VILNIUS, kovo 25 — Sputnik. Vasilijus Prozorovas, buvęs Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) darbuotojas, MIA "Rossija segodnia" Maskvoje surengtoje spaudos konferencijoje atskleidė tiesą apie tarnybos "virtuvę".
Iki 2017 metų pradžios Prozorovas dirbo kovos su terorizmu centro būstinėje, tarnybos poreikiais kontaktavo su kitomis Ukrainos saugumo pajėgomis — Gynybos ministerija, Nacionaline gvardija ir Nacionaline policija. Jau po Maidano 2014 metais Prozorovas nusprendė bendradarbiauti su Rusijos specialiosiomis tarnybomis:
"Mano nuomone, Ukrainos valdžia dėl nacių perversmo atsidūrė niekšų, kurie sukėlė karą, rankose, jie atnaujino koncentracijos stovyklų ir slaptų teismų praktiką ir vykdo genocidą. Tai ne mano valdžia. Aš ketinau išvykti į Donbasą, bet tada nusprendžiau likti SBU sistemoje. Supratau, kad informacija, kurią ten galima gauti, padės išgelbėti daugiau žmonių".
Dekretas dėl antiteroristinės operacijos (ATO) buvo pasirašytas 2014 metų balandžio 14 dieną, tačiau, pasak Prozorovo, Ukrainos vyriausybė dar iki karinio konflikto pradžios neketino taikiai spręsti situacijos. Buvo rengiami reguliarūs kariuomenės vienetai, skirti dalyvauti konflikte. Žuvę civiliai gyventojai iš anksto buvo paskelbti teroristų bendrininkais.
ATO dalyvavo savanorių batalionai, sudaryti iš "patriotinių organizacijų" — nacionalistų ir buvusių nusikaltėlių.
Baisiausiu savanorių batalionu Prozorovas vadina padalinį "Azov", kuris de facto niekam nepaklūsta, išskyrus savo lyderį ir vidaus reikalų ministrą Arseną Avakovą.
"Žudymas, prievartavimas, apiplėšimas, verslo atėmimas, visa tai buvo vykdoma ne tik ATO teritorijoje, bet ir užfrontėje — Zaporožės bei Dnepropetrovsko regionuose. Šių vienetų atstovai elgėsi Mariupolyje kaip okupantai užgrobtoje teritorijoje", — sakė Prozorovas.
Spaudos konferencijos metu Prozorovas kalbėjo apie slaptą kalėjimą, esantį kairiajame Mariupolio oro uosto sparne. Dvi neveikiančios šaldymo kameros buvo naudojamos kaliniams sulaikyti. Tai du kambariai be langų.
Ukrainos specialiųjų tarnybų kasdieniame gyvenime šis kalėjimas buvo vadinamas "biblioteka", o kaliniai buvo vadinami "knygomis". Patekti į "biblioteką" galėjo bet kas, net už Novorosijos vėliavos atvaizdo turėjimą mobiliajame telefone.
"Žmonės buvo sulaikyti ir laikomi ten be sankcijų ir be teismų. Apklausinėjo čia pat, techninėse patalpose — katilinėje, sandėliuose. Jei tos vietos dar nesuremontuotos, ten dar galima pamatyti kraujo pėdsakų. Šią vietą galima palyginti su gestapu".
Prozorovas paneigė žiniasklaidoje pateiktą informaciją, kad daugelis DLR ir LLR lyderių buvo nužudyti dėl vidinių konfliktų. Jis tvirtina, kad dėl Donbaso vadų "Motorolos" ir "Givi" mirties kalti SBU atstovai.
Buvęs Saugumo tarnybos darbuotojas yra įsitikinęs: 2014 metų gegužės 2 dieną Odesoje aktyvistai žuvo taip pat dėl specialiųjų pajėgų veiksmų.
"Odesoje įvykusių nusikaltimų varomoji jėga — ultros ir nacionalistinės organizacijos. Bet kokia pasaulio specialioji tarnyba tokiose organizacijose turi savo informatorių. Jei SBU leido masinę žmonių mirtį Odesoje, tai reiškia, kad SBU darbuotojai bent jau žinojo apie nacionalistų planus, o gal net patys viską organizavo".
Nacių požiūrio laikosi ne tik savanoriai, bet ir kareiviai bei nuolatinių padalinių karininkai, pažymėjo Prozorovas. Jis daug kartų matė, kaip Ukrainos karininkai pasveikindami pakelia rankas, dėvi SS apykakles ir iškabina nacių vėliavas.
Pasak Prozorovo, didžiausią galimybę laimėti būsimuose prezidento rinkimuose turi Petro Porošenko. Jo sėkmės sudedamosios dalys — tai visų šalies finansinių ir administracinių išteklių valdymas, jam paklusnios specialiosios pajėgos ir didelė falsifikavimo patirtis. Buvęs SBU pareigūnas teigia, kad elektroninę balsavimo sistemą valdo SBU.
