tarptautinės rusų tautiečių tarybos prezidentas Vadimas Kolesničenko yra įsitikinęs, kad Porošenko daro "Freudo išlygas" ir kartais atsitiktinai sako ne tai, ką iš tikrųjų galvoja.

Prezidento rinkimai Ukrainoje vyks kovo 31 dieną. Į aukščiausio vadovo postą pretenduoja rekordinis per visą istoriją kandidatų skaičius — 44. Apklausų duomenimis, pastaruosius kelis mėnesius reitinge lyderiavo "Batkyvščina" partijos vadovė Julija Tymošenko, tačiau sausio mėnesį ją aplenkė laidų vedėjas Vladimiras Zelenskis. Dabartinio valstybės vadovo Petro Porošenko reitingas siekia apie 14 procentų.

79
Tegai:
prezidento rinkimai, Ukraina
Temos:
Ukrainos prezidento rinkimai — 2019 (99)
Dar šia tema
Politologas paaiškino, kodėl Vakarai vėl "paglostė" Porošenko
Rinkėja atsisakė pabučiuoti Ukrainos prezidentą
Porošenko pasakojo, kaip "savo rankomis nešiojo" žuvusius Maidane
Porošenko nukopijavo Putino rinkimų šūkį
Rusijos vakcina nuo COVID-19

Ekspertas įvertino Rusijos vakcinos nuo COVID-19 atsiradimo ES rinkoje galimybes

(atnaujinta 14:03 2020.10.28)
Pasak eksperto, tikėtina, kad vakcina nuo COVID-19 Europoje atsiras 2021 metų sausio–vasario mėnesiais

VILNIUS, spalio 28 — Sputnik. Vakcinos nuo koronaviruso infekcijos COVID-19, kurias sukūrė specialistai iš Rusijos ir Kinijos, vargu ar pasirodys ES rinkoje, sakė Europos vaistų agentūros (EVA) vykdomasis direktorius Guido Razi.

"Jei jie norės juos tiekti į Europos rinką, jie turės pereiti per EVA ir aš abejoju, ar atliekant mūsų procedūras jie gaus leidimą anksčiau nei tos vakcinos, kurios jau yra mūsų eksperimentinėse stadijose", — interviu, kurį trečiadienį išleido Romos laikraštis "La Repubblica", sakė Razi.

Jis taip pat pažymėjo, kad galimam Rusijos Federacijos ir Kinijos vakcinų platinimui užsienyje buvo pasirinktos tos zonos, kuriose netaikomi tokie EVA nustatyti reikalavimai.

Pasak Razi, tikėtina, kad vakcina nuo COVID-19 Europoje atsiras 2021 metų sausio–vasario mėnesiais. Komentuodamas neseniai pasirodžiusį Italijos ministro pirmininko Džiuzepės Kontės (Giuseppe Conte) pranešimą, kad tokia vakcina gali būti sukurta dar prieš šias Kalėdas, EVA vadovas teigė, kad "techniškai tai vis dar įmanoma, bet nepaprastai sunku".

"Farmacijos kompanijos dar nepateikė mums klinikinių tyrimų duomenų. Jei viskas vyks sklandžiai, galbūt galėsime patvirtinti pirmąsias vakcinas nuo sausio iki vasario. Mes turime tris vakcinas, kurių trečiasis tyrimų etapas yra baigtas arba artėja prie pabaigos — "Moderna", "AstraZeneca" ir "Pfizer". Jei aiški ir be klaidų informacija mums bus išsiųsta iki lapkričio pabaigos, tai galėsime tai padaryti nuo sausio pabaigos iki vasario pradžios", — sakė jis.

Razi pabrėžė, kad skiepytis nuo COVID-19 reikia nedelsiant pradėti tiems piliečiams, kuriems gresia pavojus. "Vasarą turėsime pakankamai paskiepytų žmonių, kad pamatytume, kokį poveikį tai turės pandemijai. 400 milijonų žmonių [apytikslis ES gyventojų skaičius — Sputnik] vakcinacijai prireiks 500–600 milijonų vakcinos dozių, tačiau jas gaus iki kitų metų pabaigos neįmanoma", — teigė ekspertas.

