JAV prezidentas Donaldas Trampas, archyvinė nuotrauka

Trampas paaukojo ketvirtadalį atlyginimo Saugumo departamentui

66
Prezidentas paaukojo šias lėšas dėl nesutarimų sienos statybos pasienyje su Meksika klausimu, kai Kongresas atsisakė skirti pinigų

VILNIUS, kovo 19 — Sputnik. JAV prezidentas Donaldas Trampas paaukojo 100 000 JAV dolerių šalies Vidaus saugumo departamentui, pranešė valstybės vadovas savo "Twitter" paskyroje, pridėdamas čekio nuotrauką.

"Nors žiniasklaida nenori apie tai rašyti, ir man to nereikia, kasmet aukoju 400 tūkst. dolerių prezidento atlyginimą įvairioms žinyboms", — rašė Trampas.

Trampo asmeninis turtas siekia kelis milijardus dolerių. Pradėjęs eiti pareigas, jis perdavė savo įmonių valdymą.


Prezidentas paaukojo šias lėšas dėl nesutarimų sienos statybos pasienyje su Meksika klausimu, kai Kongresas atsisakė skirti pinigų. 

Trampas sako, kad naujojo tyrimo prieš jį iniciatoriai neteko proto >>

Trampas anksčiau pranešė apie nepaprastąją padėtį pasienyje, kad galėtų skirti apie 6,4 mlrd. JAV dolerių, apeidamas Kongresą, kuris pagal Konstituciją turi patvirtinti bet kurias biudžeto išlaidas. Šis žingsnis jau buvo užginčytas teismuose.

66
Tegai:
siena, JAV Kongresas
Dar šia tema
Jungtinės Valstijos negali likti pasaulio policininku — Trampas
Trampas pareiškė, kad ketina paskelbti nepaprastąją padėtį
Trampas prisipažino, kad per savo prezidentavimą prarado "didžiulius pinigus"
ES vėliava

Europos Sąjunga pasiūlė įvesti bendrą COVID-19 tyrimų sistemą

(atnaujinta 15:30 2020.10.28)
Pranešama, kad ketvirtadienį vyksiančioje Europos lyderių virtualioje konferencijoje planuojama aptarti COVID-19 testų suvienodinimą ir koordinavimą šioje srityje, taip pat būsimų skiepijimų klausimus

VILNIUS, spalio 28 — Sputnik. Europos Vadovų Tarybos vadovas Šarlis Mišelis pasiūlė ES šalims suvienodinti COVID-19 tyrimų sistemą, visų pirma naudoti greituosius testus, norint greitai nustatyti ir izoliuoti viruso nešiotojus.

"Mokslininkai šiuo metu kuria greituosius testus, ypač pagrįstus seilių analize, kurie turėtų padėti valdžios institucijoms greičiau nustatyti užsikrėtusiuosius ir greičiau juos izoliuoti", — Prancūzijos radijo stoties RTL eteryje sakė Europos Vadovų Tarybos vadovas.

Pasak jo, ES sienų uždarymas nepadės susidoroti su antrąja koronaviruso banga Europoje. "Mes susiduriame su galinga antrąja viruso banga, nors apie patį virusą dar nėra viskas žinoma, paslapčių lieka", — sakė jis.

Rusijos vakcina nuo COVID-19
© Sputnik / РФПИ и Центр имени Гамалеи

Mišelis pažymėjo, kad daugelis ES šalių šį scenarijų vertina kaip pakartotinį užrakinimą — naują bendrą saviizoliaciją. "Bet tai turės rimtų ekonominių, socialinių ir psichologinių pasekmių", — perspėjo jis.

Politiko nuomone, alternatyva tam galėtų būti veiksmingos tyrimų sistemos diegimas visos Europos mastu. Tam, pasak Europos Vadovų Tarybos vadovo, būtina "turėti greituosius testus, kuriems nereikia tokių logistikos išteklių ir ilgo laukimo laikotarpio".

Mišelis pridūrė, kad ketvirtadienį vyksiančioje Europos lyderių virtualioje konferencijoje planuojama aptarti COVID-19 testų suvienodinimą ir koordinavimą šioje srityje, taip pat būsimų skiepijimų klausimus.

Jis taip pat pažymėjo, jog daugelis Europos lyderių sutinka, kad visos Europos tyrimų sistema gali būti veiksmingesnė nei valstybinė.

Europos Vadovų Tarybos vadovas Šarlis Mišelis spalio 29 dieną paskelbė virtualią konferenciją, kurioje dalyvavo Europos lyderiai, kad aptartų situaciją su koronavirusu.

Plintant antrajai koronaviruso bangai kelios Europos šalys imasi naujų ribojamųjų priemonių. Visų pirma, Belgijoje, kur įsikūrusi Europos Komisija, ES Taryba ir Europos Parlamentas, praėjusią savaitę buvo įvesta komendanto valanda, kavinės, restoranai ir barai buvo uždaryti, organizacijos paragintos, jei įmanoma, pereiti prie nuotolinio darbo.