Pabaigoje buvęs SBU darbuotojas kreipėsi į buvusius kolegas:
"Būkite sąžiningi! Daugelis jūsų supranta, kad piktadariai pasiglemžė valdžią. Kaip jūs galite tarnauti šiai valdžiai? Kaip jūs galite tarnauti šiai valdžiai po tragedijos Odesoje? Jūs susiję su savo žmonių krauju. Atminkite: armija šaudo savo žmones tik vieną kartą, o po to ji šaudo į kitą tautą".
VILNIUS, vasario 28 — Sputnik. JAV prezidentas Džo Baidenas pamatė koronaviruso pandemijos "šviesą tunelio gale", kai Maisto ir vaistų administracija (FDA) leido skubiai naudoti "Johnson&Johnson" vakciną COVID-19. Jo žodžiai cituojami Baltųjų rūmų svetainėje, praneša "Lenta.ru".
Amerikos lyderio teigimu, "Johnson&Johnson" vakcinos naudojimas Jungtinėse Valstijose padės įveikti pandemiją, nes kuo daugiau žmonių paskiepys, tuo greičiau šalis įveiks virusą. "Tai yra įdomi žinia visiems amerikiečiams ir džiuginantis mūsų pastangų įveikti krizę raida", — pabrėžė politikas.
Baidenas pažymėjo, kad, nepaisant sėkmingos kovos su koronaviruso plitimu, "šis mūšis dar toli gražu nebaigtas", todėl JAV piliečiai turi išlikti budrūs. Jis patikino, kad administracija nepadarys klaidos ir į šią grėsmę neatsižvelgs lengvabūdiškai. Pavyzdžiui, padėtis gali pablogėti, kai plinta nauji viruso variantai, o dabartinis patobulinimas gali būti pakeistas.
"Tunelio gale yra šviesa, tačiau mes negalime (...) manyti, kad pergalė yra neišvengiama. Turime (...) elgtis greitai ir agresyviai, stebėti vienas kitą. Tik taip galime kartu pasiekti šį pasaulį", — užbaigė prezidentas.
"Johnson&Johnson" yra trečioji patvirtinta vakcina JAV po "Pfizer"/"BioNTech" ir "Moderna".
Vakciną gamina "Janssen Pharmaceutica", "Johnson&Johnson" padalinys. Skirtingai nuo JAV jau patvirtintų vakcinų, ši vakcina yra vektorinė vakcina, panaši į Rusijos "Sputnik V" ir anglų — švedų"AstraZeneca". Skirtingai nuo kitų JAV patvirtintų vakcinų, šiai vakcinai reikia tik vienos injekcijos, o ne dviejų.
Prieš kelias dienas Estijos parlamentarai veikė kaip nusikaltėliai dėl naujų sankcijų, kurias Europos Sąjunga įvedė savo rytinei kaimynei. Tada Estijos užsienio reikalų ministerija paskelbė, kad vienas iš Rusijos diplomatų buvo išsiųstas iš šalies, tada nemažai politikų su švelniu vietiniu akcentu padainavo ritualinę dainą apie rytietišką lokį ir valdžios politiką, kurią jis neva tik supranta, rašo Estijos Sputnik radijui autorius Nikolajus Nikolajevas.
Ir staiga įvyko akimirksnio dekoracijų pasikeitimas, kitokia foninė muzika, ir jau skambėjo fleitos, paukščiai giedojo, o priekyje mėlyna spalva pasirodė užsienio reikalų ministrė Eva-Maria Liimets. Plačiai šypsodamasi, tiesindama nepaklusnių plaukų sruogą ir, regis, net mirktelėdama, ji "mėlynomis akimis" kviečia Rusiją skubiai, būtent šią minutę, parodyti geranoriškumą ir ratifikuoti abiejų šalių pasienio sutartį.
Šio dokumento istorija yra tokia įdomi, kad nusipelno atskiros istorijos. Derybos dėl sienos sutarties sudarymo tarp Estijos ir Rusijos prasidėjo 1992 metų balandžio mėnesį. Sutartys dėl Rusijos ir Estijos valstybės sienos ir jūros erdvių Narvoje ir Suomijos įlankose nustatymo buvo parafuotos 1999 metų kovo mėnesį. 2005 metų gegužės mėnesį jas pasirašė abi šalys. Tačiau Estijos parlamentas, ratifikavęs, įtraukė į dokumentus nuostatas, kurios nebuvo numatytos originaliame tekste — preambulėje buvo nuorodos į 1920 metų Tartu taikos sutartį tarp Estijos ir Sovietų Rusijos, kurios galiojimas baigėsi. Maskva tai vertino kaip galimybę ateityje pateikti teritorines pretenzijas Rusijai, o RF parašas ant sutarties buvo atšauktas.
Po devynerių metų jie vėl grįžo prie temos. 2014 metų vasario 18 d. Rusijos ir Estijos užsienio reikalų ministrai — Sergejus Lavrovas ir Urmasas Paetas — Maskvoje pasirašė susitarimus dėl Rusijos ir Estijos valstybės sienos ir Jūrų erdvių Narvoje ir Suomijos įlankose nustatymo.