EVA vadovas pabrėžė, kad skiepijimo sėkmė priklausys ne tik nuo naujų vakcinų kokybės ir efektyvumo, bet ir nuo to, kaip aiškiai ir greitai valdžios institucijos gali iš anksto parengti konkrečias vakcinacijos programas gyventojams. Šiuo atžvilgiu jis paragino politikus nedelsiant pradėti rimtą darbą rengiant nacionalines skiepijimo programas.

"Nors šiandien neįmanoma numatyti, kada turėsime didžiulį imunitetą, esu įsitikinęs, kad nugalėsime virusą", — užbaigė Razi.

Pirmoji vakcina nuo koronaviruso buvo sukurta Rusijos Gamalėjaus centre ir užregistruota rugpjūčio mėnesį. Vakcina pavadinta "Sputnik V". Pirmieji pasiskiepys rizikos grupėms priklausantys gydytojai ir piliečiai, masinė vakcinacija prasidės 2021 metais.

Pasak Rusijos sveikatos apsaugos ministro Michailo Muraškos, atlikus vaisto registraciją, Maskvos klinikose nuo koronaviruso buvo paskiepyta daugiau nei 5,5 tūkst. Dar viena sukurta Rusijos vakcina nuo koronaviruso "Vektor" centre artėja prie trečiojo tyrimo etapo. Taip pat vyksta Čiumakovo instituto vakcinos klinikiniai tyrimai.

Tegai:
vakcina, koronavirusas, Europa, Rusija
Temos:
Vaistų ir vakcinos nuo COVID-19 sukūrimas
Dar šia tema
PSO paragino stiprinti kovą su koronavirusu židiniu tampančioje Europoje
Karantinas Kaune: kokie ribojimai ir naujos priemonės įvesti mieste
Visose "Maximos" parduotuvėse pirkėjams bus nemokamai išduodamos kaukės
Baltijos šalių vėliavos

Estija nori sukurti bendrą palydovinę programą su Lietuva ir Latvija

(atnaujinta 12:23 2020.10.28)
Estijos kariuomenės vadas įsitikinęs, kad jei viena iš valstybių bus užpulta, kitos dvi turėtų būti pasirengusios padėti

VILNIUS, spalio 28 — Sputnik. Estija yra suinteresuota stiprinti bendradarbiavimą gynybos srityje su Lietuva ir Latvija, sakė Estijos kariuomenės vadas Martinas Heremas, praneša "ERR" portalas.

Jo nuomone, trims Baltijos šalims reikia pradėti bendrą palydovinę programą, kuri realiuoju laiku apžvelgtų, kas vyksta jų ar artimiausių kaimynų teritorijose.

"Jei vieną dieną vienai iš mūsų šalių bus sunku, jei vieną iš mūsų užpuls, tada likusios dvi turėtų būti pasirengusios nedelsiant padėti. Mobilumas yra svarbus, tai yra, kaip greitai galima perkelti jėgas, taip pat ir [to] efektas", — sakė Heremas.

Kartu kariuomenės vadas pareiškė, kad jei priešas ateitų tik į Estiją, tai jis gautų "labai skaudų atkirtį", o jei "jie sukaustytų ir ką nors darytų su Latvija ir Lietuva", tada ji negalės joms padėti.

Baltijos šalių politikai periodiškai skelbia apie "grėsmę" iš Rytų. Respublikos aktyviai sudaro gynybos sutartis su JAV už dideles sumas, pagrįsdamos tai "Rusijos agresija", taip pat dislokuodamos savo teritorijose NATO karinius kontingentus.

Tuo tarpu Maskva ne kartą pabrėžė, kad neketina pulti nė vienos šalies, o Vakarų aljansas tai puikiai žino.

NATO Europoje: plėtros istorija
© Sputnik
NATO Europoje: plėtros istorija
Tegai:
karinė veikla, Lietuva, Latvija, Estija
Dar šia tema
"Pastatė prieš faktą": kaip Europa mokės už JAV karines bazes
Lietuvoje treniruosis NATO greitojo reagavimo pajėgos
Įvardytas unikalus superginklas, kurį netrukus turės Rusija