Tegai:
koronavirusas, ES
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Visose "Maximos" parduotuvėse pirkėjams bus nemokamai išduodamos kaukės
Ekspertas įvertino Rusijos vakcinos nuo COVID-19 atsiradimo ES rinkoje galimybes
Protestai Minske, archyvinė nuotrauka

Baltarusijos VRM įvardijo, kada protestų metu gali būti panaudotas karinis ginklas

(atnaujinta 15:22 2020.10.28)
Ministras pabrėžė, jog niekas nesako, kad kariniai ginklai bus naudojami prieš taikiai mitinguojančius protestuotojus

VILNIUS, spalio 28 — Sputnik. Baltarusijos vidaus reikalų ministras Jurijus Karajevas, komentuodamas galimybę teisėsaugos pareigūnams panaudoti karinius ginklus prieš neteisėtų veiksmų dalyvius, teigė, kad sabotažą, teroro aktus ir išpuolius prieš saugumo pajėgas reikia nutraukti visomis priemonėmis, rašo RIA Novosti.

Opozicijos protestuotojai Minske, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Евгений Одиноков

"Kariniai ginklai pirmiausia taikomi slopinant nusikaltėlių veiksmus, kai visi kiti metodai jau išbandyti. Ir šiame pareiškime nėra nieko blogo", — sakė Karajevas interviu su politologu Aleksandru Sosnovskiu, kurį jo "Telegram" kanale paskelbė Baltarusijos žurnalistų sąjunga.

Ministras pabrėžė, kad niekas nesako, jog kariniai ginklai bus naudojami prieš taikiai mitinguojančius protestuotojus.

"Žmogus sukelia sabotažą ar teroro aktą. Jis užpuola policijos pareigūną. Jis ne tik priešinasi, bet ir naudoja smurtą. Natūralu, kad jis turi būti sustabdytas pasitelkus visą turimą pareigūno arsenalą: nuo fizinės jėgos iki karinės ginkluotės", — sakė Karajevas.

Sekmadienį opozicija surengė protesto veiksmus įvairiose Baltarusijos vietovėse. Didžiausia akcija įvyko Minske, kur protestuotojai surengė eitynes. Saugumo pajėgos, naudodamos specialią įrangą, sustabdė šią akciją Orlovskajos gatvės rajone ir sulaikė jos dalyvius.

Po rugpjūčio 9 dieną Baltarusijoje vykusių prezidento rinkimų, kuriuos šeštąjį kartą laimėjo Aleksandras Lukašenka, kuris, CRK duomenimis, surinko 80,1 % balsų, šalyje prasidėjo masiniai opozicijos protestai. Opozicija mano, kad laimėjo Svetlana Tichanovskaja. Malšindamos protestuotojų, kurie nesutiko su balsavimo rezultatais, veiksmus saugumo pajėgos naudojo ašarines dujas, vandens patrankas, garsines granatas, gumines kulkas.

Protesto akcijos tęsiasi iki šiol, didžiausios — savaitgaliais. Be to, mitinguoja ir Lukašenkos, kurio inauguracija įvyko rugsėjo 23 dieną, šalininkai.

Tegai:
protestai, Baltarusija
Baltijos jūra, archyvinė nuotrauka

Tyrimų duomenimis, Baltijos jūra ir Kuršių marios neatitiko geros cheminės būklės

(atnaujinta 16:11 2020.10.28)
Tyrimų rezultatai parodė, kad Baltijos jūra geros cheminės būklės neatitiko dėl didelių gyvsidabrio gyvuosiuose organizmuose koncentracijų

VILNIUS, spalio 28 — Sputnik. Kuršių marios ir Baltijos jūra 2019-aisiais neatitiko geros cheminės būklės, rodo Aplinkos apsaugos agentūros parengta ataskaita.

Baltijos jūra, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Владислав Адамовский

Tačiau teršiančių medžiagų koncentracijos jų vandenyje neviršijo aplinkos kokybės standartų.

Ši ataskaita supažindina su teršiančių medžiagų vandenyje ir dugno nuosėdose tyrimais. Jie buvo atlikti valstybinio aplinkos monitoringo metu septyniose Kuršių marių ir dešimtyje Baltijos jūros vietų, o biotoje (moliuskuose ir žuvyse) — dviejose marių ir keturiose jūros vietose.

Tyrimų rezultatai parodė, kad Baltija geros cheminės būklės neatitiko dėl didelių gyvsidabrio gyvuosiuose organizmuose koncentracijų, o Kuršių marios — dėl normas viršijančių sunkiųjų metalų ir naftos angliavandenilių dugno nuosėdose koncentracijų.

Kuršių marias ir Baltijos jūrą, kuri yra viena iš penkių labiausiai užterštų pasaulio jūrų, teršiančios medžiagos — tai žmogaus sukurtos sintetinės medžiagos ir natūraliai sutinkami elementai (pvz., sunkieji metalai), didesniais kiekiais patenkantys į šiuos vandens telkinius dėl žmogaus veiklos.

Tegai:
užteršimas, Baltijos jūra