Tačiau Estijos ir Rusijos parlamentai šių dokumentų dar neratifikavo, vadinasi, jie neįsigaliojo. Ir nors yra visiškai aišku, kad pasirašydamos juos abi valstybės išspręs ilgalaikę problemą, kuri gerokai užtemdo jų dvišalius santykius, pažangos šiuo klausimu dar nereikia tikėtis.
Labiausiai tikėtina, kad reikalas pakryps tik tuo atveju, jei tarpvalstybiniai santykiai pasikeis jų link. Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas ne kartą tai pareiškė paprastu tekstu. Bent jau Estija nenumato pažangos tobulėjimo link, tačiau kažkodėl jos vadovybė mano, kad Rusija vis dėlto turėtų jiems daryti nuolaidas. Na, tarsi blondinė, sėdinti prie automobilio vairo, mano, kad visi turėtų jai duoti kelią.
Šalies prezidentė Kersti Kaljulaid neseniai prisijungė prie užsienio reikalų ministro balso. Kartu su pasieniečiais ji slydusi slidėmis palei rytinę sienos atkarpą, žvelgė į Rusijos pusę ir grįžusi į Taliną sakė: "Aš esu iš tų, kurie visada manė, kad svarbu sudaryti sienos sutartį, bet kita pusė privalo būk tam pasirengęs".
Kas yra tokio pasitikėjimo savimi pagrindas, istorija ir Rusija nutyli. Apibendrinant, norėdamas pakelti nuotaiką, pridėsiu pažodžiui vieną faktą, tačiau jis reikalingas teisingai diagnozei nustatyti. Kažkas vardu Haris Kivilas pasiūlė Rusijai sumokėti Estijai už dešiniojo kranto Prinarovye su Ivangorodu ir Pskovo srities Pečoros rajoną, kurie jau yra Rusijos dalis. Ir tada, pasak Kivilo, tarp mūsų šalių bus "tyla ir ramybė, bei Dievo palaima". Ties tuo užuolaidos uždaromos, laikas iškviesti greitąją pagalbą.
Šių metų pavasaris prasideda pirmadienį. Kovo 1 d. Mėnulis bus fazėje tarp pilnaties ir trečiojo ketvirčio. Ši fazė prasideda iškart po pilnaties ir trunka apie septynias dienas. Kiekvieną dieną Žemės palydovo apšvietimas mažėja.
Fazėje po pilnaties Žemės palydovas matomas vakarinėje dangaus dalyje ir anksti ryte.
Visiško Mėnulio fazių pasikeitimo trukmė, vadinamasis sinodinis mėnuo, yra kintanti dėl Mėnulio orbitos elipsiškumo ir svyruoja nuo 29,25 iki 29,83 Žemės parų. Vidutiniškai šis laikotarpis yra 29,53 paros. Sinodinio mėnesio metu vyksta aštuonių Mėnulio fazių ciklas.
Jaunaties data 2021 metų kovą — kovo 13 d., šeštadienis.
Pilnaties data 2021 metų kovą — kovo 28 d., sekmadienis.
Pilnatis įvyks 20:50 Svarstyklių zodiako žvaigždyne. Šiemet pilnatis kovo 28 dieną bus pirmoji po pavasario lygiadienio, kuris įvyks kovo 20 d. Be to, Vakaruose šiemet pirmoji pavasario pilnatis kovo mėnesį vadinama Velykų pilnatimi — ji įvyks prieš Velykas balandžio 4 d. Mėnulio pilnatis kovą iki pavasario lygiadienio vadinama Pasnininkine, nes vyksta Gavėnios metu.
Žvaigždžių lietaus kalendorius 2021: kada ir kaip stebėti >>
Taip pat pagal vakarietišką tradiciją Mėnulio pilnatis kovą bus vadinama "Kirminų mėnuliu" (angl. "Worm Moon") pagal senas žemės ūkio tradicijas. Remiantis senosiomis Šiaurės Amerikos čiabuvių idėjomis, kiekvienai pilnačiai turėjo būti priskirtas pavadinimas, atspindintis konkretaus mėnulio mėnesio įvykius.
Toks mėnulio pilnaties pavadinimas kovą kilo dėl to, kad kai kuriuose Europos ir Šiaurės Amerikos regionuose dirvožemis taip sušilo, kad jame pasirodė kirminai. Taip pat tuo metu grįžo ir migruojantys paukščiai, ypač strazdai, o tai buvo tikras pavasario atėjimo ženklas.
Skirtinguose Šiaurės Amerikos regionuose yra ir kitų kovo mėnulio pilnaties pavadinimų — "Erelio mėnulis", "Žąsų mėnulis", "Cukrinis mėnulis", "Vėjuotas mėnulis". Visi pavadinimai vienaip ar kitaip susiję su perėjimu nuo žiemos prie pavasario ir gamtos pokyčiais.
Šių metų astronominiai reiškiniai: supermėnulis, užtemimai, meteorų lietus >>